Tvarkydami savo finansus gyventojai šiandien susiduria su vis sudėtingesne aplinka – nuo sparčiai besikeičiančių finansinių paslaugų ir technologijų iki vis tobulėjančių sukčiavimo metodikų ir augančio apgaulių masto. Tokiomis sąlygomis vis svarbesnis tampa gebėjimas priimti informuotus finansinius sprendimus, stiprinti finansinį raštingumą ir didinti finansinį atsparumą.
Naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) analizėje pabrėžiama, kad finansinis ir skaitmeninis raštingumas išlieka viena svarbiausių vartotojų apsaugos sričių. Organizacija jį įvardija kaip struktūrinę problemą, kuri didina beveik visas kitas finansines rizikas, todėl gyventojų švietimas turėtų būti orientuotas ne tik į teorines žinias, bet ir į praktinių įgūdžių ugdymą. Vis daugiau dėmesio skiriama ir finansiniam atsparumui (angl. financial resilience) – gebėjimui pasirengti netikėtoms išlaidoms, atlaikyti finansinius sukrėtimus ir priimti ilgalaikius, atsakingus finansinius sprendimus.
„Finansinis raštingumas šiandien neapsiriboja vien gebėjimu sudaryti biudžetą ar suprasti finansinius produktus. Visų pirma tai yra gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir priimti tvarius sprendimus net ir esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui. Poreikį stiprinti vidinį finansinį atsparumą susidūrus su sparčiai kintančiais išoriniais veiksniais šiandien labai ryškiai matome ir Lietuvoje“, – sako atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis.
Anot jo, OECD akcentuojamas finansinis atsparumas atspindi platesnį požiūrį į asmeninių finansų valdymą – svarbu ne tik turėti žinių, bet ir gebėti jas pritaikyti praktiškai. Tai reiškia finansinio rezervo kaupimą, atsakingą skolinimąsi, ilgalaikį planavimą ir gebėjimą pasiruošti finansinėms duobėms, krizėms, nenumatytiems gyvenimo atvejams.
„Tikrasis atsparumas formuojasi per kasdienę discipliną. Esminis kokybinis pokytis įvyksta tada, kai gebėjimas planuoti išlaidas, kaupti rezervą ir racionaliai vertinti prisiimamus įsipareigojimus tampa automatiniu įpročiu. Būtent į praktinių finansinių įgūdžių įtvirtinimą bei ilgalaikio saugumo siekį šiandien turime sutelkti didžiausią dėmesį“, – teigia T. Bataitis.
Finansinis sukčiavimas – vis didesnė grėsmė
Pasak OECD, didžiausia grėsmė finansų vartotojams šiandien yra finansiniai sukčiavimai ir apgavystės. Analizėje ypatingas dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto technologijomis paremtoms sukčiavimo schemoms, taip pat sukčiavimui el. laiškais (angl. phishing), telefoniniam sukčiavimui (angl. vishing) ir sukčiavimui SMS žinutėmis (angl. smishing), kurie tampa vis sudėtingesni ir sunkiau atpažįstami.
„Gebėjimas identifikuoti kompleksines sukčiavimo schemas ir nuo jų apsisaugoti tampa kritine kompetencija. Nusikaltėliams pasitelkiant vis rafinuotesnes technologijas finansinis švietimas privalo evoliucionuoti kartu su kintančiomis grėsmėmis. Tad šiandien kaip niekad svarbu ne tik skatinti atsakingą finansinį elgesį, bet ir stiprinti visuomenės skaitmeninį atsparumą, nes gebėjimas apsaugoti savo kapitalą šiandien yra toks pat fundamentalus įgūdis, kaip ir gebėjimas jį uždirbti ar investuoti“, – teigia T. Bataitis.
Anot jo, reaguodama į šias tendencijas „Credit24“ savo kanaluose nuolat publikuoja edukacinę medžiagą, kurioje aiškina, kaip atpažinti modernias sukčiavimo schemas, skatina klientus laikytis skaitmeninės higienos taisyklių.
„Suvokdami savo atsakomybę mes neapsiribojame vien paslaugų teikimu – aktyviai investuojame į vartotojų edukaciją. Nuolat stebime rinkos tendencijas ir operatyviai informuojame savo klientus apie naujas sukčiavimo formas, dalijamės patarimais, kaip saugiai valdyti duomenis skaitmeninėje erdvėje. Mūsų tikslas – ne tik suteikti finansinį įrankį, bet ir užtikrinti, kad vartotojas turėtų visas reikiamas žinias juo naudotis saugiai ir atsakingai“, – teigia T. Bataitis.
Išskirtinis dėmesys pažeidžiamiausiems
OECD analizėje taip pat pabrėžiama, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir mažesnio finansinio bei skaitmeninio raštingumo gyventojams. OECD rekomenduoja plėtoti tikslines finansinio švietimo iniciatyvas regionuose, stiprinti gyventojų pasirengimą nenumatytoms finansinėms situacijoms bei skatinti atsakingą pensijų planavimą, nes būtent šios sritys, organizacijos vertinimu, ateityje turės vis didesnę reikšmę vartotojų finansiniam saugumui.
„Atsiliepdami į poreikį stiprinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių atsparumą bendradarbiaudami su Užimtumo tarnyba inicijavome socialinį projektą „Nematomi finansai“. Šios iniciatyvos tikslas – pasiekti regionų gyventojus, kurie dažnai susiduria su informacine atskirtimi, ir specializuotų paskaitų metu suteikti jiems praktinių žinių apie saugų finansų valdymą bei rizikų atpažinimą. Tikime, kad tiesioginė edukacija ir dialogas yra efektyviausias būdas padėti žmonėms užsitikrinti stabilumą net ir sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis“, – teigia T. Bataitis.
Didelis namų ūkių įsiskolinimas taip pat išlieka viena svarbiausių vartotojų pažeidžiamumo priežasčių. Organizacija atkreipia dėmesį į sparčiai augančią skaitmeninių paskolų bei „pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) paslaugų rinką ir akcentuoja atsakingo skolinimosi principų svarbą. Kartu pažymima, kad nors infliacija ir palūkanų normos pamažu stabilizuojasi, daugelis namų ūkių vis dar jaučia pastarųjų metų ekonominių sukrėtimų pasekmes.
„Dinamiška finansinių paslaugų rinka reikalauja ypatingo vartotojų budrumo, todėl pabrėžiame, kad skolintis galima tik iš patikimų, oficialių skolintojų, kurių sąrašus skelbia Lietuvos bankas. Kiekvienas finansinis įsipareigojimas turi būti pagrįstas ne momentiniu impulsu, o griežtu savo galimybių įvertinimu. Atsakingas skolinimasis reiškia gebėjimą objektyviai prognozuoti savo pajamas ir išlaidas, o skolą vertinti ne kaip greitą sprendimą, bet kaip įrankį, skirtą tik tikrai svarbiems ir gerai apgalvotiems tikslams pasiekti“, – pažymi T. Bataitis.
