„Eurobarometras“: 8 iš 10 lietuvių mano, jog klimato kaita yra rimta problema

Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, didžioji dauguma (83 proc. Lietuvoje, 85 proc. ES) europiečių mano, jog klimato kaita yra rimta problema. 7 iš 10 apklaustųjų (71 proc. Lietuvoje, 81 proc. ES) Lietuvoje pritaria ES masto tikslui iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Septyni iš dešimties (70 proc. Lietuvoje, 77 proc. ES) respondentų Lietuvoje sutinka, kad dėl klimato kaitos patiriama ekonominė žala yra daug didesnė nei investicijos, kurių reikia perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Beveik 4 iš 10 europiečių jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusių rizikų ir grėsmių – gaisrų, potvynių, oro taršos ar ekstremalių oro sąlygų. Lietuviai tiesiogiai paveikti jaučiasi šiek tiek mažiau – maždaug 3 iš 10 lietuvių  jaučiasi veikiami klimato kaitos grėsmių. Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių ir kitų europiečių per pastaruosius 6 mėnesius yra ėmęsi veiksmų, skirtų kovoti su klimato kaita, o 9 iš 10 puoselėja tvarius įpročius savo kasdienybėje. Lietuviai ypač stengiasi mažinti atliekų kiekį ir reguliariai jas rūšiuoja (72 proc. Lietuvoje, 64 proc. ES), siekia sumažinti vienkartinių daiktų naudojimą (57 proc. Lietuvoje, 49 proc. ES) ir pirkdami naujus buitinius prietaisus kaip veiksnį įvertina mažesnį energijos suvartojimą (32 proc. Lietuvoje, 34 proc. ES).“

Dauguma europiečių (79 proc. Lietuvoje, 85 proc. ES) sutinka, kad kovai su klimato kaita turėtų būti teikiamas prioritetas, siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės. Panašiai tiek apklaustųjų (75 proc. Lietuvoje, 83 proc. ES) sutinka, kad geriau pasirengus neigiamam klimato kaitos poveikiui pagerės ES piliečių gyvenimas. Europos piliečiai taip pat jaučia klimato kaitos poveikį kasdieniame gyvenime. Vidutiniškai beveik 4 iš 10 europiečių (38 proc.) ir daugiau nei 3 iš 10 lietuvių (32 proc.) jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos ir grėsmių. Aštuoniose valstybėse narėse (daugiausiai Pietų Europoje, o taip pat Lenkijoje ir Vengrijoje) taip manančių yra daugiau kaip pusė.

Parama atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, energijos vartojimo efektyvumui ir energetiniam savarankiškumui

Beveik devyni iš dešimties lietuvių (89 proc. Lietuvoje, 88 proc. ES) mano, jog yra svarbu, kad ES imtųsi veiksmų atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai didinti; o 90 proc. respondentų Lietuvoje (88 proc. ES) mano, jog yra svarbu, kad ES imtųsi veiksmų energijos vartojimo efektyvumui didinti, pavyzdžiui, skatinant žmones gerinti savo namų izoliaciją, įsirengti saulės baterijas arba pirkti elektromobilius. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) europiečių ir 66 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad sumažinus iškastinio kuro importą padidės energetinis saugumas ir tai bus naudinga ES ekonomikai. 70 proc. respondentų Lietuvoje (77 proc. ES) sutinka, kad kovojant su klimato kaita bus skatinamos inovacijos. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (83 proc. Lietuvoje, 84 proc. ES) pritaria, jog Europos įmonėms turėtų būti teikiama daugiau paramos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulinėje švarių technologijų rinkoje; tai rodo, jog visuomenė palaiko švarios pramonės kursą.

Piliečiai yra pasirengę patys imtis veiksmų ir vykdyti struktūrines reformas

Didžioji dauguma ES ir Lietuvos piliečių (90 proc. Lietuvoje ir 92 proc. ES) patys imasi veiksmų ir kasdieniame gyvenime renkasi tvarumą. Tačiau paklausus, kas gali geriausiai kovoti su klimato kaita, tik 32 proc. respondentų Lietuvoje ir 28 proc. respondentų ES mano, kad jie patys asmeniniais veiksmais gali geriausiai pakeisti padėtį. Lietuvos piliečiai nurodė, kad geriausiai kovoti su klimato kaita gali įmonės bei pramonė (58 proc. Lietuvoje ir ES), Europos Sąjunga (52 proc. Lietuvoje, 59 proc. ES) ir nacionalinė vyriausybė (51 proc. Lietuvoje, 66 proc. ES). 44 proc. Lietuvoje ir ES mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat turi galimybių imtis klimato politikos veiksmų.

Pagrindiniai faktai

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 565 apie klimato kaitą buvo atlikta 2025 m. vasario 18–kovo 10 dienomis visose 27 ES valstybėse narėse. Lietuvoje tiesiogiai apklausti 1014 piliečiai (Iš viso 26319 ES piliečiai).