EP nariai: „ES turi būti pasirengusi nepripažinti šį savaitgalį Rusijoje vyksiančių vadinamųjų rinkimų į Rusijos Dūmą“

Europos Parlamento (EP) narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės aktualijų apžvalgoje iš Strasbūro, kur šią savaitę vyko EP plenarinė sesija, daugiausia dėmesio buvo skirta Europos Komisijos (EK) Pirmininkės Uršulos fon der Lajan (Ursula von der Leyen) metinei kalbai, A. Kubiliaus pranešimui dėl ES santykių su Rusija bei Lietuvos vidaus aktualijoms.

Suformuluotas naujas požiūris į ES santykius su Rusija

Ketvirtadienį didele balsų dauguma EP buvo patvirtintas svarbus pranešimas dėl ES santykių su Rusija, A. Kubiliui teko šį dokumentą rengti po ilgų ir nelengvų diskusijų su kolegomis. R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, Kad šis dokumentas kitoks nei ankstesni, ji teiravosi A. Kubiliaus, ar skiriasi EP pozicija dėl Rusijos?

„Kremlius pyksta ir niršta, o mūsų draugai – Rusijos demokratinė opozicija – labai džiaugiasi pranešimu. Nauja yra tai, kad aiškiai formulavome naują požiūrį, naują doktriną, kur aiškiai  įvardijama, kad Rusija, kaip Ukraina, kaip ir Baltarusijos žmonės turi visas galimybes grįžti į demokratinį vystymosi kelią. ES savo politiką dėl Rusijos turi orientuoti būtent į tokį tikslą. Mes labai kritiškai vertiname dabartinę Putino valdžią ir visiškai akivaizdu už ką: ir už išorinę agresiją, ir už vidinę agresiją (prieš A. Navalną, prieš kitus demokratus) ir taip pat labai aiškiai dėstome planus, kaip mes matome būsimus santykius su demokratine Rusija, ką ES jai pasiūlys“, – kalbėjo EP narys A. Kubilius.

Jis pažymėjo, kad labai aiškiai išdėstytos nuostatos, kad žymiai stipresnė, ambicingesnė ES integracinė politika, skirta Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui galėtų padėti sukurti šių šalių sėkmę ir tai taptų pavyzdžiu Rusijai.

ES turi būti pasiruošusi nepripažinti rinkimų Rusijoje

Europarlamentaras pabrėžė, kad „ES turi būti pasirengusi nepripažinti šį savaitgalį Rusijoje vyksiančių vadinamųjų rinkimų į Dūmą legitimiais, jei paaiškės, kad tie rinkimų rezultatai bus pavogti iš Rusijos žmonių”.

„V. Putinas tą jau daro dabar, nes virš 100 opozicijos kandidatų, pradedant Navalnu nebuvo registruoti kandidatais, vienmandatėse apygardose daug kur laukas išvalytas, palikti tik valdžios kandidatai“, – sakė A. Kubilius.

R.Juknevičienė, cituodama dažnai girdimą klausimą, teiravosi: „Kodėl Navalnas arba jo komanda iki šiol ragina balsuoti protingai – balsuoti net ir už komunistus, kad tik nebūtų balsuojama už Putiną? Nereikia būti dideliu ekspertu, kad matytum, jog ir Ziuganovas, ir Žirinovskis, tos kelios kitos, neva skirtingos, partijos yra tik priedas prie Putino partijos?“

Europarlamentaras A. Kubilius teigė, kad „Kremlius yra atėmęs galimybes žmonėms normaliai pasirinkti, tad protingo balsavimo svarbiausias tikslas yra parodyti Kremliui, nesitikint, kad Dūma bus laisva nuo jų įtakos, kad žmonės nenori balsuoti už Kremliaus partiją – Vieningąją Rusiją. Tai geras sprendimas. Kremlius to bijo, net uždraudė vartoti žodžius „protingas balsavimas“.

Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus verta atkreipti dėmesį į tai, kad Putinas pasitvarkė taip, kad pusė būtų (Rusijoje Dūma renkama, kaip ir pas mus: pusė vienmandatėse, pusė – balsuojant už partijas).

„Vienmandatėse jis viską sutvarkė, kad gautų ryškią daugumą – sudėliojo kandidatus, bet balsavimo už partijas jam taip lengvai nesiseka pertvarkyti. Net ir Kremliaus prižiūrimų sociologinių kompanijų apklausos rodo, kad partija gali gauti apie 30 proc. balsų. 2016 metais, prieš penkis metus, ta pati partija gavo virš 54 proc. balsų“, – pasakojo A.Kubilius.

Komentuodama balsavimą dėl A. Kubiliaus pranešimo, R. Juknevičienė sakė, kad Europos Parlamente kraštutiniai visoje Europoje išrinkti EP nariai, kraštutinė kairė arba kraštutinė dešinė, balsavo prieš.

„Vienus vadina komunistais, o kitus kai kas vadina fašistuojančiais. Nereikia stebėtis, jog jie pūtė į vieną dūdą prisirinkę visokių argumentų – balsavo prieš šį raportą, taigi balsavo taip, kaip Putinui reikia. Tai rodo, kieno rankos labiausiai surištos visokiomis Kremliaus manipuliacijomis. Bet yra ir kitų įdomių dalykų, net ir mūsų politinėje grupėje. Tenka apgailestauti, kad nebuvo 100 proc. ,,už“, nors ELP rekomendavimas balsuoti buvo „už“ ir didžioji dauguma ELP narių balsavo taip,“ – pasidžiaugė R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, svarbu, kad pavyko ne tik suburti branduolį panašiai mąstančių žmonių. „Lietuva turi daug galimybių formuoti tam tikras doktrinas tam tikrose temose, kurios mums svarbios“, – teigė EP narys.

Europarlamentarė R. Juknevičienė priminė, kad „labai svarbi ES institucija Europos Taryba (ET), kurioje dirba Prezidentas ir jei jis šias nuostatas bandytų diegti kaip Lietuvos, kalbėdamasis, bendraudamas su kitomis valstybėmis narėmis ir burti koalicijas jau su konkrečiomis tezėmis, kurios jau padėtos ant stalo kaip EP pozicija, jam į pagalbą ateina šis pranešimas.“

Parlamentarai taip pat pasidžiaugė, kad ELP frakcija Sacharovo premijai nominavo Aleksejų Navalną. Dėl kandidatūros dar bus balsuojama EP.

Svarbus UR ministro G. Landsbergio vizitas į JAV

R.Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad šią savaitę Lietuvoje galima išskirti vieną svarbiausią įvykį – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitą į JAV.

„Tai, kad valstybės sekretorius A. Blinkenas pats pakvietė Gabrielių atvykti, kai buvo tradicija, kad į Vašingtoną vykdavo trise – estas, latvis ir lietuvis – užsienio reikalų ministrai ar prezidentai. Šį kartą pakvietė atvykti Gabrielių ir buvo labai aiškiai pasiųsta žinutė ir dėl Lietuvos laikysenos, ypatingai suveikė Kinijos faktorius“, – komentavo EP narė.

  1. Kubilius pritarė, jog tai – neeilinis vizitas.

„Tai pabrėžia svarbų Lietuvos vaidmenį, kurį Lietuva vaidina savo tvirta pozicija. Galima sakyti, kad tiek mūsų URM, tiek bendrai diplomatija yra pasiekusi neblogas aukštumas“, – vardindamas ir anksčiau minėtą JAV sekretoriaus kvietimą URM ministrui, ir JAV Prezidento nacionalinio saugumo patarėjo J. Sulivano skambutį Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, ir ET pirmininkaujančios Slovėnijos premjero J. Janšos raginimą ES šalių vadovams paremti Lietuvą susiduriančią su Kinijos spaudimu bei būsimus ES raportus Kinijos ir Taivano klausimais, kuriuose palaikoma Lietuva.

„Man patinka ta drąsa. Buvo daug klausimų, ar Lietuva neišsišoko, ar čia laiku, turime daug krizių, o čia dar – Kinija. Kol kas nėra lengva, kol Kinija blokuoja, įveda įvairias sankcijas, bet manau, kad tai puiki investicija į ateitį, nes ateityje ši investicija atsipirks dideliais dividendais,“ – sakė R. Juknevičienė.

Vyriausybei tenka dideli išbandymai, bet ji tvarkosi gerai

Apžvelgdami Vyriausybės darbą abu europarlamentarai teigė, kad Vyriausybė tvarkosi gerai.

„Tiek visam pasauliui, tiek ypač Lietuvai tenka dideli išmėginimai, išbandymai. Ir pandemija, ir hibridinis karas su migrantais. Didelis mūsų diplomatijos pasiekimas, kad ir U. von den Leyen, ir (teko būti praėjusį savaitgalį Berlyne) A. Merkel, ir visos Vokietijos Vyriausybės viršūnės vartoja terminą „hibridinis karas“, „hibridinė ataka“. Nėra miglotų terminų apie dar vieną migrantų krizę. Čia didelis mūsų pasiekimas, – kalbėjo A. Kubilius. – Didžiuojuosi ir džiaugiuosi Vyriausybės komanda, kuri jau sugebėjo įrodyti, kad atlaiko didelius išbandymus“.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: