EP priimta rezoliucija dėl Navalno rodo Europos požiūrį į Kremliaus režimą (video)

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno. Savaitė taip pat buvo pažymėta JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) inauguracija.

R. Juknevičienė priminė, kad praėjusį sekmadienį daugybė žmonių gyvai galėjo stebėti savotišką trilerį – A. Navalno grįžimą į Maskvą.

„Prasidėjo daug diskusijų apie tai, kas per asmenybė vis dėlto yra A. Navalnas ir kieno jis pusėje? Vieni jį vadina Kremliaus projektu, prisiminė ir jo posakius dėl Krymo aneksijos 2014 m., kiti jaudinasi dėl jo sveikatos ir gyvybės. Tačiau esant dabartinėms aplinkybėms, kai žmogus nuodytas stipriais cheminiais nuodais ir buvo nuteistas myriop, tačiau to padaryti nepavyko, kalbėti apie jį kaip apie Kremliaus projektą, ir sakyti, kad mums nereikia kištis, yra nesuprantama logika“, – sakė R. Juknevičienė.

EP plenarinėje sesijoje šią savaitę buvo priimta rezoliucija dėl A. Navalno sulaikymo. Ją iki išnaktų redagavo A. Kubilius, todėl jo indėlis rengiant ir priimant šį reikšmingą dokumentą  yra labai svarus. Nors, pasak europarlamentaro, derybos dažnai užstringa dėl kokio nors nereikšmingo žodžio, tačiau rezoliucijai pritarta didele EP narių balsų dauguma. Ketvirtadienį priimtai EP rezoliucijai pritarė 581 EP narys, nepritarė 50, o susilaikė 44.

Rezoliucijoje yra kategoriškas pasipiktinimas dėl A. Navalno arešto, reikalavimas jį paleisti, kad būtų įvestos sankcijos arešto sprendimą priėmusiems asmenims ir oligarchams. Rezoliucijoje labai reikšmingas įrašas – dėl „Nord Stream 2“  projekto stabdymo.

„Europos Sąjunga turi iš esmės peržiūrėti savo santykių su Rusija politiką, – sakė A. Kubilius. – Daugiausiai dėmesio turi būti skiriama jau nebe Putinui kaip asmeniui, o demokratinei Rusijos transformacijai. A. Navalno vaidmuo šioje situacijoje yra unikalus. Jo drąsa, darbai, dar vienas filmas apie Putino dvarą prie Juodosios jūros, iki ketvirtadienio popietės sulaukęs daugiau nei 40 mln. peržiūrų“.

Jau vien šio filmo sukūrimas ir paleidimas parodo, kad A. Navalnas negali būti Kremliaus projektas, kaip dabar kalbama pas mus Lietuvoje. Labai panašiai prieš pusę metų buvo kalbama ir apie Baltarusijos įvykius, kad revoliucija – tai yra Kremliaus projektas, tačiau dabar matome, jog viskas yra visiškai kitaip.

„Putinas arba Kremlius nuosekliai eina Lukašenkos keliu, – sakė A. Kubilius. Demonstruojama didžiulė baimė A. Navalnui, nes labai bijoma jau rugsėjį vyksiančių Dūmos rinkimų ir opozicijos lyderio realių galimybių daryti įtaką šiems rinkimams. Lukašenka taip pat „vogė“ rinkimus, sodindamas kandidatus į kalėjimą, po to ir balsus vogė, tačiau žmonėms pamačius ir supratus, jog žmonių, kurie nori permainų yra dauguma, Lukašenkos veiksmai atsisuko prieš jį patį. Putinas eina tuo pačiu keliu. Nenustebsiu, jei Rusijos žmonės pajus, jog tokių, kurie nori permainų, yra dauguma, įvykių dinamika gali būti labai panaši kaip ir Baltarusijoje“.

„Rusijos diktatūra yra stipresnė nei Baltarusijoje, nes pamačius, kokius rūmus stato Putinas, tampa aišku, jog valdžios nei jis, nei jo aplinka taip lengvai neatiduos, vien dėl to, kiek turto Putino aplinka yra užgyvenusi, – sakė R. Juknevičienė. – Bet matau, kad situacija keičiasi, lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų. Baltarusija sukilo, nors niekas ir netikėjo, o tai yra labai skaudus dalykas Putinui. Putinas jau nėra toks stiprus, koks buvo anksčiau, o ir režimas jau yra pūvantis. Tai tarsi ant molinių kojų stovintis monstras, kuris labai primena sovietų sąjungos pabaigą, todėl Vakarams reikės pasirinkti, ar su Putinu, ar su Rusijos žmonėmis turėti dialogą“.

R. Juknevičienė taip pat priminė, jog labai svarbu suprasti, kad „Nord Stream 2“ projekto finansavimas – tai yra ir to paties mirtino nuodo „Novičok“ finansavimas, todėl jis būti stabdomas. 

Šiomis dienomis R. Juknevičienės viešai ištarta frazė „Stop financing „Novičok“ labai plačiai nuskambėjo per visą Europą. Mes kabame daugiau Rusijos žmonėms, kuriems reikia mūsų palaikymo.

Parlamentarai aptarė santykius su  JAV, nes į naujojo Prezidento J. Bideno administraciją labai daug vilčių deda Moldovos, Sakartvelo bei Ukrainos žmonės.

Atidžiai paklausę J. Bideno inauguracijos kalbą parlamentarai atkreipė dėmesį, jog joje dažniausiai buvo vartojamas žodis demokratija. Tai, žinoma, susiję ir su tuo, jog pati JAV patyrė demokratijos išbandymą, kai buvo užimti Kapitolijaus rūmai, tačiau jį atlaikė.

„J. Bidenas dar prieš rinkimus kalbėjo, jog jo vienas iš pagrindinių tikslų bus sutelkti pasaulio demokratijas abejose Atlanto pusėse bei organizuoti demokratijos forumą, – sakė A.  Kubilius. – Būtina kalbėti apie išorinius demokratijos iššūkius, kuriuos tiesiogiai patiria Baltarusija, Rusija, Kinija ar Honkongas, bei vidinius  –  demokratijos erozija, populizmas ir kiti dalykai. Dabar labai tinkamas laikas kalbėti apie demokratijos ateitį Europoje, jei kalbame apie Europos ateitį. O tuomet jau turint savo idėjas kalbėti ir JAV Prezidento J. Bideno organizuojamame demokratijos forume. Demokratiją reikia ginti bendromis pastangomis“.

Europoje dedamos viltys į naujai išrinktą JAV prezidentą, nes Europa buvo sutrikusi dėl  Donaldo Trumpo paramos Brexit’ui bei jo požiūrio į tarptautines organizacijas. Vilties teikia ir galimo JAV valstybės departamento vadovybė bei žmonės, kurie bus atsakingi už mūsų regionus, – sakė. R. Juknevičienė. – Lietuvos naujoji Vyriausybė apie tai kalbėjo dar iki J. Bidenui paskelbiant apie demokratijos forumą, kad Lietuva gali tapti tokiu demokratijų centru, nes Lietuvai taip pat teko demokratijos išbandymai“.

A. Kubilius pasidžiaugė, jog ateinantį antradienį Europos Parlamente Europietiškos Rusijos draugų forumas daro pirmąjį didelį renginį su žymiausiais Rytų kryptimi dirbančiais Vašingtono ekspertais, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas transatlantiniam požiūriui, kaip Vakarai turėtų elgtis su Rusija ir kokios politikos dėl Rusijos galima tikėtis iš JAV Prezidento J. Bideno administracijos?

Diskusijos pabaigoje parlamentarai apgailestavo, jog mūsų šalies Prezidentas neranda galimybės į aukščiausius diplomatinius postus paskirti buvusių ministrų Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio, kurie turi ilgametę diplomatinio darbo patirtį, ypač, kai ateina toks lemtingas laikas Lietuvai, kovojančiai dėl demokratijos Rytų kaimynystės valstybėse. Mūsų šalis jų didelį potencialą tikrai galėtų prasmingai panaudoti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: