Komentarai - 2021-06-23

Entuziazmą rinkose pažabojo ankstinami centrinių bankų planai dėl bazinių palūkanų

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose. Nepaisant to, JAV ir Europoje toliau tikimasi spartaus ekonomikos atsigavimo, tuo metu Kinijoje atsistatymas po pandemijos jau gali būti pasiekęs savo piką.

FED ankstina palūkanų didinimo planą

Per pastarąsias savaites įvyko keli geopolitiniu atžvilgiu reikšmingi susitikimai, įskaitant G7 šalių konferenciją, JAV Federalinių rezervų banko (FED) posėdį, taip pat JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą.

Pagrindinis dėmesys G7 šalių konferencijoje buvo skirtas vakarietiškų vertybių įtvirtinimui, netylant kalboms apie Kinijos bei kitų nedemokratiškų šalių norą dominuoti, taip pat žmogaus teisių pažeidimus jose. Konferencijos metu taip pat sutarta dėl minimalaus 15 proc. mokesčio tarptautinėms korporacijoms įvedimo, kuris itin paveiktų didžiąsias JAV technologijų kompanijas.

Infliacijai vis labiau įsismarkaujant, investuotojai akylai sekė žinias iš FED posėdžių. Nors birželio viduryje vykusio susitikimo metu palūkanos nebuvo pakeistos, FED vadovas Jerome‘as Powellas pranešė, kad palūkanų padidinimo laikotarpis ankstinamas iki 2023 m., ir pridūrė, kad palūkanų padidinimas bus įvykdytas mažiausiai 2 kartus.

Po šių žinių sekė trumpalaikė rinkų reakcija – akcijų kainos sumažėjo, o JAV iždo obligacijų pajamingumai išaugo. Visgi praėjus kelioms dienoms „S&P 500“ indeksas jau buvo pakilęs.

JAV vartotojų kainų indeksas – 13 metų aukštumose

JAV makroekonominiai rodikliai atrodo pozityviai: nedarbo lygis šioje šalyje gegužės mėnesį sumenko iki 5,8 proc. ir buvo mažesnis negu prognozavo analitikai. Tačiau deguto šaukštu medaus statinėje tapo baimės dėl infliacijos.

Pastaruoju metu investuotojams jau tapo įprasta ieškoti balanso tarp gerų ekonomikos naujienų ir infliacijos grėsmės. Paskelbtas gegužės mėnesio vartotojų kainų indeksas paaugo nuo 4,2 proc. iki 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygė per pastaruosius 13 metų. Tai lemia įvairūs veiksniai, tarp kurių – spartėjantis ekonomikos augimas, pagreitį įgavęs skiepijimo procesas, pažabotas viruso plitimas, tiekimo grandinių nesklandumai.

Tačiau investuotojų nerimą apmalšino FED, kuris paskelbė, kad padidėjusi infliacija yra laikina ir turėtų būti suvaldyta iki metų pabaigos. Po FED posėdžio stebimas ryškus dolerio kurso stiprėjimas, kuriam pavyko išlipti iš 1,2050-1,2270 rėžio pastarąjį mėnesį euro atžvilgiu.

Vasaros pradžia su naujais rekordais

Birželio pradžioje JAV akcijų rinkose išsiskyrė socialinio tinklo „Reddit“ forume „Wall Street Bets“ aptariamos akcijos. Pavyzdžiui, kino teatrų tinklo „AMC“ akcijų kaina vos per kelias dienas pakilo daugiau kaip 120 proc. ir tai priminė „Gamestop“ atvejį. Augimu išsiskyrė ir energetikos kompanijų akcijų kainos, kurios dėl didėjusių naftos kainų pakilo į pastarųjų dviejų metų aukštumas.

Įpusėjus birželiui pasiektas visų laikų JAV pagrindinio akcijų indekso „S&P 500“ rekordas, kirtus 4 257 punktų ribą.

Po FED pranešimų apie besikeičiančią ekonomikos skatinimo aplinką, JAV iždo ilgo laikotarpio obligacijų pajamingumai šovė į viršų, žaliavų kainos taip pat atsidūrė seniai matytose aukštumose. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, atėjusi vasara investuotojų rizikos apetito neapmalšino ir atnešė naujų rekordų finansų rinkose.

Europoje – daugiau mokestinių pajamų ir didesnė infliacija

Po G7 šalių susitikimo Europa turėtų jaustis pakiliai, nes susitarus dėl visuotinio pelno mokesčio, jis turėtų padidinti Europos šalių biudžetų pajamas. Neseniai įsteigtas ES mokesčių tyrimų centras, turintis padėti kovoti su piktnaudžiavimu mokesčiais, teigia, kad sutartas minimalus 15 proc. tarifas leis visoje ES surinkti papildomus 50 mlrd. eurų vien per 2021 m. Taip šalių vyriausybės bent šiek tiek galės sumažinti skolinimosi poreikį.

Per birželio viduryje vykusį Europos centrinio banko (ECB) posėdį nuspręsta toliau vykdyti 1,85 trln. eurų apimties obligacijų supirkimo programą ateinantį ketvirtį, o pati programa bus tęsiama bent iki 2022 m. kovo.

ECB prezidentė Christine Lagarde teigė, kad infliacija įgaus pagreitį šiemet, tačiau stabilizuosis per 2022 m. ECB prognozuoja, jog metinė infliacija per šiuos metus euro zonoje turėtų pasiekti 1,9 proc. Tai yra 0,4 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Birželį infliacija euro zonoje sudarė 2 proc.

Euro zonos augimas turėtų viršyti 4 proc.

Šiais metais euro zonos ekonomika turėtų augti apie 4,6 proc. ir 4,7 proc. kitąmet. Europos Komisija taip pat patvirtino du pirmuosius nacionalinius ekonomikos atsigavimo planus. Ispanija ir Portugalija atsirieks 86,1 mlrd. eurų iš bendro 800 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo plano.

Atsigavimas Europoje vyksta nevienodai. Investuotojus nustebino Jungtinės Karalystės naujienos apie tai, kad mėnesiui atidedamas ekonomikos atvėrimas po pandemijos dėl netikėtai pradėjusių augti užsikrėtimų skaičiaus nauja viruso delta atmaina.

Nepaisant pablogėjusios COVID-19 statistikos, JK infliacijos rodiklis pakilo iki 2,1 proc. – daugiau nei prognozavo analitikai. Anglijos banko vadovas Andrew Bailey taip pat užsiminė apie griežtesnę monetarinę politiką, jei infliacija taptų nevaldoma. „Swedbank“ analitikų vertinimu, EUR/GBP kursas kurį laiką turėtų išlikti 0,85-0,87 ribose euro atžvilgiu.

Euforiją Europoje apmalšino žinios iš FED

ECB žadant toliau sparčiai supirkinėti obligacijas ir sumažėjus investuotojų baimėms dėl infliacijos, Europos finansų rinkos birželį augo. Tiesa, euforiją Europoje kiek apkartino FED atstovų planas paankstinti palūkanų padidinimą. Po šių naujienų pagrindiniai Europos biržų indeksai atsitraukė nuo rekordinių aukštumų.

Birželio viduryje garsiai nuskambėjo žinia apie 17 metų trukusio konflikto dėl valstybės paramos tarp lėktuvų gamintojų – europietiško „Airbus“ ir amerikietiško „Boeing“ – pabaigą. Ginčas kilo dar 2004 m., kai ES institucijos apkaltino „Boeing“ gavus 19 mlrd. eurų vertės paramą iš valstybės ir laikė ją nesąžininga. JAV irgi ėmėsi veiksmų ir pateikė panašią pretenziją dėl Europos subsidijų „Airbus“.

Tikimasi, kad išsprendus šį ginčą bus pagerinti transatlantiniai santykiai ir abi pusės susivienys prieš didėjančią Kinijos ekonominę įtaką. Be to, Europos ir JAV lyderiai pasirašė susitarimą dėl panaikinamų 11,5 mlrd. JAV dolerių vertės muito mokesčių tokioms prekėms, kaip vynas bei sūris, taip mažinant įtampą, kurią lėmė ankstesnės JAV administracijos sprendimai.

Įtampos tarp JAV ir Kinijos švelninimo ženklai

JAV ir Kinijos lyderiai atnaujino kalbas dėl prekybos ir investicijų aplinkos pagerinimo po to, kai JAV prezidentas J. Bidenas užsiminė norintis peržiūrėti ankstesnio prezidento administracijos sprendimus uždrausti atsisiųsti „TikTok“ ir „WeChat“ programėles, nors jų įsigaliojimą buvo sustabdę teismai. Kinijos prekybos ministerijos atstovo teigimu, tai žingsnis teisinga linkme, ir tikimasi, kad ateityje su Kinijos įmonėmis bus elgiamasi sąžiningai.

Popandeminio atsigavimo pikas Kinijoje

Kinijoje investuotojus nustebino iki 9 proc. pakilęs gamintojų infliacijos lygis gegužės mėnesį − tai aukščiausias lygis nuo 2008 m. „Swedbank“ analitikų vertinimu, tam didžiausią įtaką turėjo išaugusios naftos, metalų, chemijos produktų kainos.

Tuo metu mažmeninės prekybos pardavimai Kinijoje per gegužę išaugo mažiau nei prognozuota – 4,5 proc. Tai vos viršijo per balandžio mėn. užfiksuotą augimą. Tam įtakos galėjo turėti neseniai pietinėje dalyje Guangdongo provincijoje užfiksuotas COVID-19 protrūkis ir įvesti apribojimai. Taip pat svarstoma, kad Kinija jau yra pasiekusi popandeminio atsigavimo piką ir toliau turėtų įsivyrauti nuosaikesnis augimas.

Kita vertus, gegužę nedarbo rodiklis Kinijos miestuose toliau mažėjo ir dar labiau priartėjo iki prieš pandemiją buvusio lygio. Dirbančių žmonių skaičius šioje šalyje nuo metų pradžios išaugo 5,74 mln. Tai sudaro daugiau kaip pusę metinio šalies tikslo.

Kinijos akcijų rinkoje, priešingai nei Europos ar JAV, vasaros pradžia buvo kur kas santūresnė. Per birželio mėnesį „Shanghai Composite“ ir „CSI 300“ indeksai susitraukė po maždaug 5 proc. Prie to prisidėjo ir žinios iš JAV apie planuojamas mažinti ekonomikos skatinimo apimtis.

Tęsiasi nepalankios tendencijos bitkoinui

Ne patys ramiausiai laikai atėjo ir į kriptovaliutų rinkas. Po to, kai gegužės mėnesį įvyko net 35 proc. siekusi bitkoino korekcija, birželis taip pat gali būti negailestingas.

Naujausias Kinijos sprendimai stabdyti 26-ias bitkoinų „kasyklas“ Sičuano provincijoje atpigino valiutą daugiau kaip 8 proc. Bendrai bitkoinas jau praradęs apie 50 proc. savo vertės nuo balandžio mėn. pasiekto rekordo, kuomet jis kainavo apie 65 tūkst. JAV dolerių.

Viena iš pagrindinių priežasčių tokiam Kinijos sprendimui yra ta, kad bitkoino kasimas reikalauja nepaprastai daug energijos išteklių, o pastarasis žaliavų brangimo laikotarpis, tikėtina, turės ir dar daugiau kriptovaliutoms nepalankių sprendimų. Sičuano pavyzdžiu ketina pasekti ir kitos Kinijos provincijos.

Rusijoje – iki 5,5 proc. padidintos bazinės palūkanos

Rusijos centrinis bankas tapo vienu pirmųjų, kuris ėmė riboti ekonomikos skatinimą ir bazinę palūkanų normą padidino nuo 0,5 iki 5,5 proc. Tokį sprendimą paskatino tiek didėjanti ir vis sunkiau suvaldoma metinė infliacija, siekianti 6 proc., tiek spartesnis ekonomikos atsigavimas. Šalies valiuta rublis toliau sustiprėjo euro atžvilgiu.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: