Vainuto miestelyje (Šilutės raj.) užaugęs šefas Laurynas Valutis neįsivaizduoja savęs be sezoninių darbų. Pradėjęs dar paauglystėje, dešimt metų Šventojoje jis pardavinėjo ledus, taip padėdamas klestėti dėdės verslui. Vėliau, gyvenimą pasukus link maisto gamybos, kepyklėlėje kepė bandeles, kol atrado, kad tikrasis jo pašaukimas – grilis. Lauryno mėsainiai tapo maistu, kuris asocijuojasi ne tik su vieta, bet ir su metų laiku – jau dešimt vasarų pajūrio sostinėje Palangoje sočiais ir laimingais jis padaro šimtus poilsiautojų, kurie kasmet sugrįžta ne tik žymiojo mėsainio, bet ir pabendrauti.

Vaikystėje gaminti padėjo mamai

Pasikapstęs prisiminimuose, L. Valutis labai ryškiai prisimena save vaikystės virtuvėje besisukantį su mama.

„Mama daug ir skaniai gamino, o aš jai visada padėdavau. Iki šiol lietuviškas, namų maistas yra maistas mano sielai. Mama gamino įvairius kotletukus su salotomis, labai mėgau mamos balandėlius, sriubas, ypač – klasikines burokėlių, agurkų, kopūstų. Tik, mama gamino labai sveikuoliškai, o aš vis norėjau tirščiau, sodriau“, – pasakoja Laurynas.

Kauno technologijų universitete Laurynas įgijo Multimedijų technologijų bakalauro laipsnį, tačiau noras patyrinėti maisto gamybą atvedė į Klaipėdą, kur Turizmo mokykloje mokėsi virėjo amato.

„Klaipėdoje, mėnesiui šeimos skirtus pragyvenimo pinigus išleisdavau per savaitę. O tuomet tam, kad kažkaip išgyvenčiau, reikėjo suktis kūrybiškai. Kambariokai iš namų parsiveždavo daug derliaus: mėsos, bulvių, daug kitų daržovių. Sugalvojau idėją, kuri bendrabučio draugams labai patiko: iš jų produktų gamindavau aš ir visi kartu valgydavome“, – prisimena L. Valutis.

Taip dar būdamas studentu, Laurynas ne tik išlavino kūrybiškumą galvojant receptus iš sezoninių produktų, išmoko pamaitinti didelį būrį žmonių, bet ir inicijavo įvairias maisto šventes, pavyzdžiui – cepelinų dienas – apie kurias žinojo daugelis bendramokslių.

„Buvau nestandartinis studentas. Atsimenu, kaip paskaitose verdant raugintų kopūstų sriubą, vandens kiekį išlaikiau reikiamą, bet ingredientus padvigubinau. Sriuba pavyko labai skani, tačiau dėl dvigubos išeigos neatitiko standarto ir gavau 2“ , – juokiasi Laurynas.

Mamos maistas – sentimentalus iki šiol. Važiuodamas į svečius Laurynas visuomet viliasi raugintų kopūstų sriubos su avienos kauliukais. O vasaromis mama atvažiuoja aplankyti į Palangą ir ragauja jo maistą, dėl kurio, Laurynas tikisi, kad gėdos mamai nedaro.

Maisto gamyba išliko geriausia dovana draugams – gimtadienių ar net vestuvių proga Laurynas atsiveža kokybiškos mėsos ir kepa ją šventės svečiams.

Pirmasis furgonėlis ant ratų

Studijuodamas Laurynas dirbo kepykloje, kur suprato, kad konditerija – ne jam. Tuomet viename iš Klaipėdos restoranų kepdamas armėniškus Liulia kebabus ir šašlykus, pajautė – mėsa yra jo tema. Po to darbo prie grilio ir virtuvėje patirties įgijo dar vienoje itin populiarioje vietelėje ir nusprendė, kad laikas nuosavam startui.

„Nusipirkau labai seną kemperį. Dokumentuose nebuvo pagaminimo metų, tačiau jis buvo iš vėlyvųjų 80-ųjų. Kemperis vos judėjo, bet jaučiausi padaręs geriausią sprendimą gyvenime. Persidariau jį į maisto furgonėlį ir Nemirsetos kempinge pradėjau kepti mėsainius. Tas furgonėlis pakeitė mano gyvenimą. Iki šiol jį prisimenu su nostalgija“, – sako L. Valutis.

Pirmąją vasarą Laurynas parduodavo vos kelis burgerius per dieną, bet jautėsi tikru verslininku ir buvo laimingas – kempinge tvyrojo laisvė ir muzikos persmelkta hipiška atmosfera.

Veiklos lūžis buvo labai netikėtas. Į kempingą užsuko žurnalistė, o neradusi vadovo, straipsnį parašė apie Lauryną. Jau kitą dieną prie jo furgonėlio nusidriekė eilės.

„Taip vietoje kelių burgerių per dieną pradėjau kepti kartais net po kelis šimtus. Į pagalbą skubėjo draugė ir artimiausi žmonės. Man pasisekė tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje“, – verslo pradžią kukliai prisimena vyras.

Lauryną pastebėjo legendinių Palangos erdvių „Rąžė“ ir „Naglis“ komanda ir pakvietė prisijungti. Šis sezonas čia Laurynui jau aštuntas.

„Sezoninis darbas nelengvas, pasibaigus vasarai jaučiuosi perdegęs. Tačiau per žiemą pasiilgstu žmonių, jų reakcijos ragaujant mano maistą, bendravimo ir kaskart su dideliu noru sugrįžtu. Per tas 10 vasarų, Palangoje jau jaučiuosi vietinis. Jaučiu, kad ir žmonės pasiilgsta manęs – „Rąžę“ ir „Naglį“ renkasi malonūs, komunikabilūs, stilingi ir įdomūs žmonės, mėgstu šią erdvę dėl teigiamos jos energijos“, – atvirauja Laurynas.

10-mečio proga sugrįžta legendinė bandelė su aguonomis

Per 10 metų, pasak L. Valučio, Palanga patyrė teigiamų pokyčių ir stipriai transformavosi, tačiau jo mėsainiuose nepasikeitė niekas.

„Mėsainyje kiekvienas ingredientas turi turėti savo skonį. Labai svarbu kokybiška, brandinta jautiena. Mėsą pagal savo receptūrą ruošiu ir marinuoju pats. Niekas taip nedaro – mėsą mėsainiams tik suprieskoniuoja. Esu įsitikinęs – būtent tai priduoda ypatingo skonio. Taip pat svarbu kokybiškas, intensyvus padažas, jį taip pat gaminu pats“, – teigia L. Valutis.

Dar viena Lauryno paslaptis – aguonomis pagardinta mėsainio bandelė.

„Kai pradėjau kepti mėsainius, paprašiau kepyklėlės ant bandelės uždėti aguonų. Tuo metu Lietuvoje niekas taip nedarė. Bandelės pavyko tokios purios, minkštos ir skanios, kad jomis vaišindavau savo svečių vaikus. Tai briošiškiausia briošė, kokią esu ragavęs – tirpsta burnoje. Šiemet, 10-ojo jubiliejaus proga, nusprendžiau sugrąžinti tą skonį, kurį Palangos svečiai, ragavę mano mėsainių, įsiminė ir vėl mėsainiams sugrąžinti savo žymiąsias aguonų bandeles“, – dar neragavusius kviečia Laurynas.

Paklaustas, kodėl žmonės net dešimt metų sugrįžta to paties mėsainio, Laurynas atsako, kad paslaptis – ne tik jame.

„Žmonės sugrįžta dėl emocijos. Mano mėsainiai žmonėms siejasi su maloniausiu metų laiku. Kaip vasaros, taip ir to momento, kai ir vėl galės paragauti mano maisto, žmonės laukia ištisus metus“, – džiaugiasi L. Valutis.

Laurynas gamina mėsainius, vyksta į privačius kepimus, o prie jo veiklų prieš trejus metus, idėją pametėjus pačiai „Rąžė“ ir „Naglis“ komandai, netikėtai prisidėjo ir picos. Palangos poilsiautojai labiausiai mėgsta klasikinę „Pepperoni“ – kaip Laurynas juokiasi, pietietiška dešrytė priduoda picai geros emocijos – ir „Capricciosa“ picas.

Lauryno maisto kioskelius „Sinners Burgers“ ir „Picon“ galima rasti Palangoje, Vytauto g. 84, baro „Naglis“ maisto erdvėje. Iš Vytauto gatvės laipteliais leiskitės žemyn ir takeliu palei upelį eikite iki pat „Rąžė“ kiemelio galo – ten įsikūrusi „Naglis“ maisto erdvė.

Abu kioskeliai visą vasarą dirba kasdien, nuo 16 iki 00 val.

Naktibaldos alkani neliks – atsižvelgiant į klientų srautus darbo laikas gali prasitęsti.

Naujas istorinių Palangos vietų gyvenimas

„Rąžė“  ir „Naglis“ – Palangos klasika tapusios vietos su gilia istorija. Iškilusios maždaug septintajame dešimtmetyje, jos buvo vienos populiariausių pasimatymų ir susitikimų vietų.

Naujam gyvenimui prikeltos legendinės erdvės „Rąžė“ ir „Naglis“ sezono metu svečių laukia kasdien: rytą čia galima pradėti gardžia kava, pavalgyti vienoje iš keturių maisto zonos vietų, sekmadieniais vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės. Atvykstantys gali tikėtis muzikos, stand-up comedy renginių, kino vakarų, populiarių pokalbių formato ir tattoo pop-up įvykių, o vakarais – elektroninės muzikos.

Kas trečias europietis, pažvelgęs į nepažįstamojo telefono ekraną viešoje vietoje, jame yra pastebėjęs asmeninio pobūdžio informaciją, o kas dešimtas – net finansinius duomenis. Siekdami atkreipti dėmesį į viešose vietose dažną „žiūrėjimo per petį“ (angl. shoulder surfing) problemą, „Samsung“ ir SEB bankas pradėjo bendrą informacinę kampaniją.

Žvilgsnis per petį: privatumas viešumoje tėra iliuzija

„Samsung“ užsakymu Europoje atliktas tyrimas atskleidė ryškų prieštaravimą: nors pusė (48 proc.) apklaustųjų šventai tiki, kad naudojimasis telefonu yra visiškai privati erdvė, net 52 proc. pripažįsta – viešose vietose svetimus ekranus matyti yra itin lengva. Dažniausiai svetimi žvilgsniai į ekranus krypsta viešajame transporte, eilėse prie kasų ir bendrose laukimo zonose.

Tyrimo duomenimis, net 11 proc. respondentų yra netyčia (arba tyčia) matę svetimus bankininkystės duomenis ar su mokėjimais susijusį turinį. SEB banko duomenimis, beveik 70 proc. klientų kasdienius finansus tvarko išmaniuoju telefonu, todėl „žiūrėjimo per petį“ rizika yra ypač aktuali.

„Šiandien išmanusis telefonas tapo pagrindiniu asmeninių finansų valdymo įrankiu. Klientai reguliariai tikrina sąskaitų likučius, perveda pinigus ar investuoja tiesiog autobuse ar stovėdami eilėje. Nors tai neįtikėtinai patogu, svarbu suprasti, kad skaitmeninis saugumas prasideda nuo elementaraus privatumo fizinėje aplinkoje. Kibernetinė apsauga nepadės, jei jūsų slaptažodį ar sąskaitos likutį tiesiog nusižiūrės šalia sėdintis praeivis“, – pastebi SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.

SEB duomenimis, mobiliosios bankininkystės naudojimas kasmet auga po 5 procentus, o vidutiniškas vartotojas programėlę per mėnesį atsidaro bent 14 kartų.

Baimė verčia keisti įpročius

Auganti rizika jau keičia vartotojų elgseną. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tyrimo dalyvių pripažino, kad viešose vietose sąmoningai vengia atlikti bankines operacijas, o pusė (49 proc.) nesuvedinėja slaptažodžių, jei šalia yra kitų žmonių.

Ekrano matomumas sukelia ir psichologinį diskomfortą: 42 proc. apklaustųjų tiesiog nustotų naudotis telefonu, jei pastebėtų, kad kažkas įžūliai žiūri į jų įrenginį.

„Daugelis vartotojų puikiai žino apie programišių grėsmes ar duomenų nutekėjimus, tačiau gerokai rečiau susimąsto, kad jautriausia informacija gali nutekėti tiesiog kasdienėse situacijose. Mūsų tyrimas rodo, kad tokie atvejai yra masinis reiškinys. Todėl technologijų gamintojai privalo reaguoti ir siūlyti sprendimus, saugančius privatumą ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ mobiliųjų įrenginių pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jančys.

Technologijos padeda apsaugoti privatumą

Siekdami spręsti šį saugumo iššūkį, gamintojai pradėjo kurti sprendimus, ribojančius vaizdo matomumą žiūrint iš šono. Pavyzdžiui, naujausiame „Samsung Galaxy S26 Ultra“ flagmane integruota speciali „Privacy Display“ funkcija, kuri pašaliniams asmenims ekraną tiesiog užtemdo, o pats naudotojas mato pilnavertį vaizdą. Vartotojai taip pat gali pat patys pasirinkti, kurias programėles ar pranešimus paslėpti nuo smalsių akių suvedant PIN kodus.

Ekspertų patarimai: kaip apsisaugoti viešoje vietoje?

• Įvertinkite aplinką: Prieš atsidarydami banko programėlę autobuse ar kavinėje, įsitikinkite, kad niekas nestovi tiesiai už jūsų nugaros.
• Naudokite biometriją: Vietoj PIN kodų įvedinėjimo viešumoje, naudokite piršto atspaudą arba veido atpažinimą (Face ID).
• Atsisakykite viešo „Wi-Fi“: Atlikdami finansines operacijas, visada naudokite mobilųjį 4G/5G ryšį, o ne atvirus kavinių ar stočių tinklus.
• Saugumo filtrai: Jei tenka daug dirbti viešose erdvėse, verta pasidomėti specialiomis privatumo plėvelėmis arba telefonų funkcijomis, mažinančiomis ekrano matymo kampą.

Karštomis vasaros dienomis kondicionieriai tampa kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Juos naudojame namuose, biuruose, automobiliuose ir prekybos centruose. Vis dėlto sklando daugybė mitų apie jų įtaką sveikatai. Vieni įsitikinę, kad būtent kondicionierius sukelia peršalimą, kiti baiminasi jį naudoti namuose, kuriuose auga maži vaikai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė sako, kad pats įrenginys nesargdina – didžiausią įtaką turi tai, kaip juo naudojamasi.

Peršalimą sukelia ne kondicionierius, o virusai

Pasak šeimos gydytojos, vienas dažniausių mitų – kad peršalimo ligas sukelia pats kondicionierius.

„Tiesa ta, kad peršalimą sukelia virusai, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius išties gali padidinti ligos tikimybę. Sausas ir vėsus oras gali išsausinti gleivines, todėl jos tampa mažiau atsparios aplinkoje esantiems virusams. Be to, staigūs ir dideli temperatūrų svyravimai organizmui sukelia stresą. Šie veiksniai gali susilpninti imuninį atsaką, todėl organizmui gali būti sunkiau apsiginti nuo infekcijų“, – pasakoja šeimos gydytoja.

G.Anglickienė atkreipia dėmesį, kad netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti ne tik gerklės perštėjimą ar slogą. Ilgiau būnant kondicionuojamose patalpose gali sausėti akys, skaudėti galvą, kaklo ir nugaros raumenis.

Kondicionierius vaikams nekenkia

Neretai tėvai baiminasi naudoti kondicionierių namuose, kuriuose auga kūdikiai ar maži vaikai. Tačiau, pasak šeimos gydytojos, tinkamai naudojamas įrenginys jiems pavojaus nekelia.

„Svarbiausia, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į vaiką ar jo žaidimų zoną, o patalpoje būtų palaikoma apie 22–24 laipsnių temperatūra. Nevertėtų nustatyti kuo žemesnių kondicionieriaus parametrų ir stengtis patalpas atvėsinti kuo greičiau – kur kas svarbiau palaikyti stabilią, malonią vėsą“, – sako G. Anglickienė.

Siekiant išvengti papildomo streso organizmui, geriausia, kad temperatūrų skirtumas tarp lauko ir kondicionuojamų patalpų neviršytų 5–7 laipsnių. Tokie pokyčiai organizmui lengviau pakeliami ir nesukelia staigaus temperatūrinio šoko.

Apdairiau pravartu elgtis ir automobilyje

Šeimos gydytoja akcentuoja, kad karštą vasaros dieną dažnas žmogus, vos įsėdęs į stipriai įkaitusį automobilį, iš karto įjungia kondicionierių maksimaliu pajėgumu. Vis dėlto ir tokioje situacijoje reikėtų elgtis apdairiau.

„Pirmiausia, jei yra galimybė, pravartu atidaryti automobilio dureles ar langus ir leisti salonui natūraliai prasivėdinti. Tik tuomet galima įjungti kondicionierių ir temperatūrą mažinti palaipsniui. Taip ne tik mažiau apkraunama automobilio kondicionavimo sistema, bet ir išvengiama itin stiprios šalto oro srovės. Jei įmanoma, suaugusiesiems, o ypač mažiems vaikams, į automobilį geriausia sėsti tada, kai kondicionieriaus veikimas jau stabilizavosi ir į saloną nebepučiama itin šalta oro srovė“, – dalijasi G. Anglickienė.

Netinkama kondicionieriaus priežiūra gali pabloginti savijautą

Siekiant išvengti nemalonių simptomų, svarbu reguliariai rūpintis kondicionieriumi. Jei kondicionierius neprižiūrimas, jo filtruose kaupiasi dulkės, pelėsis ir alergenai, kurie gali sustiprinti ir alergijų ar kvėpavimo takų ligų simptomus.

„Tinkamai prižiūrimas kondicionierius gali net pagerinti patalpų oro kokybę, tačiau nevalomi filtrai tampa įvairių teršalų šaltiniu. Todėl svarbu reguliariai keisti filtrus, atlikti techninę įrenginio priežiūrą ir nepamiršti, kad kondicionierius turi tarnauti žmogaus komfortui, o ne maksimaliai atšaldyti patalpas“, – pabrėžia Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja G. Anglickienė.

Ji priduria, kad jautriausi kondicionuojamam orui yra kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės, alergiški pacientai ir sergantieji kvėpavimo takų ligomis. Jei po buvimo kondicionuojamose patalpose atsiranda karščiavimas, stiprus kosulys, dusulys arba simptomai nepraeina kelias dienas ir stiprėja, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Anot G. Anglickienės, svarbiausia prisiminti, kad kondicionieriaus paskirtis – ne maksimaliai atšaldyti patalpas, o padėti palaikyti saugią ir komfortišką aplinką. Tinkamai naudojamas ir prižiūrimas įrenginys ne tik nekenkia sveikatai, bet ir padeda lengviau ištverti vasaros karščius.

Naujausia „Kia XCeed“ evoliucija sujungia pagal bendrovės dizaino filosofiją „Opposites United“ atnaujintą išvaizdą, naujausias ryšio ir patogumo funkcijas, patobulintas saugos technologijas ir didesnį važiavimo komfortą. Atnaujintas modelis jau pasiekė ir Lietuvą.

Aktyvaus gyvenimo būdo pirkėjams skirtas „XCeed“ konkurencingame Europos C segmente siūlo visapusišką paketą: kasdienį praktiškumą jis derina su emocionaliu dizainu, komfortu ir universalumu mieste.

„XCeed“ atlieka svarbų vaidmenį „Kia“ strategijoje Europoje – tai reikšminga jungiamoji technologija kelyje į elektrifikaciją, – sakė „Kia Europe“ produktų, prekės ženklo ir klientų patirties viceprezidentas Pablo Martinezas Masipas. – Šis išskirtinis krosoveris didžiausiame Europos automobilių segmente yra patrauklus ir subalansuotas pasiūlymas tiems, kas vertina stilių, universalumą ir patogumą kasdien.“

Nuosekli dizaino evoliucija

„XCeed“ užima dizainu grįsto miesto krosoverio poziciją „Kia“ gamoje. Išorės atnaujinimai apima naujai suprojektuotą variklio dangtį, pakeistą priekinį buferį su naujomis oro įsiurbimo grotelėmis ir firmine „tigro nosimi“, perdarytus priekinius žibintus ir šoninius sparnus. Prie automobilio įvaizdžio prisideda naujo dizaino 16 ir 18 colių lengvojo lydinio ratlankiai, o gale naujas bagažinės dangtis, buferis ir atnaujintas šviesų braižas suteikia automobiliui platesnę, modernesnę išvaizdą.

Proporcijos tapo dar tikslesnės: priekinė iškyša sutrumpėjo 15 mm, todėl automobilis atrodo kompaktiškesnis ir vikresnis, tačiau bagažinės talpa išliko 426 litrai. Aukštesnė sėdėjimo padėtis ir kompaktiški matmenys pagerina manevringumą ir matomumą vairuotojui.

Salonas atnaujintas siekiant daugiau komforto ir kokybės pojūčio: perdarytas viršutinis prietaisų skydelis, atnaujinta informacijos ir pramogų sistema, ventiliacijos angos, naujas vairas ir sėdynių apmušalai, o svarbiems interjero elementams, pavyzdžiui, durų rankenėlių apdailai, panaudotos kokybiškesnės medžiagos. Prie praktiškumo prisideda daugiafunkcis jutiklinis ekranas „Multimode Touch Display“, leidžiantis intuityviai valdyti pagrindines funkcijas – nuo pramogų iki klimato kontrolės, ir ergonomiškesnis naujas pavarų perjungiklis.

Pažangios ryšio galimybės

Naujajame „XCeed“ diegiama „Kia“ informacijos ir pramogų sistema su 12,3 colio skaitmeniniu prietaisų skydeliu ir 12,3 colio centriniu navigacijos ekranu. Dviejų ekranų konfigūracija aiškiau pateikia vairavimo informaciją ir leidžia intuityviau pasiekti automobilio funkcijas mažiau blaškant dėmesį.

Sistema suderinama su „Kia Connect“, suteikiančia prieigą prie debesijos paslaugų ir automobilio diagnostikos realiuoju laiku, o „Kia“ programėlė leidžia automobilį pasiekti ir valdyti nuotoliniu būdu. Skaitmeninis raktas „Digital Key 2.0“ kartu su belaidžiu telefono įkrovimu leidžia automobilį atrakinti ir valdyti suderinamais išmaniaisiais įrenginiais – tai ypač patogu, kai automobiliu naudojasi keli žmonės.

Pagalbos vairuotojui ir parkavimo sistemos

Atnaujintame „XCeed“ išplėstas vairavimo ir parkavimo asistentų paketas, kurio apimtis priklausys nuo komplektacijos. Greitkelio vairavimo asistentas HDA sujungia adaptyvųjį pastovaus greičio palaikymą ir eismo juostos sekimą: išlaiko nustatytą atstumą, išlaiko automobilį eismo juostos centre ir koreguoja greitį pagal navigacijos duomenis bei leidžiamą greitį. Aklosios zonos susidūrimų prevencijos sistema BCA galiniais radarais aptinka automobilius aklojoje zonoje įjungus posūkio signalą ir prireikus koreguoja vairą, o galinio skersinio eismo asistentas RCCA važiuojant atbuline eiga įspėja apie iš šonų artėjančius automobilius ir prireikus stabdo.

Parkuotis padeda priekiniai ir galiniai jutikliai, leidžiantys automobilį pastatyti ir nuotoliniu būdu, bei galinio vaizdo kamera RVM. Salono kamera ICC stebi vairuotojo būseną ir įspėja pastebėjusi išsiblaškymo ar nuovargio požymių, o priekinio susidūrimo prevencijos sistema FCA 1.5 kamera ir radaru atpažįsta automobilius, pėsčiuosius ir dviratininkus.

Rafinuotesnė vairavimo patirtis

Pakeitimai galinėje pakaboje ir geresnė triukšmo bei vibracijų izoliacija padidino važiavimo komfortą – tai ypač pajus galinių sėdynių keleiviai. Patobulintų „Normal“ ir „Sport“ važiavimo režimų charakteris dabar skiriasi labiau. Efektyvus ir jautriai reaguojantis automobilis tinka kasdienėms kelionėms mieste, o tylesnis salonas ir didesnis komfortas praverčia ilgesnėse kelionėse.

„Kia XCeed“ reikšmingai patobulėjo srityse, kurios mūsų klientams svarbiausios, – tai ryšio galimybės, sauga ir važiavimo komfortas, – pažymėjo P. Martinezas Masipas. – Su naująja informacijos ir pramogų sistema bei komfortui skirtais patobulinimais atnaujintas „XCeed“ siūlo labiau integruotą, saugesnę ir malonesnę vairavimo patirtį.“

Varikliai Europos poreikiams

„XCeed“ ir toliau siūlomas su benzininiais bei švelniojo hibrido (angl. mild-hybrid) jėgainėmis. 1,0 litro T-GDI variklis išvysto 115 AG ir derinamas su mechanine arba septynių laipsnių dviejų sankabų transmisija (7DCT); su 7DCT švelniojo hibrido technologija montuojama standartiškai, o su mechanine dėže ją galima pasirinkti papildomai. 1,6 litro T-GDI variklis siūlomas 150 AG ir 180 AG galios versijomis su 7DCT.

Modelis sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant Pietų Korėjos ir „Hyundai Motor“ Europos techninio centro (HMETC) komandoms, o pagrindiniai bandymai vyko Ispanijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse – taip automobilis pritaikytas Europos keliams ir vairuotojų lūkesčiams.

Daugiau kaip pusė būstą įsigyti planuojančių lietuvių ieško turto, kurio vertė viršija 100 tūkst. eurų, ir tik kas dešimtas tikisi tam išleisti iki 50 tūkst. eurų, rodo naujausias SEB banko tyrimas. Nors pagal būsto paskolų rinkos aktyvumą Baltijos šalyse šiuo metu pirmauja Estija, Lietuvoje paklausa taip pat išlieka didelė, o gyventojai čia dažniau dairosi į vidutinės ir aukštesnės vertės būsto segmentą – tai atspindi ir augančius lūkesčius būsto kokybei.

Skaičiuojant šiais metais išduotų būsto paskolų dalį, tenkančią vienam gyventojui, Baltijos šalyse pirmauja Estija. Šioje šalyje vienam gyventojui tenka 225 eurai išduotų būsto paskolų, kai Lietuvoje – 116 eurų, o Latvijoje – vos 54 eurai. Kadangi vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje ir Estijoje skiriasi palyginti nedaug, tokį atotrūkį daugiausia lemia tai, kad Estijoje daugiau gyventojų būstą įsigyja skolintomis lėšomis.

„Būsto paskolų rinka Lietuvoje šiais metais toliau išlaiko augimo kryptį – nuo sausio iki gegužės jos apimtis padidėjo 16 procentų. Tai rodo, kad žmonės nepaisant geopolitinio fono ir toliau yra pasirengę investuoti į nuosavą būstą. Tam palankias sąlygas sudaro stabili darbo rinka ir nuosekliai augantys atlyginimai, todėl daugelis gyventojų jaučiasi pakankamai užtikrintai, kad ryžtųsi ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui“, – sako Simonas Norbutas, SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius.

Pasak S. Norbuto, nors estai būstui skolinasi dažniau, vidutine paskolos suma lietuviai jiems nusileidžia nedaug. Lietuvoje ši suma šiemet siekia 124 tūkst. eurų, Estijoje – 148 tūkst. eurų, Latvijoje – 100 tūkst. eurų.

Tokias tendencijas patvirtina ir SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, apie 22 proc. būstą įsigyti planuojančių lietuvių tam planuoja skirti 50-100 tūkst. eurų, maždaug po 20 proc. dairosi į būstus, kainuojančius 100-150 tūkst. ir 150-200 tūkst. eurų. Kainų kategorijoje virš 200 tūkst. eurų dairosi beveik 14 proc. būsto pirkėjų.

Kas dešimtas (9,5 proc.) lietuvis planuoja būstui išleisti iki 50 tūkst. eurų. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje į pigiausią segmentą dairosi atitinkamai 13,8 proc. ir 35,4 proc. būstą įsigyti planuojančių gyventojų.

„Pastarųjų metų Lietuvos NT rinkos raida ir pasikeitęs pirkėjų supratimas apie būsto vertę suformavo naują realybę. Šiandien lietuviai ieško ne tiesiog stogo virš galvos ar kuo pigesnių kvadratinių metrų, o tvarios ilgalaikės investicijos. Tai, kad daugiau nei trečdalis planuojančiųjų pirkti būstą taikosi į didesnę nei 150 tūkst. eurų sumą, rodo, jog gyventojai orientuojasi į kokybišką, energiškai efektyvų būstą didmiesčiuose arba naujesnės statybos namus rajonuose“, – sako S. Norbutas.

Šių metų birželio mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje joje dalyvavo daugiau nei 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Praėjus II-ajam šių metų ketvirčiui II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma – 781 tūkst. – dalyvių. Šį ketvirtį dėl sėkmingų investavimo rezultatų vidutinis dalyvis uždirbo apie 11,5 proc., arba dar daugiau kaip 700 eurų.

Pagrindinei pasitraukimų bangai atslūgus, per pastaruosius tris mėnesius prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo 5 kartus mažiau nei I-ąjį ketvirtį. Balandžio–birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. – 35,6 proc. metų pradžioje buvusių kaupiančiųjų.

„Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų – nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.

Jis pažymi, kad II pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą – nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. eurų investicinės grąžos.

Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas – apie 5,82 mlrd. eurų.

Investicijų grąža gerokai viršija gyventojų įmokas

II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Nuo metų pradžios fondų grąža šią sumą vidutiniškai padidino apie 700 eurų.

Balandžio–birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. – likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos, o likusias lėšas paliko toliau investuoti II pakopoje.

Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Tai rodo, kad investicijų uždirbta dalis buvo didesnė nei paties žmogaus įmokėta suma.

Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai – nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. grąžą, o akcijų fondų augimas viršijo ir 130 proc.

Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį – fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų suma, kurią sudarė už dalyvius mokėtos „Sodros“ įmokos ir valstybės paskata.

II pakopa mažina atotrūkį tarp algos ir pensijos

V.Rūkas primena, kad II pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. O tai – vis dar gerokai mažiau nei 70–80 proc. buvusių pajamų lygis, kuris paprastai laikomas siektinu norint išlaikyti orų gyvenimo lygį senatvėje.

„Vien „Sodros“ pensijos daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti. Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų II pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų – kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį. Kuo ilgiau sistema bręsta, kuo ilgiau žmonės kaupia ir kuo didesnę ilgalaikę grąžą sukuria fondai, tuo daugiau gyventojų pensijoje pajus apčiuopiamą papildomo kaupimo naudą“, – teigia LIPFA vadovas.

Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų – apie 463 tūkst. eurų. Jeigu gyventojas sukaupė daugiau nei maksimali anuiteto riba – 83 926 eurus, šią sumą viršijančias lėšas sulaukęs pensinio amžiaus jis gali atsiimti ir kaip vienkartinę išmoką.

„Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką“, – nurodo V. Rūkas.

LIPFA vadovo teigimu, II pakopos svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas Baltijos šalių pensijų reformų analizėje II pakopą vertino kaip svarbų kaupiamąjį mechanizmą, papildantį valstybinę pensiją, kurį privalu stiprinti.

Ignalinos miesto šventės kultūrinius renginius liepos 14-osios vakarą pradėjo šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“. Ignalinos kultūros centre susirinkusieji pamatė ir patyrė vieną ryškiausių šiuolaikinio meno darbų. Šeiko šokio teatro spektaklis „Metų laikai“ – klasikinės muzikos ir  šiuolaikinio šokio graži dermė.  Antonio Vivaldi garsusis ciklas „Keturi metų laikai“, kurį atliko Klaipėdos violončelių kvartetas, interpretuojamas netikėtai, labai šiuolaikiškai ir emocingai. Spektaklis ignaliniečiams parodytas kaip Kultūros centro projekto „Nauja teritorija. Augimas“ renginys.

Dar prieš įeinant į salę spektaklį ir jo atlikėjus pristatė jo režisierė, žinoma choreografė Agnija Šeiko. Visus su miesto šventės pradžia pasveikino savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Dalis žiūrovų pakviesti susėsti scenoje. Šis spektaklis nebuvo vien Vivaldi muzikos iliustravimas ir metų laikų perteikimas, tai daugiau  žmogaus vidinių būsenų, laiko tėkmės ir nuolatinės kaitos metaforų kūrimas, interpretavimas, džiazavimas šokiu. Ir salėje, ir scenoje sėdintys žiūrovai tapo spektaklio dalimi, keturiose pusėse skambančios violončelės, šokis, pantomima ir performanso elementai susiliejo į vieną vaizdą, vientisą pasakojimą, kuriame svarbiausia ne siužetas, o emocijos, nuotaikos ir žmogaus, kaip gamtos dalelės, pačios įvairiausios būties formos.

Spektaklyje šoko keturi itin skirtingi atlikėjai, įkūniję savitą metų laikų, gamtos stichijų ir žmogaus charakterį. Šokio vaizdinius kūrė aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanu vadinamas Benas Šarka, aktorius mimas Aleksas Mažonas ir žinomas šiuolaikinio šokio artistas Marius Pinigis. Keturių skirtingų, labai talentingų meninių asmenybių susitikimas scenoje sukūrė įtaigų kontrastų ir dermės pasaulį – tarsi keturi metų laikai, kurių kiekvienas turi savitą nuotaiką, ritmą ir spalvą, tačiau visi kartu sudaro nenutrūkstamą gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklą.

Spektaklis „Metų laikai“ primena amžinas tiesas apie žmogaus ir gamtos ryšį, neatsiejamumą, nuolatinę laiko tėkmę, kuri dažnai atneša ir liūdesio, nerimo, skausmo,  bet kartu skatina keistis, augti,  atsinaujinti. Ignaliniečiams dovanota puiki galimybė išgirsti ir pamatyti Lietuvoje bei užsienyje pripažintų šokio bei muzikos profesionalų bendrą kūrinį – tai buvo įspūdinga.

Po spektaklio muzikantai ir šokėjai palydėti gausiais aplodismentais, apdovanoti gėlėmis. Jiems padėkojo Kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė ir meras Laimutis Ragaišis.

Ignalinos miesto šventės renginiai www.ignalina.lt

Lina Kovalevskienė

Kai rugpjūčio vakarą virš Anykščių pradeda kauptis prietema, o miesto šurmulį pakeičia ramybė, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje prasideda tikroji magija. Vos tik pirmieji akordai paliečia aukščiausios Lietuvoje neogotikinės šventovės skliautus, klausytojus užlieja muzika, jungianti šimtmečius, kultūras ir tautas.

Dvidešimt šeštus metus Anykščiuose vyksiantis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis yra vienas svarbiausių vargonų muzikos renginių aukštaitijos regione. Festivalis kasmet suburia žymius Lietuvos ir užsienio vargonininkus, chorus, instrumentinius ansamblius bei solistus, o jo koncertai vyksta įspūdingoje Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Per šį laikotarpį jis tapo reikšmingu kultūros reiškiniu, pritraukiančiu ne tik vietos gyventojus, bet ir muzikos mėgėjus iš visos Lietuvos. Renginio organizatoriai ypatingą dėmesį skiria profesionaliajai vargonų muzikai, tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui bei jaunųjų atlikėjų skatinimui.

Festivalio programas sudaro įvairių epochų muzika – nuo viduramžių, baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Specialiai šiai progai rašomi muzikiniai kūriniai, vyksta jų premjeros. Greta pripažintų atlikėjų čia nuolat kviečiami pasirodyti perspektyvūs jaunieji vargonininkai iš Lietuvos ir užsienio. Tokiu būdu festivalis ne tik pristato aukščiausio lygio menininkus, bet ir suteikia galimybę atsiskleisti naujai muzikų kartai.

Pastaraisiais metais festivalis išsiskiria kūrybiškais sprendimais. Koncertuose pradėtos naudoti profesionalios šviesų instaliacijos, kurios sustiprina muzikinį įspūdį ir suteikia renginiams naujų meninių spalvų. Vyksta tiesioginės koncertų transliacijos. Organizatoriai siekia, kad vargonų muzika būtų patraukli ne tik tradicinei publikai, bet ir jaunesniems klausytojams.

2025 metais festivalis minėjo jubiliejinį 25-ąjį sezoną. Programose ypatingas dėmesys buvo skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms – koncertuose skambėjo jo kūriniai ir kompozicijos, dedikuotos šio iškilaus Lietuvos menininko atminimui. Taip pat buvo paminėtas Anykščių bažnyčios vargonų šimtmetis.

2026 metų Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis dedikuotas Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui paminėti. Jis vyks nuo liepos 24 iki rugsėjo 12 dienos Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato ir Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiose. Šių metų programoje dalyvaus atlikėjai iš Slovakijos, Ukrainos, Švedijos, Lenkijos, Austrijos ir Lietuvos, liudijantys festivalio tarptautinį prestižą ir Anykščių vietą Europos vargonų muzikos žemėlapyje.

Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis šiandien yra neatsiejama Lietuvos muzikinio gyvenimo dalis. Jis puoselėja sakralinės ir vargonų muzikos tradicijas, skatina kultūrinį dialogą tarp skirtingų šalių atlikėjų ir kasmet dovanoja klausytojams išskirtines muzikines patirtis.

Festivalio programa.

Liepos 24 d. 20.00 val. – festivalio atidarymas „ Habitare in unum “

Festivalį pradės išskirtinis grigališkojo choralo ir vargonų muzikos vakaras „Habitare in unum“ („Gyventi vienybėje“). Koncerte dalyvaus grigališkojo choralo choras „Cantores Montis Pacis“. Tai tik kartą per metus susirenkantis vasaros stovyklos grigališkojo choralo meistriškumo kursų dalyvių choras, kuris šiais metais minės savo 20 – metį. Choro dirigentė  Janka Bednáriková (Slovakija). Ji yra grigališkojo choralo ekspertė, įvairių mokslinių publikacijų autorė, daugelyje mokslo ir kultūros projektų dalyvė, dirigentė, koncertų moderatorė bei akompaniatorė. 1999 m. įkūrė grigališkąjį chorą „Schola Cantorum Rosenbergensis“. Atidarymo koncerte vargonuos Evelina Grinevič-Trenkamp (Lietuva). Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vargonininkė ir dviejų jos chorų vadovė. 2019–2021 m. tobulino vargonavimo, vokalo, chorinio dirigavimo, improvizacijos, grigališkojo choralo ir kitus įgūdžius bei liturgikos žinias Nacionalinės vargonininkų asociacijos organizuotose Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijose. Nuo 2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Programoje skambės grigališkojo choralo giesmės bei prancūzų ir XX amžiaus kompozitorių kūriniai vargonams.

Rugpjūčio 1 d. 20.00 val. – Benas Jonušas (Lietuva)

Vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos vargonininkų Benas Jonušas klausytojus pakvies į kelionę per skirtingas Europos muzikos epochas. Beno Jonušo atliekama muzika pasižymi jautrumu, kūrybine laisve ir siekiu atskleisti įvairiapuses vargonų skambesio galimybes.Programoje skambės Šiaurės Vokietijos baroko meistro Nicolaus Bruhns, romantiko Felixo Mendelssohno bei anglų renesanso ir XX amžiaus autorių kūriniai.

Rugpjūčio 8 d. 20.00 val. – Svitlana Bardaus (Ukraina)

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Ukrainos vargonininkė Svitlana Bardaus. Ji laikoma viena ryškiausių šiuolaikinės Ukrainos vargonų muzikos atlikėjų. Pasak jos, seneliai buvo kilę iš Lietuvos, todėl ji naudoja sutrumpintą lietuviškos kilmės pavardę. Jinai pristatys itin spalvingą programą, kurioje susitiks Johanno Sebastiano Bacho muzika, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, ukrainiečių kompozitorių opusai bei šiuolaikinės publikos pamėgtų autorių – Ludovico Einaudi ir Astoro Piazzollos – kūrinių aranžuotės vargonams.

Rugpjūčio 15 d. 11.45 val. – Tarptautinės jaunųjų vargonininkų stovyklos dalyvių koncertas Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Jau ketvirtą kartą festivalio metu vyks tarptautinė jaunųjų vargonininkų stovykla-dirbtuvės. Stovyklos globėjos  prof. Virginijos Survilaitės bei lektorių doc. Jarūnės Barkauskaitės ir Johannes Skoog globojami atlikėjai ruoš savo programas, kurias atliks Debeikių Šv. Jono Krikštytojo ir Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiose. Girdėsite „LAIKO REGISTRAI” –  įvairių epochų vargonų muzikos programą.

Rugpjūčio 15 d. 20.00 val. – Johannes Skoog (Švedija)

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Švedijos Karaliaus rūmų vargonininkas Johannes Skoog. 2024 m. tapo tarptautinio Canadian International Organ Competition pirmosios premijos laureatu, pelnė specialų apdovanojimą už geriausią J. S. Bacho muzikos interpretaciją bei konkurso programos sudarymą. 2026 m. rudenį užims Stokholmo „Konserthuset“ koncertų salės vargonininko pareigas.  Atlikėjas garsėja originaliomis programomis. Anykščiuose jis atliks Johanno Sebastiano Bacho, Louiso Vierne’o, Jeano Alaino kūrinius bei netikėtai jo paties vargonams pritaikytą šiuolaikinio džiazo autoriaus Brado Mehldau muziką.

Rugpjūčio 16 d. 20. 00 val. – Tarptautinės jaunųjų vargonininkų stovyklos dalyvių koncertas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.

„LAIKO REGISTRAI” –  įvairių epochų vargonų muzikos programa.

Rugpjūčio 22 d. 20.00 val. – Marta Rogusz-Szlaużys ir Romanas Szlaużys (Lenkija)

Lenkijos vargonininkų duetas. Marta Rogusz-Szlaużys. Ji baigė Varšuvos Fryderyko Šopeno muzikos universiteto fortepijono, klavesino ir vargonų fakultetą bei Liublino katalikiškojo universiteto psichologijos ir muzikologijos studijas. Roman Szlaużys-kelių tarptautinių vargonų konkursų laureatas. Jis daug koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Festivalyje jie pristatys programą, skirtą Europos vargonų muzikos įvairovei. Skambės lenkų, vokiečių, suomių ir prancūzų kompozitorių kūriniai, atskleidžiantys skirtingas nacionalines vargonų meno tradicijas.

Rugpjūčio 29 d. 20.00 val. – Stefan Donner (Austrija)

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Austrijos vargonų virtuozas Stefan Donner. Jis atliks klasikinę programą, kurioje skambės tiek originalūs, tiek oranžuoti trijų didžiųjų Europos muzikos genijų – Johanno Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeus Mozarto ir César Francko – kūriniai vargonams. Tai koncertas, skirtas vargonų muzikos aukso fondui.

Rugsėjo 12 d. 13.30 val. – festivalio uždarymas ir šventė, skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti.

13.30 val. koncertuos vargonininkė Jarūnė Barkauskaitė. Solistė ir kamerinės muzikos atlikėja koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai puoselėja vargonų meno tradicijas. Jos pedagoginė ir koncertinė veikla reikšmingai prisideda prie Lietuvos vargonų kultūros sklaidos ir vystymo.

14.00 val. Šv. Mišios. Dalyvaus Lietuvos valstybinis choras „Polifonija“ – vienas žymiausių Lietuvos profesionalių chorų, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje. Meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Vanžodis, lietuvių choro dirigentas, pripažintas jaunosios kartos chorinės muzikos kūrėjas ir pedagogas.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios kamerinis choras „Salve Cantus“ – Anykščiuose susibūręs kamerinis choras, puoselėjantis akademinės chorinės muzikos tradicijas. Meno vadovas Almantas Spundzevičius nuo 2024 metų vadovauja chorui. Vadovas siekia puoselėti kokybišką chorinį skambesį, nuolat atnaujina choro repertuarą, kuriame dera religinė ir pasaulietinė muzika.

Po iškilmingų Šv. Mišių vyks sakralinės muzikos koncertas, kuris taps prasmingu festivalio finalu.

www.organfestival.lt

https://www.facebook.com/OrganFestivalAnyksciai/

https://www.facebook.com/anyksciumatoparapija/

Festivalį finansuoja :

Lietuvos Kultūros Taryba

Anykščių rajono savivaldybė

2026 m. liepos 15-osios popietę, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8T nusileido šalia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų įrengtoje sraigtasparnių nusileidimo aikštelėje. Iš vienos donorinės ligoninės vidurio Lietuvoje buvo skubiai atskraidinta medikų komanda bei donorinis organas.  Ši  neįkainojama gyvybės dovana  per transplantaciją nuties naują gyvenimo tiltą sunkiai sergančiam ligoniui.

Nacionalinis transplantacijos biuras reiškia tylią, nuoširdžią užuojautą Donoro artimiesiems ir sako ačiū už ištartą TAIP organų donorystei. Šis artimųjų ištartas TAIP suteikia šansą pasveikti keturiems sunkiai sergantiems – šią parą bus atliktos keturios organų transplantacijos.

Išksirtinis ačiū visiems, dalyvaujantiems organų donorystės ir transplantacijos procese – donorinių ligoninių reanimacijų ir intensyviosios terapijos skyrių ir transplantacijų komandoms, regionų ir nacionaliniams koordinatoriams, laboratorijų specialistams, ligoninių greitųjų vairuotojams, karinių oro pajėgų ir policijos pareigūnams.

Donorystės ir transplantacijos procese kiekviena minutė turi aukso vertę – donoriniai organai yra gyvybingi labai ribotą laiką, per kurį turi būti persodinti jų laukiantiems recipientams. Tad visada norima aplenkti laiką – kuo  skubiau ir saugiai  įveikti atstumą – tokias galias turi Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pakeldami sraigtasparnius organų donorystės procesui.

Šiandien viltingo kvietimo į transplantacijos centrą operacijai atlikti laukia 309 sunkūs ligoniai: 118 – inkstų, 73 – širdies, 3 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 6 – kasos-inksto komplekso, 106 – kepenų. Audinių ir ląstelių transplantacijų laukia 480 pacientai: 201 ragenų  ir 279 kamieninių kraujodaros ląstelių. Tarp jų – 39 vaikai.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. Pasikalbėkime apie tai su artimaisiais. Sutikimą galima užpildyti internetu ntb.lt

Tieskime tiltus gyvenimui kartu.

Šiandien telefonas jau tapęs įprastu apsipirkimo palydovu: jame ne tik turime pirkinių sąrašą, bet ir fotografuojame dominančias prekes, vaizdo skambučiu tariamės su šeimos nariais. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėjant parduotuvėse kuriamų vaizdo įrašų, prekybos tinklas „Iki“ primena, kad nors parduotuvė ir yra vieša vieta, joje galioja tam tikros taisyklės. Ką parduotuvėje filmuoti galima, o kas jau peržengia ribas?

„Gyvename socialinių medijų laikais – daugelis nori kurti turinį, dalytis savo kasdienybe, ir tai visiškai natūralu. Tačiau norint kurti turinį viešoje vietoje, būtina žinoti taisykles. Svarbu suprasti, kad tai negali pažeisti kitų žmonių teisių ar trikdyti parduotuvės darbo“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Kada filmavimas nekelia problemų?

„Iki“ atstovė pažymi, kad paprastai problemų nekelia įprastos kasdienės situacijos, kai pirkėjai apsipirkdami naudojasi telefono kamera.

„Parduotuvė yra bendruomenės vieta, kur susitinka kaimynai, kartu apsiperka draugai ir šeimos. Natūralu, kad čia žmonės telefonu įamžina įvairias kasdienes akimirkas – fotografuoja norimas įsigyti prekes, artimiesiems siunčia renkamo torto nuotrauką ar vaizdo skambučiu derina pirkinių krepšelį. Paaugliai neretai fotografuoja naujus užkandžius, dar nematytas naujienas, pavyzdžiui, korėjietišką produkciją, darosi asmenukes, įamžina drabužių derinius ar prie parduotuvės laukiančius šuniukus. Jei tai netrukdo kitiems, nepažeidžia žmonių privatumo ir parduotuvės tvarkos, tokios situacijos yra įprasta kasdienybės dalis“, – sako G. Kitovė.

Svarbiausia taisyklė – viešinant ar skelbiant filmuotą medžiagą neturi būti aiškiai matomi  žmonės, kurie tam nedavė sutikimo. Jeigu filmuojamas ir viešinamas draugas ar šeimos narys, kuris tam neprieštarauja, tai yra viena situacija. Tačiau nepažįstamų pirkėjų ar darbuotojų veidų, jų reakcijų, kitų veiksmų be jų sutikimo viešinti negalima.

Ko parduotuvėje filmuoti negalima?

Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti pirkėjai ir turinio kūrėjai – parduotuvės darbuotojai ir pirkėjai nėra vieši asmenys. Todėl  skelbti jų atvaizdų socialiniuose tinkluose be sutikimo negalima.

„Kartais klaidingai manoma, kad jei vieta vieša, joje galima filmuoti ir viešinti bet ką. Tačiau darbuotojas, stovintis prie kasos, dėliojantis prekes ar padedantis pirkėjui, nėra viešas asmuo. Tas pats galioja ir kalbant apie kitus pirkėjus – nesvarbu, ar jie vaikai, ar suaugusieji. Jų veidai, pokalbiai ar kitos asmeninės situacijos neturi būti paverčiamos turiniu socialiniams tinklams be jų sutikimo“, – pabrėžia G. Kitovė.

Svarbu atskirti du dalykus – žmogaus atsitiktinį patekimą į kadrą ir tikslingą jo filmavimą bei vaizdo paviešinimą. Jei filmuojant prekę ar kalbantis vaizdo skambučiu fone trumpam pasirodo praeinantis pirkėjas, tai nėra tas pats, kas specialiai filmuoti konkretų žmogų, fiksuoti jo reakcijas ir įrašą skelbti socialiniuose tinkluose.

Pagal LR Civilinį kodeksą, fizinio asmens nuotrauka, vaizdo įrašas ar kita medžiaga negali būti viešinama be jo sutikimo, jei nėra teisėto pagrindo. Pažeidus šią teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato, kad asmens atvaizdas laikomas asmens duomenimis. Tai reiškia, kad paviešinus vaizdo įrašą plačiai auditorijai socialiniuose tinkluose, gali būti peržengiamos asmeninio naudojimo ribos. Tokiais atvejais žmogus, kurio atvaizdas paviešintas be sutikimo, turi teisę kreiptis į atsakingas institucijas su skundu.

Kai kuriais atvejais gali tekti įsikišti ir policijai

Visai kita situacija, kai siekiant sukurti vaizdo įrašą imamasi veiksmų, kurie kelia pavojų, trikdo viešąją tvarką ar pažeidžia kitų žmonių teises.

„Turinio kūrimas negali tapti priedanga priekabiavimui ar chuliganiškam elgesiui. Jei sąmoningai provokuojami darbuotojai ar pirkėjai, trukdoma jiems dirbti ir apsipirkti, triukšmaujama ar gadinamos prekės bei parduotuvės inventorius, tokie veiksmai nėra priimtini. Prekių gadinimas – tai ne tik, pavyzdžiui, mėtomos prekės ar skriejantys kiaušiniai, kaip plačiai nuskambėjusiame vaizdo įraše, bet ir pažeidžiamos pakuotės, iš jų išimamos prekės ar kitaip sugadinamas jų turinys. Tokiais atvejais turės įsikišti apsauga ar net gali būti kviečiama policija“, – pabrėžia G. Kitovė.

Ką svarbu prisiminti prieš įsijungiant kamerą parduotuvėje?

Norint filmuoti ar fotografuoti parduotuvėje, verta vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:

• nefilmuokite ir neviešinkite darbuotojų ir kitų pirkėjų veidų be jų sutikimo – jie nėra vieši asmenys;
• netrukdykite darbuotojams dirbti ir kitiems pirkėjams apsipirkti, jų neprovokuokite, nežeminkite ir nesityčiokite;
• negadinkite prekių, lentynų, vežimėlių ar kito parduotuvės inventoriaus;
• jeigu abejojate – geriau paklauskite, ar galima filmuoti konkrečioje situacijoje;
• atsiminkite, kad trikdant viešąją tvarką veiksmus gali nutraukti apsaugos darbuotojai, o rimtesniais atvejais gali būti kviečiama policija.

„Panevėžio“ futbolo klubą papildė pirmasis futbolininkas iš Burundžio. Šios šalies bei Norvegijos pilietybes turintis Parfait Bizoza susitarė su Aukštaitijos sostinės komanda dėl pusantrų metų trukmės kontrakto.

Įprastai besiginančio vidurio saugo arba vidurio gynėjo pozicijas užimantis futbolininkas iki 2021-ųjų rungtyniavo Norvegijos klubuose – Olesiundo „Herd“, to paties miesto „Aalesund“ ir „Raufoss“. Vėliau P. Bizoza buvo išpirktas „Ufa“ ekipos.

2021 metais futbolininkas už išpirką atvyko į Joringo „Vendsdyssel“, o po pusantro sezono identiškomis aplinkybėmis persikėlė į kitą Danijos komandą – „Lyngby“. Pastaruosius dvejus metus P. Bizoza atstovavo Norvegijos „Haugesund“ klubui, prie kurio vairo anksčiau stovėjo dabartinis „Panevėžio“ strategas Toni Korkeakunnas.

Norvegijoje augęs, tačiau Burundyje gimęs futbolininkas nuo 2025 metų reguliariai gina šios Afrikos valstybės garbę tarptautinėse varžybose.

Į Panevėžį atvykęs ir prie komandos treniruočių prisijungęs P. Bizoza pateikė komentarą fk-panevezys.lt svetainei.

„Buvau paskatintas prisijungti prie „Panevėžio“, nes matau sau tai kaip labai gerą galimybę tiek iš profesionalios, tiek iš asmeninės perspektyvos. Klubas rodė ambicijas ir pajutau, kad man tai bus tinkama aplinka atvykti, sunkiai dirbti ir prisidėti prie komandos. Taip pat norėjau naujo iššūkio bei tikiu, kad „Panevėžys“ yra klubas, kur galėsiu tęsti tobulėjimą ir padėti komandai pasiekti tikslus.

Įvardinčiau save kaip stiprų, atletišką ir universalų žaidėją. Man patinka žaisti intensyviai, būti agresyviu dvikovose ir žaisti su kamuoliu. Visada bandau į aikštę atnešti lyderystę, energiją ir nugalėtojo mentalitetą.

Šių metų tikslai – padėti komandai kiek tik įmanoma, žaisti stabiliai ir prisidėti prie gerų rezultatų. Noriu atiduoti viską dėl klubo, kovoti dėl kiekvieno taško ir, tikėkimės, padėti „Panevėžiui“ sėkmingai užbaigti sezoną“, – atsakė „Panevėžio“ naujokas.

Fk-panevezys.lt

Trečiadienį Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos komitetas (SEDE) pritarė dokumentui „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos (2026/2024(INI))“, kurio parengimui vadovavo Parlamento narė Rasa Juknevičienė.

Pranešime aiškiai sakoma: hibridiniai veiksmai gali būti karo forma net ir nenaudojant įprastinės karinės jėgos.

Dokumentas priimtas didele balsų dauguma, jį rengiant labai aktyviai dalyvavo pagrindinės politinės grupės, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.

Antrą kadenciją EP dirbanti R. Juknevičienė sakė matanti didžiulį Parlamento  narių mąstysenos pokytį. Praėjusioje kadencijoje iki Rusijos plataus masto karo kalbėti apie hibridines grėsmes buvo labai nelengva, tik mažumai politikų apskritai atrodė tai svarbu.

„Tačiau šiandien dauguma sutinka, kad Europa jau nėra taikos būklėje, nors ES teritorijoje atviro karo ir nėra. Rusija sąmoningai veikia „pilkojoje zonoje“ – žemiau ginkluoto puolimo ribos, tikėdamosi, kad mes to nepavadinsime tikruoju vardu,“ – sako R. Juknevičienė. „Šis pranešimas pasako aiškiai: hibridiniai išpuoliai gali prilygti karui net tada, kai nepaleidžiamas nė vienas šūvis. Tai nebėra atskiri incidentai – tai koordinuota, priešiškų žvalgybų valdoma ataka prieš mūsų demokratijas.“

Pranešime nedviprasmiškai įvardijama, kad Rusija – veikianti tiesiogiai arba per Baltarusiją ir kitus tarpininkus – yra didžiausią hibridinę grėsmę kelianti valstybė. Be to, įvardijamos Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį, kad priešiškos valstybės panaudoja organizuoto nusikalstamumo tinklus, privačias karines bendroves, ekstremistinius judėjimus, „įtakos už pinigus“ operatorius ir net religines institucijas.

Hibridiniai išpuoliai vyksta ne fronte, o kasdienėje mūsų aplinkoje. Priešiškos valstybės skleidžia dezinformaciją, kad sukiršintų visuomenę, pakirstų pasitikėjimą valdžia ir mažintų paramą Ukrainai. Interneto erdvė tapo tikru mūšio lauku: visiškai apsisaugoti neįmanoma, todėl Europa turi išmokti greitai atsigauti po kibernetinių atakų ir pati įgyti stiprių pajėgumų.

Elektros tinklai, dujotiekiai, transportas, ryšiai ir kiti strateginiai objektai vis dažniau tampa taikiniu – todėl pranešime raginama mažinti priklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir geriau apsaugoti šią infrastruktūrą, įskaitant ir kosmoso sritį.

Dokumento esminė žinia – ES turi pereiti nuo reaktyvios prie aktyvios laikysenos: ne tik atlaikyti hibridinius išpuolius, bet ir juos atgrasyti bei į juos atsakyti. Pabrėžiama, kad į bet kokį valstybės narės suvereniteto pažeidimą turi būti reaguojama veiksmingomis, proporcingomis ir koordinuotomis atsakomosiomis priemonėmis.

Raginama parengti visas sritis apimantį kovos su hibridiu karu ES veiksmų planą, paskirti Komisijos ir EIVT veiksmų koordinatorių ir nedelsiant sukurti horizontalią, būtent hibridinėms grėsmėms skirtą ES sankcijų sistemą, kuri užpildytų esamų režimų spragas ir leistų greičiau bei sistemingiau taikyti sankcijas. Pranešime taip pat raginama parengti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies (savitarpio gynybos sąlygos) veiksmų gaires, kurios būtų reguliariai išbandomos per didelės hibridinės atakos scenarijus ir tarpsektorines pratybas, ir toliau eiti tikros Europos gynybos sąjungos – stipresnio europinio NATO ramsčio – link.

Veiksmingas atsakas prasideda nuo bendro grėsmių vaizdo. Būtent čia yra ES pridėtinė vertė: sujungusi tarpvalstybinius duomenis, ji gali įžvelgti koordinuotų hibridinių kampanijų dėsningumus, kurių nė viena valstybė narė nepajėgi aptikti viena, taip pat koordinuoti bendrą situacijos suvokimą, grėsmių priskyrimą ir bendrus metodus. Todėl pranešime raginama šias funkcijas pripažinti ES koordinavimo ir rėmimo kompetencijomis, taip pat stiprinti ES bendrą žvalgybos analizės pajėgumą (SIAC) ir ES hibridinių grėsmių analizės skyrių („EU Hybrid Fusion Cell“), o valstybes nares skatinama aktyviau dalytis žvalgybos informacija – kartu paisant nacionalinės kompetencijos, principo „būtina žinoti” ir įslaptintos informacijos apsaugos.

Pranešime smerkiami sistemingi ES rytinį flango šalių oro erdvės pažeidimai, remiama rytinio flango stebėsenos iniciatyva ir raginama skirti tikslinį finansavimą išorės sienoms apsaugoti kitoję daugiametėj finansinėje ES programoje. Kartu išlaikomas 360 laipsnių požiūris, pripažįstant skirtingą Baltijos, Šiaurės–Baltijos, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, pietryčių Europos ir Arkties regionų pažeidžiamumą. Pasmerkiamas migracijos instrumentalizavimas ir raginama stiprinti „Frontex“ įgaliojimus.

Pranešime pakartojama, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos kertiniu akmeniu, ir raginama, kad ES ir NATO veiksmai hibridinėje srityje vienas kitą papildytų ir būtų operatyviai koordinuojami. Akcentuojama glaudaus bendradarbiavimo  svarba su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų šalimis, kurios patiria nuolatinius Rusijos hibridinius išpuolius, taip pat su bendramintėmis partnerėmis, pavyzdžiui, Taivanu.

„Didžiausias šio darbo laimėjimas – kad hibridinę grėsmę šiandien vienodai supranta visas proeuropietiškas politinis spektras. Dar visai neseniai tai buvo siauro rato rūpestis, dabar tai suvokia visi, – sako R. Juknevičienė. – Būtent bendras grėsmės suvokimas, politinė valia ir vienybė – tai, ką Rusijos hibridinė strategija pirmiausia siekia pakirsti – ir yra mūsų atgrasymo pagrindas. Šis pranešimas – žingsnis link Sąjungos, gebančios apginti ne tik savo teritoriją, bet ir demokratinius pamatus, ant kurių laikosi mūsų saugumas.“

Numatoma, kad dėl pranešimo Europos Parlamentas balsuos plenarinėje sesijoje Strasbūre rugsėjį.

Panevėžio miesto savivaldybė kviečia daugiabučių namų bendrijas dalyvauti jau trečius metus organizuojamame priedangų konkurse. Tai galimybė pasirūpinti namo gyventojų pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir pretenduoti į finansinį paskatinimą. Minimalius reikalavimus atitinkančios priedangos gali tapti laikino prieglobsčio vieta gyventojams nelaimės atveju, o jų įrengimas prisideda prie didesnio bendruomenės pasirengimo ir tarpusavio pagalbos.

Konkurse gali dalyvauti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, kurios yra įsirengusios ne mažesnę nei 30 kv. metrų ploto priedangą bendro naudojimo patalpose. Didesnio ploto priedangos vertinamos palankiau, nes jose gali būti apsaugotas didesnis žmonių skaičius.

Konkurso nugalėtojams iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto numatyti piniginiai prizai, kurių dydis – iki 5 tūkst. eurų. Skiriama suma priklausys nuo to, kiek minimalių priedangoms keliamų reikalavimų bus įgyvendinta ir kiek balų surinks paraiška.

Vertinant pateiktas paraiškas didžiausias dėmesys skiriamas funkcionalumui ir saugumui. Daugiausia – 40 balų – skiriama už alternatyvų elektros energijos šaltinį, pavyzdžiui, generatorių.

Taip pat vertinami du įėjimai arba išėjimai (20 balų), langų apsaugos nuo stiklo šukių sprendimai bei tinkamai įrengta elektros instaliacija (po 15 balų). Bendrijos, neturinčios dviejų įėjimų ar išėjimų, konkurse dalyvauti gali, tačiau tokiu atveju nesurenka maksimalios balų sumos. Papildomų balų skiriama už švarias, tvarkingas ir saugias patalpas bei bazinį komfortą užtikrinančius elementus – suolus, kėdes.

Paraiškos konkursui priimamos iki šių metų spalio 1 dienos (imtinai). Jas galima pateikti tiesiogiai Savivaldybės priimamajame arba siųsti paštu adresu: Laisvės a. 20, Panevėžys, arba elektroniniu paštu priimamasis@panevezys.lt. Paraiškoje būtina nurodyti daugiabučio namo adresą bei pareiškėjo kontaktinę informaciją.

Išsami konkurso informacija skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainės panevezys.lt skiltyje „Konkursai“.

Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekantį patarėją Justą Laurinavičių tel.: +370 45  501 340 arba + 370 684  738 99, arba el. p. justas.laurinavicius@panevezys.lt.

Panevėžio miesto savivaldybė kviečia bendrijas dalyvauti konkurse ir teikti paraiškas jau dabar. Kiekviena įrengta priedanga didina namo gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, o drauge stiprina ir viso miesto atsparumą.

Komunikacijos skyrius

Naujausi Panevėžio miesto maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad maudytis saugu paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos, Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės bei Dembavos poilsio zonose ties Veteranų g. 13, Veteranų g. 15 ir Pajuostės pl. 27B. Tačiau Kultūros ir poilsio parko braidykloje nustatyta padidėjusi mikrobiologinė tarša, todėl gyventojams rekomenduojama joje nesimaudyti iki bus gauti pakartotinių tyrimų rezultatai.

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu visą maudymosi sezoną reguliariai atliekami vandens kokybės tyrimai. Vadovaujantis nustatytu grafiku, vandens mikrobiologiniai rodikliai, numatyti Lietuvos higienos normoje, tikrinami kas dvi savaites, o paplūdimių smėlio mėginiai – kartą per mėnesį.

Laboratorinių tyrimų duomenimis, paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos ir Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės vanduo yra skaidrus, smėlis švarus, nenustatyta atliekų, nuolaužų ar kitų plūduriuojančių teršalų.

Kultūros ir poilsio parko braidykloje atlikti tyrimai parodė padidėjusį žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekį, viršijantį Lietuvos higienos normose nustatytas leistinas ribas. Tokia mikrobiologinė tarša gali didinti riziką susirgti žarnyno infekcijomis ar sukelti odos sudirgimus.

Siekiant įvertinti, ar tarša buvo laikina, per artimiausias 72 valandas braidykloje bus paimtas pakartotinis vandens mėginys. Apie naujus tyrimų rezultatus Savivaldybė visuomenę informuos atskirai.

Gyventojams, kurie po maudynių pajustų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

Komunikacijos skyrius

Panevėžio rajone, Žambo kaime, ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos. Gavus pranešimą apie aptiktus pavojingus sprogmenis, skubiai įvestas specialusis planas „Skydas“.

Pranešimas apie pavojingą radinį Karsakiškio seniūnijoje, Žambo kaimo ribose, gautas praėjusią parą. Reaguojant į situaciją ir siekiant apsaugoti gyventojus bei aplinkinius, įvykio vietoje nedelsiant buvo įvestas planas „Skydas“ – sutelktos policijos ir kitų tarnybų pajėgos iki atvykstant kariuomenės išminuotojams.

Atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų specialistai nustatė, kad radiniai – net septynios karinės aviacinės bombos.

Saugiai iškasę ir neutralizavę sprogmenis, išminuotojai juos išsivežė. Visi septyni pavojingi užtaisai buvo transportuoti į Stelmokų karjerą ir ten sėkmingai sunaikinti. Operacijos metu žmonės nenukentėjo.

Pareigūnai primena gyventojams, kad radus į sprogmenį panašų daiktą, jo jokiu būdu negalima liesti, judinti ar ardyti. Apie radinį būtina kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Panevėžio „Lietkabelis“ toliau tęsia vasaros darbus. Aukštaitijos sostinės klubą papildė 25-erių universalus gynėjas Alexanderis Schumacheris.

191 cm ūgio krepšininkas visą karjerą praleido už Atlanto. Pastaruosius du sezonus A. Schumacheris rungtyniavo NBA G lygoje, kur gynė dukterinių Čikagos „Bulls“, Fynikso „Suns“ ir Bruklino „Nets“ komandų garbę. Per karjerą Amerikoje gynėjas žaidė vidutiniškai po 22 min. ir fiksavo 8,6 taško, 2,7 atkovoto kamuolio bei 3,3 rezultatyvaus perdavimo statistiką.

Įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniauti galintis krepšininkas gimė JAV, tačiau turi ir Šveicarijos pilietybę. 2025 m. jis debiutavo nacionalinėje šios šalies krepšinio rinktinėje. Per 6 oficialias už Šveicarijos rinktinę sužaistas rungtynes krepšininkas rinko po 16 taškų, 2,8 atkovoto kamuolio ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Paskutiniame FIBA atrankos į pasaulio čempionatą lange A. Schumacheris rungtynėse prieš Serbiją įmetė 19 taškų, o Turkijai atseikėjo 23.

Tai yra jau penktasis „Lietkabelio“ legionierius šią vasarą. Prieš tai klubas į savo gretas pasikvietė Keondre Kennedy, Ivaną Fevrierą, Veljko ir Milošą Iličius. Taip pat Panevėžio ekipa pratęsė sutartis su N. Radžiumi ir G. Maldūnu.

Klietkabelis.lt

Biržų rajone užfiksuotas itin skaudus finansinio sukčiavimo atvejis. Patikėjęs melagingu pranešimu apie neva atkeliaujančią siuntą, vyras akimirksniu prarado keturženklę pinigų sumą.

Nukentėjusysis į Panevėžio apskrities pareigūnus kreipėsi liepos 9 dieną, apie 14 val. 39 min. 1962 metais gimęs Biržų rajono gyventojas pranešė, kad į savo mobilųjį telefoną gavo trumpąją SMS žinutę su informacija apie siuntos pristatymą. Pranešime buvo pateikta aktyvi internetinė nuoroda, kurią gavėjas ir paspaudė.

Suvedęs reikalaujamus duomenis, vyras netrukus pastebėjo, kad jo banko sąskaita buvo ištuštinta. Nukentėjusysis patyrė milžinišką 4422,87 eurų turtinę žalą.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 215 straipsnį (Neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis). Už šią nusikalstamą veiką gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Naujausia ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad per pastarąjį mėnesį labiausiai pagerėjo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus vertinimas. Tuo metu į partijų reitingų viršūnę pakilo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nežymiai aplenkę iki tol pirmavusią Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).

2026 metų birželio 19–30 dienomis vykusios apklausos duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina prezidentą Valdą Adamkų (79 proc.) ir prezidentę Dalią Grybauskaitę (60 proc.). Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis V. Sinkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda – juos palankiai vertina po 49 proc. respondentų.

Daugiau palankių nei nepalankių vertinimų taip pat sulaukė Seimo narys Valius Ąžuolas (46 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (46 proc.), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (45 proc.), žurnalistas Edmundas Jakilaitis (45 proc.) bei Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica (40 proc.).

Per mėnesį labiausiai pagerėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko V. Sinkevičiaus vertinimas – palankiai jį vertinančių respondentų dalis padidėjo 11 procentinių punktų – nuo 38 iki 49 proc. Po 8 procentinius punktus augo Seimo nario V. Sinicos ir naujojo energetikos ministro Luko Savicko vertinimai. Taip pat gerėjo V. Ąžuolo (nuo 41 iki 46 proc.), K. Budrio (nuo 40 iki 45 proc.), A. Tapino (nuo 42 iki 46 proc.), E. Jakilaičio (nuo 41 iki 45 proc.) ir krašto apsaugos ministro Roberto Kauno (nuo 28 iki 31 proc.) vertinimai.

Tuo metu nepalankiausiai apklaustieji vertino įtarimų korupcijos byloje sulaukusį Seimo narį Saulių Skvernelį (81 proc. nepalankių vertinimų), pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį (66 proc.), buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (59 proc.), „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį (55 proc.), buvusią premjerę Ingą Ruginienę (54 proc.), Seimo pirmininką Juozą Oleką (52 proc.) ir TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną (52 proc.).

Pokyčiai partijų vertinime – paklaidos ribose

Partijų reitinguose konservatoriai susigrąžino pirmąją vietą ir nežymiai aplenkė iki tol pirmavusius socialdemokratus. Birželį atliktos apklausos metu 12,5 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už TS-LKD (gegužę – 12,3 proc.). Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 12,1 proc. gyventojų (gegužę – 13 proc.).

Trečioje vietoje išlieka „Nemuno aušra“, kurios palaikymas per mėnesį šiek tiek ūgtelėjo – už šią partiją balsuotų 10,5 proc. apklaustųjų (gegužę – 9 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulauktų 10,2 proc. rinkėjų palaikymo (gegužę – 10,5 proc.), Liberalų sąjūdis – 6,9 proc. (gegužę – 7,6 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6 proc. (gegužę – 3,8 proc.).

Mažesnį rinkėjų palaikymą išlaiko Darbo partija – ją rinktųsi 4,3 proc. respondentų (gegužę – 4,8 proc.) ir Nacionalinis susivienijimas, kurio reitingas siekia 4 proc. (gegužę – 1,7 proc.). Laisvės partiją palaikytų 2,8 proc. apklaustų gyventojų (gegužę – 3 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,2 proc. (gegužę – 2,9 proc.), Lietuvos regionų partiją – 2 proc. (gegužę – 2,2 proc.), o Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,4 proc. (gegužę – 1,8 proc.) apklaustųjų.

Kitas partijas palaikytų 0,1 proc. apklaustų gyventojų.

Lyginant su gegužę atlikta apklausa, po 2 procentinius punktus padidėjo „Nemuno aušros“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Nacionalinio susivienijimo palaikymas. Kitų partijų reitingai iš esmės nepakito.

Demokratų vertinimui įtakos turėjo ir prisijungimas prie koalicijos

Komentuodama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingo augimą, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigė, kad partijos vertinimas galėjo pagerėti po pokyčių valdančiojoje koalicijoje ir atsitraukus nuo ankstesnių lyderystės problemų.

„Pakitimą lėmė tai, kad partija turėjo problemų dėl S. Skvernelio, o dabar, kai demokratai buvo pakviesti į koaliciją, ji vertinama šiek tiek geriau nei gegužę“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Anot sociologės, panašios aplinkybės galėjo turėti įtakos ir laikinojo demokratų pirmininko V. Sinkevičiaus vertinimo augimui – politikas per mėnesį fiksavo didžiausią palankumo pokytį tarp apklaustų visuomenės veikėjų.

„Partija šiek tiek sustiprėjo, be to, jos atsiradimas valdančiojoje koalicijoje suteikė daugiau matomumo ir dėmesio. Tai natūralus pokytis, pasikeitus partijos padėčiai“, – aiškino ji.

V. Sinicos vertinimo pagerėjimą R. Ališauskienė siejo su politiko aktyvumu artėjant Vilniaus mero rinkimams.

„Jis paskelbė savo kandidatūrą į Vilniaus merus, atsirado plakatai, aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių šią kampaniją“, – teigė R. Ališauskienė.

Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų arba dar nėra apsisprendę, už ką balsuotų.

Apklausa vyko 2026 metų birželio 19–30 dienomis 108 atrankos taškuose. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1010 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Tyrimo rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.

Benjaminas Auryla (ELTA)

Panevėžio miesto savivaldybė iki rugpjūčio 1 d. kviečia gyventojus sutvarkyti nenaudojamus, apleistus ar neprižiūrimus žemės sklypus ar jų dalis. Tai bendras rūpestis dėl tvarkingos, saugios ir estetiškos miesto aplinkos.

Savivaldybės specialistai šįmet užfiksavo daugiau kaip 30 netvarkingų sklypų, neatitinkančių miesto švaros ir tvarkos taisyklių. Tokios teritorijos įtraukiamos į preliminarų nenaudojamų, apleistų ar neprižiūrimų sklypų sąrašą.

Šiame sąraše atsidūrė sklypai, esantys: A. Baranausko g. 28; Aguonų g. 105; Aldonos g. 8; Basanavičiaus g. 40; Bijūnų g. 47; Darbininkų g. 31; Daukniūnų g. 3, 5, 7, 8, 9; J. Tilvyčio g. 41, 41A, 43A; K. Naruševičiaus g. 2A; Liekupio g. 15; Radviliškio g. 2A; Sanžilės g. 1, 8; Saulės al. 29; Smėlynės g. 94; Spartuolių g. 1, 7; Staniūnų g. 105K; Upės g. 39; V. Alanto g. 15B; Vydūno g. 22; Vytauto Gužo g. 22, 34; Vėlyvių g. 33; Šiaulių g. 9; Žalgirio g. 44; Žolynų g. 39; Žvejų g. 10B.

Jeigu sklypai iki nustatyto termino nebus sutvarkyti, jų savininkams gali būti taikomas padidintas žemės mokestis, kaip numatyta Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Kokie sklypai laikomi apleistais?

Į sąrašą įtraukiami sklypai, kuriuose:

• žolė aukštesnė nei 20 cm (± 5 cm), teritorija apaugusi menkaverčiais krūmais;
• laikomos statybinės atliekos, šiukšlės ar nenaudojami daiktai;
• paliktos netvarkingos ar techniškai netinkamos transporto priemonės, jų dalys;
• sandėliuojami statybiniai vagonėliai ar aplinką darkantys objektai;
• akivaizdžiai nesilaikoma miesto tvarkymo ir švaros taisyklių.

Ką turi padaryti sklypų savininkai?

• sutvarkyti sklypą iki 2026 m. rugpjūčio 1 d.;
• informuoti Savivaldybę apie atliktus darbus – el. paštu viesojitvarka@panevezys.lt pateikti nuotraukas ar rangovo pažymą, patvirtinančią, kad sklypas sutvarkytas.

Preliminarus apleistų sklypų sąrašas, nuasmeninus duomenis, skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje panevezys.lt, skiltyje „Gyventojams“ – „Viešosios tvarkos informacija visuomenei“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu viesojitvarka@panevezys.lt.

Panevėžio miesto savivaldybė ragina panevėžiečius atsakingai rūpintis savo aplinka ir drauge kurti tvarkingą, jaukų miestą.

Komunikacijos skyrius

Trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kur yra artimiausia priedanga, arba nėra domėjęsi, kur galėtų pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo atveju, skelbia naujausia LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Tyrimo duomenimis, taip atsakiusių respondentų dalis siekia 31 proc.

Tuo metu beveik 22 proc. gyventojų nurodė tiksliai žinantys, kur rasti artimiausią priedangą ir kur reikėtų vykti pavojaus atveju, o 43,27 proc. teigė manantys, jog žino, tačiau nebuvo tuo įsitikinę.

Apklausa taip pat atskleidė, kad apie artimiausios priedangos vietą dažniau žinojo vyrai nei moterys. Jų dalis siekė 54,55 proc., o moterų – 45,45 proc.

Vertinant amžiaus kategorijoje, daugiausia žinių apie priedangas turėjo 30–49 metų amžiaus asmenys, menkiausios žinios fiksuotos vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje.

Taip pat nustatyta, kad apie artimiausias priedangas geriau informuoti didmiesčių gyventojai – 24,3 proc. Tuo metu kaimiškų vietovių gyventojų skaičius siekė 21,2 proc., o miestų – 18,3 proc.

Bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausą atliko šių metų birželio 19–30 dienomis. Jos metu asmeninio interviu respondentų namuose būdu apklausta 1 010 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.

Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas yra 95 proc.

ELTA (ELTA)

Antradienio vakarą vienoje sostinės sankryžų susidūrė su įjungtais švyturėliais važiavęs tarnybinis policijos automobilis „VW Transporter“ ir lengvasis automobilis BMW.

Kaip pranešė Policijos departamentas, eismo nelaimė įvyko apie 21.46 val. Laisvės prospekto, Buivydiškių ir Rygos gatvių sankryžoje.

Pirminiais duomenimis, 2005 metais gimusio jauno vyro lengvasis automobilis BMW sankryžoje nepraleido ir kliudė į iškvietimą su įjungtais švyturėliais bei specialiu garso signalu per draudžiamą šviesoforo signalą važiavusį tarnybinį policijos automobilį „VW Transporter“.

Po susidūrimo tarnybinis policijos automobilis apvirto. Per eismo įvykį nukentėjo jį vairavęs Vilniaus apskrities policijos pareigūnas ir kartu su juo vykusi pareigūnė. Suteikus medicinos pagalbą, pareigūnai gydomi ambulatoriškai.

Pradėta administracinė teisena.

Karolina Konopackienė (ELTA)

Nuo liepos 14 d.  transporto eismas Nemuno gatvės tiltu Panevėžyje organizuojamas atnaujinta tilto puse. Baigus pagrindinius vienos tilto pusės atnaujinimo darbus, rangovas pradeda kitos pusės atnaujinimą. Eismo tvarka iš esmės nesikeičia – transporto priemonės ir toliau važiuoja viena juosta pagal laikiną eismo organizavimo schemą.

Kapitalinio remonto darbus vykdanti AB „HISK“ pradėjo antrąjį projekto etapą, kurio metu bus atnaujinama kita tilto pusė. Siekiant užtikrinti susisiekimą, viso remonto metu tiltas nebus visiškai uždaromas.

Toks darbų organizavimas leidžia suderinti du svarbiausius tikslus – užtikrinti saugų ir kokybišką remonto darbų vykdymą bei išlaikyti nepertraukiamą eismą viena svarbiausių Panevėžio transporto jungčių. Nemuno gatvės tiltas yra intensyviai naudojamas kasdien, todėl darbai vykdomi etapais, kad būtų išvengta visiško eismo sustabdymo.

Kapitalinio remonto metu atnaujinamos tilto konstrukcijos ir inžinerinė infrastruktūra. Pirmajame etape buvo sutvarkytos vienos tilto pusės konstrukcijos, atnaujinta važiuojamoji dalis ir kiti tilto elementai. Perkėlus eismą į suremontuotą pusę, sudarytos sąlygos analogiškus darbus atlikti likusioje tilto dalyje.

Įgyvendinus projektą bus pakeista važiuojamoji danga, sutvarkytos tilto atraminės kolonos ir rėmų sijos, atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takai, laiptai ir turėklai. Taip pat bus įrengta nauja lietaus nuotekų sistema ir modernus, energiją taupantis apšvietimas.

Vairuotojai raginami atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus, laikytis nustatytų greičio apribojimų ir būti budrūs važiuojant per remonto zoną. Tai svarbu tiek eismo dalyvių, tiek objekte dirbančių specialistų saugumui.

Komunikacijos skyrius

Antradienio priešpietę Panevėžio policijos pareigūnai Beržų gatvėje sustabdė prie vokiško automobilio vairo sėdusį vyrą. Paaiškėjo, kad vairuotojas buvo toks girtas, jog kėlė realią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo metu.

Incidentas užfiksuotas liepos 14 d. apie 11 val. ryte. Panevėžyje, Beržų gatvėje, patruliavęs policijos ekipažas patikrinimui sustabdė automobilį BMW.

Įtarimai, kad transporto priemonę vairavęs 1982 metais gimęs vyras yra neblaivus, pasitvirtino su kaupu. Į alkotesterį vairuotojas įpūtė net 2,19 promilės (tai vidutinis girtumo laipsnis, sparčiai artėjantis prie sunkaus).

Toks girtumo laipsnis užtraukia griežtą baudžiamąją atsakomybę. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 straipsnį (Transporto priemonių vairavimas tų pačių priemonių neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas).

Už tokį poelgį panevėžiečiui gresia ne tik tūkstantinė bauda bei teisės vairuoti praradimas keleriems metams, bet ir automobilio BMW konfiskavimas.

1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Mūšis vyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, netoli Olštyno, prie Griunvaldo (Žalgirio) kaimelio.

Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Kryžiuočiai tądien turėjo iš viso 32 tūkst. karių, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 tūkst. Vokiečiai buvo geriau ginkluoti, turėjo apie šimtą patrankų, o dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais.

Manoma, kad Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei vokiečių ordino kariuomenę pavyko sutriuškinti suvaidinus, jog traukiasi. Tuomet priešų kariuomenė išsisklaidė ir buvo labiau pažeidžiama.

Antradienio vakarą Panevėžio rajone užregistruota dviratės transporto priemonės ir lengvojo automobilio avarija. Sukdamas iš pagrindinio kelio, lengvojo automobilio vairuotojas nepastebėjo priešpriešais atvažiuojančio motociklininko.

Eismo nelaimė įvyko liepos 14 d. apie 19 val. 30 min. Panevėžio rajone, Navaršonių kaimo ribose.

Pirminiais policijos duomenimis, 1953 metais gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Opel“, suko iš pagrindinio kelio į šalutinį. Manevro metu vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir nepraleido priešpriešine eismo juosta tiesiai pagrindiniu keliu važiavusio motociklo KTM.

Nuo smūgio motociklo vairuotojas (gim. 1976 m.) krito ant važiuojamosios dalies. Į įvykio vietą iškviesti medikai nukentėjusiajam suteikė pagalbą. Laimei, sunkių traumų pavyko išvengti – vyras po apžiūros gydosi ambulatoriškai.

Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 straipsnį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).

Lietuva liepos 15-ąją, primena ELTA:

1410 m. Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

1866 m. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčiuje, gimė Nepriklausomybės akto signataras, publicistas, vertėjas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis. Mirė 1933 m.

1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje, gimė vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus). Mirė 2015 m. JAV.

1933 m. lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanika“ pradėjo skrydį per Atlantą iš JAV Lietuvos link.

1989 m. Kaune įkurta Lietuvos žaliųjų partija.

1990 m. Žalgirio mūšio 580-ųjų metinių dieną Kaune atidengtas Juozo Zikaro paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklą pašventino Kauno Vytauto bažnyčios rektorius Ričardas Mikutavičius.

2006 m. Šakiuose ir Griškabūdyje paminėtos žurnalisto, diplomato, filosofo, paskutinio prieškario nepriklausomos Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktoriaus Valentino Gustainio 110-osios gimimo metinės.

2007 m. septynkovininkė Viktorija Žemaitytė Debrecene (Vengrija) vykusiose šeštosiose Senojo žemyno jaunimo atletikos pirmenybėse tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempione.

2021 m. eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys Leonardas Kairiūkštis.

Kai kuriuos įvairių metų liepos 15 dienos įvykius priminė ELTA.

Siūlo darbą

Panevėžio mokymo centras kviečia prisijungti prie savo komandos neformaliojo švietimo mokytoją (kultūrinio, meninio, sportinio, pilietiškumo ir kitų ugdymo sričių) dirbti iki 0,5 etato nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Siūloma neterminuota darbo sutartis bei galimybė tapti profesionalios mokymo įstaigos dalimi.

Panevėžio mokymo centras kviečia prisijungti prie savo komandos prancūzų kalbos mokytoją dirbti 0,08 etato (2 pamokas per savaitę) nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Siūloma neterminuota darbo sutartis bei galimybė tapti profesionalios mokymo įstaigos dalimi.

Lopšeliui-darželiui „Žibutė“ nuo rugsėjo 1 d. reikalingas 1,0 et. mokytojo padėjėjas.

Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“ kviečia prisijungti prie komandos fizinio ugdymo mokytoją dirbti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“ skelbia konkursą socialinio pedagogo pareigoms eiti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“ skelbia konkursą specialiojo pedagogo pareigoms eiti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio muzikinis teatras ieško komunikacijos specialisto (-ės), kuris (-i) padėtų pasakoti teatro istorijas, kurti ryšį su žiūrovais ir stiprinti teatro matomumą viešojoje erdvėje.

Panevėžio muzikinis teatras ieško rinkodaros specialisto (-ės), kuris (-i) padėtų didinti teatro matomumą, pritraukti naujas auditorijas ir kurti ilgalaikę teatro bei žiūrovų partnerystę. Jei tiki, kad kultūra nusipelno būti matoma, laukiame Tavęs mūsų komandoje.

Panevėžio muzikinis teatras ieško kultūrinės veiklos vadybininko (-ės).

Panevėžio Rožyno progimnazija skelbia atranką chemijos mokytojo (0,23 et.) pareigoms užimti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio Rožyno progimnazija skelbia atranką informacinių technologijų mokytojo (0,75 et.) pareigoms užimti.

Panevėžio „Šaltinio“ progimnazija skelbia konkursą tikybos mokytojo pareigoms (0,5 pareigybės) užimti nuolatiniam darbui nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio Beržų progimnazija skelbia atranką mokinio padėjėjo 0,75 etato (30 val. per savaitę) pareigybei užimti.

Panevėžio Beržų progimnazija skelbia atranką pradinio ugdymo mokytojo 1 etato pareigybei užimti.

Panevėžio apskaitos centras ieško komandos narių papildymo.

Panevėžio kolegija ieško komandos pastiprinimo ir kviečia kandidatuoti į Tarptautinių ryšių, marketingo ir projektų skyriaus tarptautinių ryšių koordinatoriaus pareigas.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija skelbia atranką lietuvių kalbos mokytojo 1 etato pareigybei užimti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą vyriausiojo specialisto pareigoms eiti.

Skelbiamas konkursas Panevėžio regos centro „Linelis“ direktoriaus pareigoms eiti.

Orai

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną Panevėžyje bus debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Vėjas 2–4 m/s. Oro temperatūra 25-26 laipsniai šilumos.

Renginiai

Nuo 6.30 iki 7. 15 val. šalia „Ekrano“ marių maudyklos – maudynės gamtoje „vieversiams“. Organizatorius – Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Diena

Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena.

Liepos penkioliktoji – 196-oji metų diena (trečioji 29-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 170 dienų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Boneventūra, Boneventūras, Gerimantė, Enrika, Enrikas, Henrieta, Henrika, Henrikas, Henris, Herkus, Mantas, Rozalija (Rožė);

rytoj: Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė;

poryt: Aleksas, Darius, Darotas, Darutė, Darutis, Irma, Girėnas, Narimantas, Narimantė, Narvydas, Vaiga, Vaigailas, Vaigailė, Vaigė, Vaigys, Vytenis.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 5.00, leidžiasi 21.49. Dienos ilgumas – 16.49.

Šiandien – antroji Mėnulio jaunaties diena.

Saulė Vėžio ženkle.

DĖMESIO! Pasidalinkite su AINA portalo skaitytojais apie renginius ar įvykius jūsų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Informaciją siųskite el. paštu info@aina.lt.

Ši diena gali būti jautresnė, labiau nukreipta į namus, artimuosius, emocinį saugumą ir poreikį aiškiau suprasti savo tikruosius norus. Informacinėje erdvėje gali netrūkti įtampos, griežtesnių vertinimų ar bandymų greitai rasti kaltus, todėl sprendimus verta priimti ne iš susierzinimo, o nurimus. Lengviau šiandien gali būti Vėžiams, Svarstyklėms, Skorpionams, Ožiaragiams, Žuvims ir Avinams, nes jiems paprasčiau išlaikyti kryptį, pasitikėti savo sprendimais ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia. Daugiau kantrybės gali prireikti Šauliams, Vandeniams ir Dvyniams, nes diena gali stipriau paliesti nuovargį, neaiškumą ar jautresnes santykių temas.

Jeigu naktį sapnavote pieną, gėles, šventyklą, namus ar žmogų, kuris jus saugojo, tai gali rodyti vidinį pasiruošimą naujam etapui, kuriame svarbiausia taps ramybė ir pasitikėjimas.

Palanku ramiai planuoti naujus darbus, tvarkyti namų, šeimos klausimus, tačiau neskubėti prisiimti per daug atsakomybės vienu metu. Diena tinkama idėjų planavimui.

Šiandien palanki spalva yra persikinė.

Palankus aksesuaras – subtilus perlų pakabukas.

AVINAS. Viduje šiandien gali stiprėti noras daugiau dėmesio skirti namams, šeimai ir asmeniniam saugumui. Emociškai galite jautriau reaguoti į artimųjų nuotaikas arba seniau išsakytus žodžius. Gali iškilti klausimas dėl būsto, šeimos plano ar buitinio sprendimo, kurį jau kurį laiką atidėliojate. Darbo srityje verta mažiau blaškytis ir pirmiausia sutvarkyti tai, kas suteikia stabilų pagrindą. Finansiniuose reikaluose naudinga atsargiau planuoti išlaidas, susijusias su namais ar artimaisiais. Santykiuose daugiau šilumos suteiks rūpestis ir gebėjimas išklausyti be skuboto vertinimo. Diena palanki sustiprinti savo vidinį pagrindą ir pradėti nuo to, kas arčiausiai jūsų.

JAUTIS. Viduje gali atsirasti daugiau noro bendrauti, aiškintis ir susidėlioti svarbiausią informaciją. Mintys bus praktiškos, tačiau emocijos gali paskatinti kai kuriuos žodžius priimti pernelyg asmeniškai. Gali tekti patikslinti susitikimą, dokumentą, žinutę ar seniau duotą pažadą. Darbo srityje naudinga daugiau dėmesio skirti tekstams, pokalbiams ir aiškiam užduočių perdavimui. Finansiniuose reikaluose verta atsargiau vertinti smulkias sąlygas ir nepasikliauti vien žodiniu susitarimu. Santykiuose daugiau artumo suteiks tiesus, bet švelnus pokalbis be užuominų. Diena palanki susitvarkyti informaciją ir aiškiau pasakyti, ko norite.

DVYNIAI. Viduje gali stiprėti poreikis jaustis saugiau ir aiškiau suprasti savo vertę. Emociškai gali erzinti neapibrėžtumas, jei kalbama apie pinigus, darbą ar pažadus. Gali iškilti praktinis klausimas dėl pirkimo, mokėjimo, atlygio ar anksčiau atidėto finansinio sprendimo. Darbo srityje verta remtis konkrečiais faktais ir nesutikti su miglotomis sąlygomis. Finansiniuose reikaluose naudinga vengti impulsyvių išlaidų ir dar kartą viską suskaičiuoti. Santykiuose daugiau ramybės suteiks aiškus susitarimas dėl paprastų kasdienių dalykų. Diena palanki stiprinti savo pagrindą, tačiau svarbu nepriimti sprendimų vien dėl nerimo.

VĖŽYS. Viduje šiandien gali būti daugiau jautrumo, bet kartu ir aiškesnis noras pradėti naują asmeninį etapą. Emociškai lengviau suprasite savo tikruosius poreikius, jei neleisite kitų žmonių nuotaikoms nustelbti savųjų. Gali atsirasti proga pasakyti tai, ką ilgai laikėte savyje, arba aiškiau parodyti savo poziciją. Darbo srityje verta pasitikėti savo matymu ir imtis vieno konkretaus žingsnio, užuot laukus tobulo momento. Finansiniuose klausimuose naudinga rinktis tai, kas kuria ilgalaikį saugumą, o ne trumpą emocinį palengvėjimą. Santykiuose daugiau artumo suteiks nuoširdumas, švelnumas ir gebėjimas aiškiai įvardyti savo ribas. Diena palanki naujai pradžiai, jei ji remiasi vidine ramybe, o ne skubėjimu.

LIŪTAS. Viduje gali būti daugiau noro atsitraukti nuo triukšmo ir nesivelti į svetimus emocinius reikalus. Mintys gali sugrįžti prie senos situacijos, kurios prasmę dabar pamatysite kitaip. Gali iškilti nebaigtas klausimas, sapnas ar prisiminimas, primenantis, ką jau laikas paleisti. Darbo srityje verta užbaigti pradėtus darbus ir neapsikrauti papildomais įsipareigojimais. Finansiniuose reikaluose naudinga vengti miglotų pasiūlymų ir didesnių pirkinių iš nuovargio. Santykiuose daugiau ramybės suteiks švelnus atvirumas, o ne tylus atsitraukimas be paaiškinimo. Diena palanki poilsiui, vidinei tvarkai ir emociniam apsivalymui.

MERGELĖ. Viduje gali atsirasti daugiau tikėjimo ateities planais ir žmonėmis, kurie jus nuoširdžiai palaiko. Emociškai bus lengviau, jei leisite sau priimti pagalbą ir nebandysite visko kontroliuoti vieni. Gali atsirasti pokalbis su draugu, kolega ar bendraminčiu, kuris padės praktiškiau įvertinti vieną sumanymą. Darbo srityje verta stiprinti bendrus projektus ir aiškiai pasidalyti atsakomybėmis. Finansiniuose reikaluose naudinga planuoti ateitį, tačiau neskubėti įsipareigoti dėl neaiškių pasiūlymų. Santykiuose daugiau šilumos suteiks bendri planai ir paprastas domėjimasis kito žmogaus savijauta. Diena palanki stiprinti ryšius, kurie turi realią vertę ir perspektyvą.

SVARSTYKLĖS. Viduje gali sustiprėti atsakomybės jausmas ir noras aiškiau matyti savo profesinę kryptį. Emociškai galite jautriau reaguoti į kritiką ar lūkesčius, tačiau tai padės pastebėti, kur reikia daugiau tvirtumo. Gali iškilti darbo, vadovybės, klientų ar viešumo klausimas, kuriame teks parodyti brandą. Darbo srityje verta veikti nuosekliai ir vengti pažadų, kurių dar negalite tiksliai įvykdyti. Finansiniuose reikaluose naudinga vertinti ilgalaikę naudą, o ne greitą rezultatą ar įspūdį. Santykiuose svarbu neperkelti profesinės įtampos į artimiausią aplinką. Diena palanki stiprinti savo autoritetą per patikimą, ramų ir atsakingą elgesį.

SKORPIONAS. Viduje gali būti daugiau tikėjimo, kad situacijos po truputį juda prasminga kryptimi. Emociškai bus lengviau, jei leisite sau pažvelgti plačiau ir neįstrigsite vien smulkiuose rūpesčiuose. Gali atsirasti noras mokytis, planuoti kelionę, grįžti prie senesnės idėjos ar ieškoti naujų atsakymų. Darbo srityje verta remtis patirtimi ir drąsiau parodyti savo žinias. Finansiniuose reikaluose naudinga investuoti į mokslus, kvalifikaciją arba veiklą, kuri turi ilgalaikę prasmę. Santykiuose daugiau artumo suteiks pagarba skirtingam požiūriui ir noras ne tik kalbėti, bet ir išgirsti. Diena palanki brandžiam sprendimui, kuris praplečia jūsų galimybes.

ŠAULYS. Viduje šiandien gali būti daugiau jautrumo pasitikėjimo, pinigų ir bendrų įsipareigojimų temoms. Mintys gali giliau suktis apie situacijas, kuriose jaučiate priklausomybę nuo kitų žmonių sprendimų. Gali prireikti grįžti prie finansinio, teisinio ar emocinio klausimo, kuris dar nebuvo iki galo išspręstas. Darbo srityje verta vengti skubotų reakcijų ir pirmiausia surinkti visą reikalingą informaciją. Finansiniuose reikaluose naudinga atidžiai tikrinti mokėjimus, sutartis ir bendrus planus. Santykiuose daugiau pasitikėjimo suteiks atvirumas, tačiau spaudimas ar reikalavimas greitai apsispręsti tik didins įtampą. Diena palanki atsargiems sprendimams, vidiniam paleidimui ir nereikalingos rizikos mažinimui.

OŽIARAGIS. Viduje gali būti daugiau dėmesio santykiams, partnerystei ir svarbiems susitarimams. Emociškai bus lengviau, jei leisite kitai pusei pasakyti savo poziciją ir nebandysite visko nuspręsti vieni. Gali iškilti pokalbis su partneriu, kolega ar klientu, kuriame reikės suderinti skirtingus poreikius. Darbo srityje daugiau rezultatų duos bendradarbiavimas, derybos ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Finansiniuose reikaluose naudinga aptarti bendrus planus ir konkrečias sąlygas prieš įsipareigojant. Santykiuose daugiau harmonijos kurs nuoširdumas, pagarba ir gebėjimas išgirsti tai, kas nepasakoma tiesiai. Diena palanki brandesniam susitarimui ir patikimos partnerystės stiprinimui.

VANDENIS. Šiandien galite aiškiau pamatyti, kur kasdienybėje trūksta tvarkos, poilsio ar nuoseklumo. Emociškai gali erzinti smulkios klaidos, vėlavimai ar žmonės, kurie nevykdo savo pažadų. Gali tekti grįžti prie darbo, dokumento ar buitinės užduoties, kurią reikės pataisyti arba užbaigti. Darbo srityje verta pradėti nuo svarbiausių užduočių ir neperkrauti dienos per dideliais lūkesčiais. Finansiniuose reikaluose naudinga peržiūrėti kasdienes išlaidas ir atsisakyti nereikalingų pirkinių. Santykiuose daugiau ramybės suteiks ne priekaištai, o konkretus susitarimas dėl atsakomybių. Diena palanki atkurti tvarką, tačiau svarbu nepamiršti poilsio ir savo ribų.

ŽUVYS. Viduje gali atsirasti daugiau kūrybiškumo, švelnumo ir noro pasidžiaugti paprastais dalykais. Emociškai bus lengviau, jei leisite sau ne tik vykdyti pareigas, bet ir skirti laiko tam, kas iš tiesų džiugina. Gali atsirasti malonus pokalbis, kūrybinė idėja ar susitikimas, kuris pakels nuotaiką. Darbo srityje verta daugiau dėmesio skirti reklamai, turiniui, kūrybai ar veiklai, kurioje galite parodyti savo individualumą. Finansiniuose klausimuose naudinga nepirkti vien dėl nuotaikos, tačiau į kokybę investuoti galima atsakingai. Santykiuose daugiau artumo kurs komplimentai, švelnumas ir nuoširdus dėmesys. Diena palanki kūrybiškai pradžiai, šiltesniam bendravimui ir pasitikėjimui savo talentais.

Horoskopą parengė Egidijus Gubinas.

ELTA (ELTA)

Tiek Lietuva, tiek visas pasaulis gyvena futbolo ritmu: šią savaitę prasidedantis finalinis etapas žiūrovus suburs ne tik prie ekranų, bet ir prie gausaus užkandžių stalo. Vis dėlto norint namuose sukurti tikrą stadiono atmosferą, nebūtina ilgai suktis virtuvėje ar tuštinti piniginės. Gardžius ir įspūdingai atrodančius užkandžius galima paruošti iš paprastų, kiekvieno kišenei prieinamų produktų, o kai kuriuos iš jų – dar iki pirmojo teisėjo švilpuko.

Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia pasiruošti vakarams, per kuriuos netrūks nei emocijų, nei traškių, sočių bei pikantiškų skonių – ir visa tai už itin patrauklią kainą. Štai keli lengvai paruošiami šalti ir karšti užkandžiai, kuriais galėsite dalytis su draugais. Jie įrodys, kad gardžiai futbolo šventei pakanka vos kelių eurų, ir suteiks dar daugiau azarto stebint lemiamas kovas.

Kad rungtynių vakaro nereikėtų praleisti virtuvėje, šaltus užkandžius verta pasiruošti iki varžybų, o kepti skirtus – iš anksto sudėti į kepimo skardą. Tuomet beliks juos pašauti į orkaitę prieš pat rungtynių pradžią arba per pertrauką.

Vienas padažas – visai komandai

Tiek prie karštų, tiek ir prie vėsių užkandžių pirmiausia verta pasiruošti gaivų česnakinį padažą. Kaip žinoma, futbolo kovos neretai įkaitina atmosferą, tad šis padažas suteiks atgaivos skonio receptoriams.

Padažui reikės:

200 g natūralaus „Pilos“ jogurto

2 skiltelių česnako

Šlakelio citrinos sulčių

Druskos, pipirų

Dubenėlyje sumaišykite natūralų jogurtą, įspauskite česnako skilteles, įpilkite šlakelį citrinos sulčių, įberkite druskos, pipirų ir viską išmaišykite. Padėkite į šaldytuvą, kad atvėstų, o skoniai – susijungtų.

Sočiam apšilimui: tortilijų suktinukai su kumpiu ir sūriu

Šiuos suktinukus galima paruošti iš anksto ir laikyti šaldytuve iki pat rungtynių pradžios. Juos ne tik patogu valgyti rankomis, bet ir ypač pigu pagaminti: tai puikus būdas sutaupyti ir išvengti maisto švaistymo, nes įdarą lengva pritaikyti pagal tai, ką jau turite namuose. O jei pritrūksite tortilijų ar kelių papildomų ingredientų, „Lidl“ parduotuvėse jų visada rasite už itin draugišką kainą, todėl gardus užkandis atsieis vos kelis eurus.

Reikės:

4 didelių tortilijų

200 g kreminio sūrio

150 g virto arba rūkyto „Pikok“ kumpio

100 g fermentinio „Pilos“ sūrio

1 nedidelio šviežio agurko

Saujos salotų lapų

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Tortilijas aptepkite kreminiu sūriu, ant viršaus išdėliokite kumpį, tarkuotą sūrį, plonai supjaustytą agurką ir salotų lapus. Pagardinkite pipirais.

Tortilijas tvirtai susukite ir bent 15–20 minučių palaikykite šaldytuve. Tuomet supjaustykite maždaug 2–3 cm storio gabalėliais ir patiekite.

Gaivus perdavimas: agurkų užkandžiai su tunu

Lengvas ir gaivus užkandis puikiai subalansuos sotesnius stalo patiekalus. „Lidl“ rekomenduoja vietoje duonos naudoti agurkų griežinėlius, kurie suteiks traškumo, o tuno įdarui paruošti prireiks vos kelių minučių.

Reikės:

2 ilgavaisių agurkų (arba 5–6 trumpavaisių agurkų)

1 skardinės konservuoto tuno

2 v. š. majonezo arba natūralaus jogurto

1 a. š. garstyčių

2–3 marinuotų agurkėlių

Kelių svogūnų laiškų

Druskos ir pipirų

Gaminimas:

Tuną nusausinkite ir sumaišykite su majonezu arba jogurtu, garstyčiomis, smulkintais marinuotais agurkėliais bei svogūnų laiškais. Pagardinkite druska ir pipirais.

Šviežius agurkus supjaustykite storesniais griežinėliais. Ant kiekvieno jų dėkite po šaukštelį tuno įdaro.

Traškus smūgis į vartus: sluoksniuotos tešlos lazdelės su sūriu

Auksinės, traškios ir gardžios tiek karštos, tiek atvėsusios – šios lazdelės gali tapti vienu greičiausiai nuo stalo dingstančių užkandžių.

Reikės:

Atšildytos sluoksniuotos tešlos

120 g tarkuoto fermentinio sūrio

1 kiaušinio

1 a. š. rūkytos paprikos

Saujos sezamo sėklų

Žiupsnelio česnako miltelių

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

Sluoksniuotą tešlą lengvai pakočiokite ir aptepkite plaktu kiaušiniu. Pabarstykite sūriu, rūkyta paprika, česnako milteliais ir trupučiu druskos.

Tešlą supjaustykite maždaug 2 cm pločio juostelėmis. Kiekvieną juostelę kelis kartus persukite ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Apibarstykite sezamo sėklomis.

Kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 12–15 minučių, kol lazdelės taps auksinės ir traškios. Patiekite su gaiviu česnakiniu padažu.

Karšta dvikova: aštrūs žiedinių kopūstų kąsneliai

Norintiems aštresnio, bet ne mėsiško užkandžio verta išbandyti orkaitėje keptus žiedinių kopūstų kąsnelius. Anot „Lidl“, traškus paviršius, minkštas vidus ir pikantiškas padažas padės jiems tapti tikru futbolo vakarėlio hitu.

Reikės:

1 nedidelio žiedinio kopūsto

100 g kvietinių miltų

150 ml „Pilos“ pieno arba vandens

100 g džiūvėsėlių

1 a. š. rūkytos paprikos

0,5 a. š. česnako miltelių

3 v. š. aitriųjų paprikų padažo

1 v. š. medaus

Druskos

Gaminimas:

Žiedinį kopūstą išskirstykite nedideliais žiedynais. Miltus sumaišykite su pienu arba vandeniu, rūkyta paprika, česnako milteliais ir druska.

Žiedynus merkite į tešlą, tuomet apvoliokite džiūvėsėliuose. Dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite iki 210 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20–25 minutes.

Aitriųjų paprikų padažą sumaišykite su medumi. Iškepusius žiedynus apšlakstykite padažu ir dar 3–5 minutėms grąžinkite į orkaitę. Skanaukite tiek karštus, tiek ir atvėsusius.

Aštrus finalas: pupelių ir sūrio kesadilijos

Traškios tortilijos, išsilydęs sūris ir švelniai arba drąsiai aštrus įdaras – priklausomai nuo to, kiek aitriųjų paprikų nuspręsite pridėti. Šis „Lidl“ pristatomas užkandis – sotus, nebrangus ir paruošiamas vienoje keptuvėje.

Reikės:

4 didelių tortilijų

1 skardinės raudonųjų pupelių

150 g tarkuoto fermentinio sūrio

0,5 skardinės konservuotų kukurūzų

1 nedidelio pomidoro

0,5 a. š. maltų aitriųjų paprikų

0,5 a. š. maltų kmynų

Kelių marinuotų Chalapos paprikų griežinėlių

Aliejaus kepimui

Gaminimas:

Pupeles nusausinkite ir dalį jų lengvai sutrinkite šakute. Sumaišykite su kukurūzais, smulkintu pomidoru, prieskoniais ir Chalapos paprikomis.

Ant pusės kiekvienos tortilijos užberkite sūrio, uždėkite pupelių įdaro ir vėl pabarstykite sūriu. Tortiliją perlenkite pusiau.

Kepkite lengvai aliejumi pateptoje keptuvėje po 2–3 minutes iš abiejų pusių. Supjaustykite trikampiais ir patiekite su gaiviu česnakiniu padažu.

Skanių ir emocijų kupinų vakarų su futbolu!

Pastaruoju metu daugėja socialinės inžinerijos atakų, kuriomis siekiama perimti gyventojų ir valstybės institucijų darbuotojų naudojamų susirašinėjimo programėlių paskyras. Dažniausiai taikomasi į tokias platformas kaip „Signal“, „WhatsApp“ ir kitas saugiam bendravimui skirtas programėles. Apie šias grėsmes perspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC), kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (VSD) parengę saugaus susirašinėjimo programėlių naudojimo rekomendacijas.

„Socialinės inžinerijos atakos tampa vis įtikinamesnės. Piktavaliai pasitelkia dirbtinį intelektą, viešai prieinamą informaciją ir žmogaus pasitikėjimą, todėl jų taikiniu tampa ne pačios programėlės, o jų naudotojai. Kibernetinis saugumas šiandien prasideda nuo gebėjimo kritiškai įvertinti gautas žinutes ir nepriimti sprendimų vien dėl dirbtinai kuriamo skubos jausmo“, – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Viena dažniausiai šiuo metu fiksuojamų grėsmių – fišingo kampanijos, kuriomis siekiama išvilioti „Signal“, „WhatsApp“ ir kitų susirašinėjimo platformų naudotojų autentifikavimo duomenis. Perėmę paskyrą, piktavaliai gali skaityti privačius susirašinėjimus, apsimesti paskyros savininku ir pasinaudoti jo kontaktais vykdydami tolesnes socialinės inžinerijos atakas.

Dažniausiai naudojama schema – apsimetimas susirašinėjimo programėlės pagalbos tarnyba. Naudotojams siunčiamos žinutės apie tariamai nustatytą įtartiną veiklą, bandymus prisijungti prie paskyros ar kitus saugumo incidentus. Pasitelkdami skubos jausmą, sukčiai siekia išvilioti SMS patvirtinimo kodus, programėlės PIN kodą ar kitą prisijungimo informaciją. NKSC primena, kad „Signal“ niekada nesikreipia į naudotojus žinutėmis ir neprašo pateikti autentifikavimo kodų ar PIN kodo.

Kitas dažnas scenarijus – žinutės iš pažįstamo žmogaus paskyros arba asmens, kuris juo apsimeta. Jose kviečiama prisijungti prie grupės, atverti nuorodą ar nuskenuoti QR kodą. Tokiais veiksmais siekiama perimti paskyros kontrolę arba išvilioti kitą jautrią informaciją.

Parengtose rekomendacijose pabrėžiama, kad iki šiol nėra nustatyta techninių „Signal“ pažeidžiamumų, kurie leistų piktavaliams perimti naudotojų paskyras. Vietoje to išnaudojamas standartinis programėlės funkcionalumas ir socialinės inžinerijos metodai, todėl pagrindinis atakų taikinys yra žmogus, o ne technologija. Tokios grėsmės aktualios ir kitoms plačiai naudojamoms susirašinėjimo platformoms, įskaitant „WhatsApp“ ir „Telegram“.

Siekdami sumažinti riziką tapti tokių atakų auka, NKSC, AOTD ir VSD rekomenduoja niekada neatskleisti SMS patvirtinimo kodų, programėlės PIN kodo, paskyros atkūrimo raktų ar kitų prisijungimo duomenų. Taip pat svarbu kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes, nespausti nepatikimų nuorodų, atsargiai naudoti QR kodus ir prieš atliekant bet kokį neįprastą veiksmą įsitikinti, kad žinutę iš tiesų atsiuntė patikimas asmuo.

Papildomai rekomenduojama reguliariai tikrinti prie paskyros susietus įrenginius („Linked Devices“), įjungti „Registration Lock“ funkciją „Signal“ programėlėje, naudoti stiprią įrenginio apsaugą, laiku diegti operacinės sistemos ir programėlių atnaujinimus bei, kur įmanoma, naudoti daugiaveiksnį autentifikavimą. Šie veiksmai reikšmingai sumažina tikimybę, kad paskyra bus perimta net ir tuo atveju, jei naudotojas taps socialinės inžinerijos atakos taikiniu.

Su AOTD, NKSC ir VSD parengtomis rekomendacijomis dėl saugaus „Signal“ ir kitų komunikacijos kanalų naudojimo galima susipažinti čia.