Eva Banytė (9 kl.)

„Kūrimas suteikia laisvę rašyti tai, ką tu nori, ir tai man padeda atsipalaiduoti.

Nekuriantis, bet apsiskaitęs žmogus taip pat kalba teisingai, apgalvotai. Jei neapsiskaitęs, tai jo  kalba labai skurdi, ir jis pats mažiau žino, supranta“.

Gimnazisto sapnas

Iš mokyklos grįžau pavargusi.  Atsigėriau vyšnių arbatos ir atsiguliau paskaityti.  Perskaičiau tik kelis puslapius…

Einu į mokyklą. Prieš akis – pilis! Į ją veda aukšti laiptai, nukloti spalvotu gėlėtu kilimu. Praveriu dideles ąžuolines duris ir pamatau budėtoją, sėdinčią išmaniojoje kėdėje. Einu siūbuojančiais koridoriais – kaip per vandenį. Sporto salės grindys padengtos debesėliais, ant jų galima šokinėti lyg ant batutų. Skubu į valgyklą. O čia maistas patiekiamas skraidančiuose padėkluose.  Bibliotekoje nėra tradicinių knygų, visi skaito virtualias! Seselė kabinete neturi jokių vaistų, jokių tvarsčių- visus gydo stebuklingais žodžiais…

Pirmoji pamoka matematika. Į klasę įrieda mokytoja, o jos riedučiai iš vynuogių, mandarinų ir bananų. Nuostabu! Skamba muzika, mokytoja viską demonstruoja stikliniame ekrane.

Kita pamoka fizika. Kūrybiškumo kambaryje, kur pilna visokių plastmasinių ir metalinių detalių,  įvairios technikos, konstruojame robotą. Fantastika!

Trečia pamoka chemija. Nežinau, ko tikėtis. Mokytojas- robotas. Atliekame bandymus. Supilame į mėgintuvėlius visokių skysčių. Laukiame, kokia bus reakcija. Staiga ištrykšta saldainių fontanas! Negaliu patikėti- taip lengva pasigaminti saldainių?..

Iš kur tas įkyrus garsas? Žadintuvas?!. Laikas į mokyklą- keturkampę, be kilimų, su senomis lentomis, mediniais suolais, balta kreida…


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: