EP parėmė piliečių iniciatyvą dėl tautinių ir kalbinių mažumų apsaugos

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria parėmė daugiau nei 1 mln. europiečių iniciatyvą, tarp jų ir lietuvių, kurioje pateikti tautinių ir kalbinių mažumų apsaugos pasiūlymai. Už rezoliuciją balsavo 524 EP nariai, 67 prieš ir 103 susilaikė. Europarlamentarai pažymi, kad ES tautinės ir kalbinės mažumos patiria asimiliacijos bei išnykimo pavojų, dėl to nuskursta ir visos ES kultūra bei prarandama kalbų įvairovė. Todėl europarlamentarai įsitikinę, kad bendruomenėse, kuriose vartojama daugiau kaip viena oficialioji kalba, turi būti vienodai gerbiamos visų kalbų teisės, laikantis kiekvienos ES šalies konstitucinės santvarkos ir nacionalinės teisės.

EP narė Rasa Juknevičienė, dirbanti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, ir aktyviai dalyvavusi svarstant šią rezoliuciją teigia, jog „labai gerai žinome, ką reiškia būti mažuma bei gyventi totalitarizmo sąlygomis, tad puikiai suprantame, jog reikia ginti mažumų teises“.

„Deja, bet taip pat matome kai kurių autokratinių valstybių bandymus pasinaudoti mažumomis kaip priemone skleisti dezinformaciją, skaldyti Europos Sąjunga ir atakuoti demokratijas pačioje bendrijoje, – pažymėjo EP narė R. Juknevičienė. – Kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos aktyviai dalyvavome diskusijose dėl šios rezoliucijos, kuria paliečiamos jautrios temos. Noriu pabrėžti, kad atsižvelgta į mūsų tam tikrus nuogąstavimus, o pasiūlymai dėl subsidiarumo, integracijos aspektų, valstybinės kalbos svarbos, taip pat dėl tradicinių mažumų, kurie svarbūs ne tik mūsų regionui, buvo įtraukti“.

Rezoliucijoje pasiūlyti veiksmai, kurių ES galėtų imtis siekdama apsaugoti žmones, priklausančius tautinėms ir kalbinėms mažumoms, ir stiprinti kultūrinę bei kalbinę įvairovę.

Pripažindami, kad ES šalys pirmiausia yra pačios atsakingos už mažumų apsaugą, o daugelis jų laikomos sėkmingais darnaus bendruomenių sambūvio pavyzdžiais, vis dėlto EP nariai prašo nustatyti bendrus minimalius ES standartus ir pasiūlyti ES teisės aktus, kuriais būtų sprendžiama ši problema. Savo ruožtu europarlamentarai ragina toliau remti valstybių, regionų bei vietos valdžios pastangas šioje srityje. Jie siūlo imtis mažumoms palankių veiksmų švietimo, kultūros bei viešųjų paslaugų srityse ir taip stabdyti mažumų kalbų nykimą. Parlamentas taip pat ragina ES valstybes ratifikuoti bei įgyvendinti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją.

Europos piliečių iniciatyva suteikia ES piliečiams galimybę išreikšti savo valią: jei iniciatyvą palaiko daugiau nei milijonas piliečių iš mažiausiai septynių ES valstybių, Europos Komisija turi imtis veiksmų. Neseniai įvykęs viešasis svarstymas buvo pirmasis nuotoliniu būdu surengtas šios Europos piliečių iniciatyvos svarstymas, kurio metu įvairių komitetų europarlamentarai aptarė pasiūlymus su jos organizatoriais.

Šią Europos piliečių iniciatyvą pasirašė 1,32 mln. ES piliečių, daugiausia – iš Rumunijos, Vengrijos, Latvijos, Ispanijos, Danijos, Slovakijos, Lietuvos, Kroatijos ir Slovėnijos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: