Net neabejojama, kad savaitgalį prasidėjęs karinis konfliktas Irane paveiks degalų kainas. Klausimas, tik kiek. Iranas kontroliuoja visą šiaurinę Hormūzo sąsiaurio kanalo pakrantę, per kurią kasdien perplukdoma apie 20 % visos pasaulio naftos. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis degalų rinka įžengia į didelio neapibrėžtumo zoną. Daliai verslų gali kilti klausimų, ko tikėtis ir kokių veiksmų imtis, kad būtų išvengta didesnių nuostolių.
Istorija kartojasi
Istorija rodo, kad degalų rinka į geopolitinius įvykius reaguoja žaibiškai. Norint suprasti, kokio degalų kainų šuolio galima tikėtis dabar, verta prisiminti du istorinius įvykius:
- 1979 m. vyko Irano revoliucija. Skaičiuojama, kad tada naftos tiekimas pasaulyje sumažėjo 4 %. Rinką apėmusi panika lėmė tai, kad naftos kaina per trumpą laiką išaugo daugiau nei dvigubai, o degalų kainos degalinėse šoktelėjo beveik 80–100 %.
- 2022 m. prasidėjo karas Ukrainoje. Dyzelino kaina Europoje per kelias savaites šoktelėjo 30–40 %.
Dabartinė situacija Hormūzo sąsiauryje yra dar sudėtingesnė: nežinomybė rinkoje ir reali grėsmė prarasti penktadalį pasaulio naftos.
Degalų kainų prognozė
Šį pirmadienio rytą, atsidarius biržoms, „Brent“ naftos kaina akimirksniu šovė 13 % į viršų ir pasiekė 82 USD už barelį – tai aukščiausias lygis per pastaruosius 14 mėnesių (palyginimui, penktadienį kaina siekė apie 73 USD). Nors vėliau kaina stabilizavosi ties 77–78 USD riba, tačiau rinka išlieka itin jautri bet kokioms naujienoms. Mano nuomone, galimi du kainų scenarijai, kurie tiesiogiai priklausys nuo Irano veiksmų:
- Jei Hormūzo sąsiauris nebus užblokuotas, matysime „tik“ 15–20 % kainų šuolį dėl logistikos draudimo kaštų ir nežinomybės rinkoje. Tokiu atveju degalų kainos galėtų pasiekti 1,85–1,95 EUR. Kodėl? Kiekvienas tanklaivis, plaukiantis pro Hormūzo sąsiaurį ar netoli Irano krantų, privalo būti apdraustas. Vykstant kariniams veiksmams, draudimo įmokos laivams gali išaugti net dešimtis kartų. Šiuos papildomus milijonus dolerių už kiekvieną reisą logistikos įmonės iškart įskaičiuoja į galutinę kuro kainą, kurią matome degalinėse.
- Jei Iranas nuspręs užblokuoti Hormūzo sąsiaurį, naftos kaina gali pasiekti rekordines aukštumas, o degalų kaina degalinėse gali kilti iki 2,30–2,50 EUR. Kodėl? Hormūzo sąsiauris neturi realių alternatyvų. Uždarius jį, penktadalis pasaulio naftos lieka nepasiekiama, o Europa praranda savo kritinius naftos tiekėjus, kurie po 2022-ųjų tapo pagrindine alternatyva rusiškiems ištekliams.
Ką daryti verslui
Dėl spartaus degalų kainų šuolio lėtai reaguoti gali būti per brangu. 3 patarimai verslui:
- Pamirškite mėnesinius ar savaitinius kainų vidurkius. Prasidėjus konfliktui Irane, degalinių tinklai kainas gali keisti nebe dienomis, o valandomis. Verslas privalo kasdien stebėti faktines kainas visoje Europoje.
- Verslui atsiranda galimybė išnaudoti alternatyvius degalus, kurie mažiau priklausomi nuo naftos tiekimo grandinių. Pavyzdžiui, HVO (hidrintas augalinis aliejus) gali būti tiesioginis pakaitalas dyzelinui. Tam tikrose ES šalyse HVO kaina jau dabar prilygsta įprastam dyzelinui. Nors tikėtina, kad šis produktas taip pat brangs, jo kainos augimą lems išaugusi paklausa, o ne geopolitinis sąsiaurių blokavimas.
- Iš dalies arba visiškai užblokavus Hormūzo sąsiaurį kainų šuolis skirtingose ES šalyse gali skirtis. Šalys, turinčios dideles degalų atsargas, degalų brangimą amortizuos lėčiau, todėl verslui rekomenduoju maršrutus planuoti strategiškai ir degalų įsigyti ten, kur kainos dar nebus pasiekusios savo piko.
- Išlaidoms kurui augant, pats laikas peržiūrėti kredito limitus su tiekėjais ir pasiruošti tam, kad apyvartinių lėšų prireiks kur kas daugiau.
Manau, kad versle stabilumą užsitikrina tie, kurie ne itin geras naujienas sugeba paversti konkrečiais ir pamatuotais sprendimais.
Erikas Miliukas, degalų kainų palyginimo logistikos verslui startuolio „Unvero“ bendrakūrėjas
