EP nariai: Vilnius ir toliau bus baltarusiams kovos už demokratiją, už laisvę sostinė

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės įvykius apžvelgė kovo 25-ąją – Baltarusijos Nepriklausomybės dieną. 1918-aisiais, kai nepriklausomybę skelbė lietuviai, latviai, lenkai, ją skelbė ir baltarusiai, tačiau jų nepriklausomybė truko neilgai – vos pusmetį. Baltarusiai už savo laisvę kovoja ir dabar.

Ta proga Europos Parlamente atsirado graži iniciatyva – pasipuošti marškinėliais su Baltarusijoje kalinčių Laisvės kovotojų atvaizdais. Rasos Juknevičienės marškinėlius puošia Jurijaus Vlasovo, Sviatlanos Cichanouskajos štabo nario, atvaizdas. Andriaus Kubiliaus – gydytojo Artiomo Sarokino, kuris, nebijodamas režimo pateikė išvadas, kad vieno iš paskutiniųjų nužudytų kovotojų Romano Bondarenko kraujyje nebuvo alkoholio, priešingai nei teigė A. Lukašenkos propaganda. Tai tik kelios istorijos. Tokių politinių kalinių šiuo metu Baltarusijoje daugiau nei 300.

Kaip sakė A. Kubilius, tai rodo ne tik, kad A. Lukašenkos režimas yra išsigandęs, bet ir tai –  kiek daug tikro, nesumeluoto didvyriškumo yra Baltarusijos visuomenėje. O Lietuva, kaimynai ir visa Europos Sąjunga (ES) turėtų galvoti ko dar nėra padarę, kad padėtų Baltarusijos žmonėms pasiekti tokios laisvės ir demokratijos, kokia mes džiaugiamės.

Šią savaitę EP A. Kubiliaus iniciatyva buvo susibūręs forumas, skirtas Baltarusijos Nepriklausomybės dienai, kuriame dalyvavo įvairių šalių nacionalinių parlamentų grupių už demokratijos pergalę Baltarusijoje, taip pat ir Lietuvos, atstovai. Buvo svarstoma, kokie pagrindiniai vakarų paramos tikslai Baltarusijos demokratijai turi būti aiškiausiai formuluojami.

„Pagrindinis tikslas – nauji, laisvi Prezidento rinkimai Baltarusijoje, be galimybių Lukašenkos režimui juos pavogti ir sudarant galimybę žmonėms išsirinkti tą, ką nori išsirinkti. Norint tokius laisvus rinkimus suorganizuoti pirmiausia turi būti paleisti politiniai kaliniai ir tai turi tapti visų pasaulio demokratijų, nuo JAV iki ES didžiųjų valstybių, pagrindine darbotvarke,“ – teigė A. Kubilius.

R. Juknevičienė iškėlė svarbų klausimą apie tai, ką konkretaus galima padaryti kalinčių Laisvės kovotojų labui bei surandant kaltuosius dėl žmonių mirčių. Pasak A. Kubiliaus, šiuo klausimu stengiamasi ir EP, ir Lietuvoje. Prie to prisidėjo EP paskelbta dviejų komitetų (Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų) dalyvaujant delegacijoms (Ryšių su Baltarusija ir „Euronest“) Tarptautinio teisingumo iniciatyva, kurios vienas iš svarbiausių tikslų – padėti Europoje formuotis naujoms nuostatoms dėl karo nusikaltimų įvertinimo.

EP komitetai savo deklaracijoje įvardina tris svarbias iniciatyvas, kurių pagrindu kuriama ir ši EP iniciatyva: 1. Saugoti nukentėjusiųjų liudijimus, pagal visas teisėsaugos procedūras. 2. Teisingumo centro iniciatyva, kurią stengiamasi realizuoti ir Vilniuje, kuris specializuotųsi į universalios jurisdikcijos galimybių panaudojimą, keliant bylas OMON pareigūnams ar kitiems, įvykdžiusiems  nusikaltimus. 3. Žmogaus teisių gynimas. Lietuva čia taip pat ryškiai matoma ir mūsų pastangų dėka, kai kurie dalykai juda į priekį.

Vilnius Europoje ir pasaulyje skamba kaip Baltarusių kovos sostinė, čia reziduoja ir išrinktoji Prezidentė, kartais pavadinama opozicijos lydere, tačiau jau nežinia, kas ten yra opozicija. „Ko gero, A. Lukašenka yra mažuma ir opozicija savo tautai,“ – teigė EP narė R. Juknevičienė.

Ji priminė istorines aplinkybes: „1918 metais buvusioje Abiejų tautų teritorijoje trys tautos deklaravo norinčios sukurti savo valstybes. Lietuviams, lenkams ir baltarusiams Vilnius buvo labai svarbus. Jis kainavo daug kraujo, buvome jį ir praradę. Visi Vilnių buvo numatę kaip savo miestą, o mes – sostinę. Ir ją turime! Mes, lietuviai, jaučiamės labai tvirtai, esame ES ir NATO narių viena iš sostinių ir turbūt todėl dabar yra lengva dalintis su baltarusiais šituo miestu, kad padėtume jiems kovoti už nepriklausomybę.“

R. Juknevičienė šiame kontekste paminėjo dar vieną asmenybę, kurios atminimą gegužę vėl planuojama pagerbti. Tai Vitoldas Pileckis, minimas ir EP 2019 metais priimtoje rezoliucijoje dėl Molotovo-Ribentropo pakto.

„Ši asmenybė – tai baltarusių, lietuvių, lenkų istorijos kvintesencija. Jo šeima gyveno prie Lydos (susiję su dabartine Baltarusijos teritorija), kovojo už Vilnių lenkų pusėje. Dabar kai kam Lietuvoje atrodo, kad todėl jo tolesnis gyvenimas nevertas mūsų dėmesio, nes buvo kitoje fronto pusėje. Vėliau buvo kankinamas abiejų totalitarinių režimų – stalinizmo ir fašizmo, ir nuteistas myriop. Aš kaip tik galvočiau, kad tai galėtų būti tris tautas jungianti asmenybė, herojaus, kuris kovojo prieš totalitarinius režimus, simbolis, nes Baltarusija dar tebekovoja su tokiu pat totalitariniu režimu, tegul ir 21-ojo amžiaus. Baltarusių istorija, jų kovo 25-oji atveria galimybę mums pažvelgti į tą istoriją iš šiuolaikinio požiūrio, iš europinio požiūrio, iš buvimo ES požiūrio. Lenkams taipogi“, – sakė EP narė.

Pasak A. Kubiliaus, Vilniaus ir toliau vaidina ypatingą vaidmenį padedant atsirasti ar sugrįžti demokratijai į Baltarusiją. Nemažai rusų demokratų telkiasi Vilniuje. Turime negailėti savo jėgų padedant demokratijos plėtrai, bet ir suprasti, jog tokia Vilniaus istorija tęsis ir toliau.

 „Tikiu, kad Vilnius ir toliau bus baltarusiams kovos už demokratiją, kovos už laisvę sostinė“, – sakė R. Juknevičienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: