Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.
Birželio sesijos savaitė Strasbūre buvo karšta: daugiau kaip +35 laipsniai už lango, o plenarinių posėdžių salėje politiniai debatai irgi kėlė temperatūrą.
Inicijavau diskusiją ir pasiūliau priimti rezoliuciją dėl rusijos keliamos grėsmės Baltijos valstybėms, Rumunijai ir Suomijai. Pastarųjų savaičių įvykiai kalba patys už save: rusija nuolatos didina įtampą, siunčia dronus, skleidžia savo propagandines žinutes.
ES į tai privalo reaguoti tinkamai. Balsavimas Strasbūro plenarinėje sesijoje parodė, kad didžiulė dauguma Europos Parlamento narių ragina imtis bendros atsakomybės, veikti šiandien. Už rezoliuciją balsavo net 412 europarlamentarų.
Rezoliucijoje, beje, darsyk aiškiai įvardyta ir rusijos atsakomybė už visus hibridinio karo veiksmus. Taip pat raginama padėti Baltijos valstybėms, Rumunijai ir Suomijai gintis, ne tik finansuojant investicijas į oro gynybą.
Karštesnių diskusijų sulaukė mano su kolega Dainiumi Žalimu ir liberalų frakcijos „Renew Europe“ siūlymas Europos Parlamente aptarti plačiai nuskambėjusią didžiulės apimties asmens duomenų vagystę iš Lietuvos „Registrų centro“ duombazės.
Ne visiems Lietuvoje išrinktiems europarlamentarams, kurių pavardes puikiai žinome, ši idėja patiko. Jie mieliau norėtų, kad užsidarytume savo kiemelyje ir patylėtume apie tas problemas, kurios yra akivaizdžios ir tiesiogiai prašosi būtinų sprendimų, ypač kai masiškai duomenis vagia ir siurbia greičiausiai Lietuvai priešiškos jėgos.
Daugiau kaip pusantro mėnesio valdžia slėpė jų asmens duomenų vagystę. Buvo greitai rasti tariamai atsakingi asmenys – atleisti departamentų, „Registrų centro“ vadovai.
Mes kalbame apie europinį bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, matome, kad būtina kur kas daugiau investuoti į duomenų apsaugą, rimčiau tai vertinti. Ne tik Lietuvoje, visoje Europoje, nes kibernetinės atakos tik intensyvės. Europos Komisijos žada imtis veiksmų, kurių mes toliau reikalausime.
Šią savaitę Europos Parlamentas pagaliau patvirtino ilgai svarstytą klausimą dėl neteisėtų migrantų grąžinimo tvarkos. Kai kas bandė išvedžioti, esą šiuo klausimu ES tarsi bando statyti naujas sienas. Tačiau vertinkime faktus: čia kalbama tik apie tuos žmones, kuriems po ilgų procesų buvo nustatyta, kad jie neturi teisinio pagrindo likti ir gyventi ES. Daugelis migrantų, kuriems iš tiesų reikalinga apsauga ar pagalba, sulaukia leidimo likti Europos Sąjungoje, jiems šios naujos taisyklės negalios.
Plačiau – mano Strasbūro vaizdo dienoraštyje.
