Ežeringame Aleksandravėlės krašte atostogauja hipiai

Nuo liepos vidurio netoli Aleksandravėlės (Obelių sen.), tarp Mieleikuškių ir Lygalaukių kaimų, šalia Ilgio ežero atostogauja didžiulis būrys – apie pusė tūkstančio – hipių. Liepos paskutinėmis dienomis stojus pilnačiai žada atvykti dar apie tūkstantį…

Prie parduotuvės – daugybė užsieniečių

Ežeringame Aleksandravėlės krašte nėra buvę tiek užsieniečių, kiek jų svečiuojasi šiomis dienomis. Hipius ir šiam judėjimui simpatizuojančius žmones iš įvairių pasaulio šalių į „Rainbow“ vasaros stovyklą pakvietė Aleksandravėlės gyventoja. Poilsiautojus dažnai galima išvysti ir pačiame kaime: jie skuba į Aleksandravėlės parduotuvę apsipirkti, įsigiję maisto, susėda prie stalo, valgo, bendrauja su vietos gyventojais, žongliruoja, rodo įvairius triukus… Kaimo parduotuvėje labai dažnai susidaro eilės, tad niekas neabejoja: apyvarta padidėjo keletą kartų.

Aleksandravėliečiai įvairiai vertina užsieniečius: vieni džiaugiasi šurmuliu, galimybe pabendrauti su žmonėmis, atvykusiais iš Europos, Amerikos, Australijos. Apsukresnieji net rado galimybę pasipelnyti: vietos gyventojas Leonas Paurys, pakinkęs arklį, vežioja svečius iš stovyklavietės į Aleksandravėlę. Pasirodo, važinėti mašina sudėtinga, mat po lietaus kelias pažliugęs. Stovyklautojai iš vietos ūkininkų perka maisto produktus, daržoves, prašo išskalbti drabužius. „Užsuko į svečius jauni vokiškai kalbantys žmonės. Jie jau dvi savaites gyvena laukinėmis sąlygomis. Paprašė išskalbti drabužius. Mielai sutikau padėti“, – pasakojo Genovaitė Šajaukienė.

Dalis vietos gyventojų neslepia nepasitenkinimo svečiais. Anot aleksandravėliečių, į gyvenvietę atėję stovyklautojai būriuojasi prie parduotuvės, ilgai sėdi prie stalo, kartais vietiniams net sunku patekti į parduotuvę. Be to, daug stovyklautojų susirenka prie Aleksandravėlės tvenkinio, šūkauja, vaikšto pusiau pliki, o gamtinius reikalus atlieka ten, kur papuola…

„Vakarais nuo stovyklavietės sklinda keisti garsai, jaunimas šūkauja kaip mūsų vaikai, vaidinantys indėnus. Ne visiems tai patinka, tačiau aš nieko blogo neįžvelgiu: reikia ne tik iš knygų, bet ir natūros pažinti įvairias kultūras“, – teigė G. Šajaukienė.

Hipiai stovyklavietę įkūrė privačioje teritorijoje maždaug 4-5 km nuo Aleksandravėlės. Palapines jie pasistatė miške ir laukuose, o susiburia didžiulėje pievoje, gieda giesmes, bendrauja, medituoja, dalijasi įspūdžiais, iki vėlyvos nakties kūrena laužus.

Stovyklautojai susitarė su žemės savininkais dėl galimybės įsikurti jų teritorijoje. Ši padalinta į dvi dalis: viena priklauso Rokiškio rajono Obelių, kita – Zarasų rajono Antazavės seniūnijoms. Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas apie stovyklautojus nieko negalėjo pasakyti, tik paprašė policijos pareigūnų nuvykti į vietą ir išsiaiškinti, ar saugu poilsiautojams bei aplinkiniams kaimo gyventojams. Tiesa, seniūnija išlygino kelią iki poilsiavietės, nes palijus jis buvo sunkiai įveikiamas.

Pakvietė į miestelio šventę

Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas teigė, jog pavasarį keletas žmonių kreipėsi į jį dėl galimybės surengti tarptautinę „Rainbow“ vasaros stovyklą. „Pagal rajono valdžios nustatytą tvarką su seniūnija privaloma derinti renginius, jeigu jie organizuojami valdiškoje teritorijoje. Šiuo atveju stovyklavietė įrengta privačiose teritorijose, todėl nei uždrausti, nei išsakyti reikalavimų negalėjome. Už tvarką atsakingi žemių savininkai“, – teigė seniūnas A. Lekaveckas. Anot jo, stovyklautojai įsikūrė nedirbamuose krūmais apaugusiuose laukuose. Jie išsikasė gręžinį ir primityviu būdu – kibirėliais traukia iš jo vandenį.

„Su stovyklautojais bendraujame, pasikvietėme juos į jubiliejinę, 20-ąją, Antazavės kultūros ir sporto šventę. Atvyko nemaža grupė, dalyvavo sporto varžybose, surengė koncertą. Jų dalyvavimas paįvairino mūsų šventę“, – sakė seniūnas. Anot jo, hipiai vadovaujasi taisykle: gyvenimas laukinėje gamtoje be valdžios ir pinigų. „Tai kelia tam tikrų problemų: nežinia iš ko pareikalauti atsakomybės, jei kiltų kokių problemų“, – pridūrė seniūnas. Apie stovyklavietę pranešta policijai, kol kas jokių incidentų nepasitaikė.

Antisanitarinės sąlygos

Stovyklautojai kalba pačiomis įvairiausiomis kalbomis, galima sutikti ir lietuvių. Jie noriai bendrauja su vietos gyventojais, smalsiausius kviečia užsukti į stovyklavietę, dalyvauti renginiuose. Atvykusiuosius iš karto įspėja, jog negalima turėti peilių, kitokių aštrių daiktų, alkoholio. Stovyklautojų gyvenimo sąlygos tarzaniškos: jie miega palapinėse, valgį gamina pasikeisdami. Populiarina sveiką maistą, produktus mieliau perka iš vietos ūkininkų nei parduotuvės.

Lietuviai stovyklautojai pasakojo, jog kiekvienas atvykęs renkasi jam patinkančią veiklą, gali stebėti pasirodymus, koncertėlius, medituoti… Vidudienį visi renkasi bendrų pietų, o vakarais vyksta įvairūs šou, žongliravimas, fakyrų pasirodymai.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danutė Baronienė, apsilankiusi stovyklavietėje, neslėpė susirūpinimo: tiek daug žmonių vienoje vietoje ilgą laiką gyvena antisanitarinėmis sąlygomis: nėra nei maudyklų, nei biotualetų, o maistas ruošiamas laikinai pastatytose pavėsinėse. Stovyklautojai iš Lietuvos paaiškino, jog gamtiniams reikalams atlikti keliose vietose iškastos duobės, žmonės maudosi ežere, o šiukšlės kraunamos į maišus, jie pastatomi Aleksandravėlėje arba Antazavėje prie konteinerių. Plastikinės pakuotės naudojamos vandeniui atsinešti.

„Žmonės susirinkę privačioje teritorijoje, todėl negalime reguliuoti jų poilsiavimo būdo, sąlygų“, – rankomis skėstelėjo D. Baronienė. Ji įspėjo Obelių seniūną, kad dažniau iš Aleksandravėlės būtų išvežami bendrieji atliekų konteineriai.

Internete apie Rainbow susibūrimus informacijos nėra daug. Bene išsamiausiai rašo Raminta Žalkauskaitė (2010.06.07)

Šiems susibūrimams įtaką daro indėnų šamanizmo ir pagonybės papročiai. Jų apraiškas galima pastebėti kasdieniame dalyvių gyvenime. Kai kuriose stovyklose yra tradicija kartu medituoti. Čia dažnai sveikinamasi žodžiais „Welcome home!“ (Sveiki sugrįžę namo). Daugumos religinių bendruomenių atstovai čia turi savo virtuves, tad galima paragauti krišnaitų, stačiatikių, žydų ir krikščionių patiekalų.

Kūrybiškumas ir bendra veikla

Šiuose susitikimuose galima veikti ką tik nori ir pakviesti prisijungti kitus, patys dalyviai kuria stovyklų atmosferą mokydami ir duodami kitiems tai, ką patys moka, dalindamiesi įvairia patirtimi, rengdami pasirodymus. Vakarais čia vyksta įvairūs šou, spektakliai, pasirodymai, dainos prie laužo pritariant įvairiais instrumentais, žongliravimas, ugnies ir fakyrų šou, masažo paslaugos, gali veikti įvairios dirbtuvės, dideli ar maži meno projektai.

Draudžiami daiktai

Nors šiuose susibūrimuose būna nemažai anarchijos, yra dalykai, kurių nerekomenduojama vežtis į šiuos susitikimus. Tai yra alkoholis, ginklai ir bet kokia technika, tokia kaip magnetofonai, muzikos grotuvai, radijo imtuvai, garso stiprintuvai, elektriniai įrankiai ir net mobilieji telefonai. Viena pagrindinių stovyklos idėjų yra gyvenimas kuo toliau nuo civilizacijos ir kuo arčiau gamtos. Todėl susitikimų metu taip pat įprasta, kad dalyviai nuogi maudosi šalia esančiuose vandens telkiniuose.

Alkoholio vartojimas

Nors daugelyje susibūrimų alkoholio vartojimas yra nepageidautinas, kai kuriose JAV susitikimuose veikia vadinamoji „A-Camp“ (A-stovykla), tai yra vieta stovyklos teritorijoje, kur galima vartoti alkoholį. Nors susitikimų Europoje metu alkoholis dažniausiai yra draudžiamas, vynas yra sakingai toleruojamas kai kuriose šalyse, ypač Prancūzijoje, kur įprasta gerti vyną prie vakarienės.

Maisto ruošimas

Susirinkimuose ruošiamas ir valgomas maistas dažniausiai būna vegetariškas. Jį ruošia tuo metu virtuvėje budintys žmonės, tad kiekvienam dalyviui ateina eilė padirbėti ruošiant ir patiekiant maistą. Prieš valgį taip pat atliekamas maisto pagerbimo ritualas. Mokestis už maistą ir už kitas išlaidas susitikimų metu renkamas aukojimo principu. Tai yra po valgio ar kitu metu per dalyvius siunčiama kepurė ar koks panašus daiktas, kur kiekvienas gali įdėti kokią nors pinigų sumą, iš šių aukų ir perkamas maistas bei padengiamos kitos išlaidos.

Didžiulės Rainbow stovyklos, kuriose dalyvauja apie 30 tūkst. žmonių, kelia didelių logistinių sunkumų organizatoriams, nes daugybę dalyvių reikia aprūpinti maistu, vandeniu, pasirūpinti sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūra ir kitais dalykais. Dažnai stovyklos organizatorių ir dalyvių santykiai su teisėsauga ir vietos bendruomenėmis būna problematiški. Vietos žiniasklaida neretai būna nepalankiai nusiteikusi, sutelkia dėmesį į narkotikų vartojimą, nuogumą ir kitus tradicinei visuomenei nepriimtinus dalykus. Nepaisant to, susirinkimai vyksta nuolat, jie turi gilias tradicijas ir yra tarptautinis reiškinys, turintis 38 metų istoriją.

Nors Lietuvoje šios stovyklos mažai žinomos, būrelis entuziastų praeitų metų liepą suorganizavo pirmąjį tokio pobūdžio susibūrimą mūsų šalyje, kuris vyko miške Zarasų rajone.

 

Dalia Zibolienė

Rokiskis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply