Fotografijose vienetinio kūrinio žavesys

Panevėžio fotografijos galerijoje atidaryta kauniečio Roberto Misiukonio fotografijos paroda „JAI arba Gyvenimo verpetas“. Šalia R. Misiukonio darbų kabo ir jo buvusios mokinės Gintarės Žaltauskaitės darbai. Paroda panevėžiečius džiugins iki gegužės 10 dienos.

Panevėžys jau žino R. Misiukonio darbus, nes tai trečia jo paroda Aukštaitijos sostinėje.

Didžiulės parodos liekanos

Pasak fotomenininko, paroda turėjo vadintis „Gyvenimo verpetuose“, tačiau pasikeitus gyvenimiškai situacijai kito ir parodos pavadinimas. „Iš pirminės dviejų žmonių darbų parodos liko duženos. Dabar kitaip buvusios parodos liekanų vadinti negaliu. Gyveni išliedamas negailestingai taurumą, atlaidumą, ramybę, egzistenciją…“, – citavo parodos katalogą R. Misiukonis ir prisipažino: „Iš tikro paroda turėjo vadinti „Gyvenimo verpetuose“, o čia liko tos parodos liekanos, duženos. Susiklostė nepalanki situacija ir iš didžiulės parodos liko tai, kas liko. Didžiulė paroda sudužo. Po darbais yra parašytas mano vardas, Gintarės vardas. Dar po kai kuriais darbais nėra jokio vardo. Kur yra vardai, tai parodos „Gyvenimo verpetuose“ liekanos, o kur nėra vardų, paroda papildyta naujais darbais, kad būtų galima ją eksponuoti. Papildžius parodą naujais darbais, Panevėžyje eksponuojama per 47 darbai.“

Ši fotografijų paroda „JAI arba Gyvenimo verpetas“, kurioje tapyba primenančia vaizdo plastika, subtiliomis detalėmis pasakojama žmogaus istorija. R. Misiukonis tikisi, kad žiūrovai atras fotografijas, kuriose pažins ir save. Tarp portretų, formų atpažins ir persikūnijusį autorių.

„Niekuomet negalėtume sakyti, kad gyvenimas įrėmintas laike. Viskas anaiptol nestovi vietoje. Kita vertus, tik patys nulemiame savo likimus. Visi pakilimai ar nuosmukiai pagyvina mūsų gyvenimą, kuris sukasi lyg verpetai. Juk žmogus niekuomet nesugrįš ir nepakartos įvykio antrą ar trečią kartą, skirsis laikas, emocijos, reakcija, veiksmai. Visas gyvenimo kelias tarsi susivijusi spiralė, kurią, kad ir kaip norėtume ištiesti, negalime“, – sako parodos autorius.

Parodos autorius aiškina, esą nauji darbai, papildę parodą, skiriasi nuo ankstesnių fotografijų. „Pats žodis „dužena“ aštrus, todėl ir naujuose darbuose atsirado aštrus kampai. Kai kurie darbai perbraukti, tarsi kažkas baigėsi. Kituose atsirado surištos ir iš pančių besivaduojančios moters siluetai. Labai gerai apie parodą yra pasakęs Aleksandras Macijauskas. Pasak jo, fotografai moteris ir vyras groja ta pačia melodija, bet sako skirtingus žodžius“, – pasakojo R. Misiukonis.

Išskirtinė technologija

Parodos išskirtinumas – atlikimo technika cianotipija. Parodos kataloge menotyrininkas Tomas Pabedinskas aiškina: „Darbai sukurti cianotipijos būdu. Tai – viena iš analoginės fotografijos technologijų, kurias atgaivina fotografijos entuziastai, ieškantys alternatyvų skaitmeninio vaizdo įsigalėjimui. Kuo tokia fotografija kitokia? Pirma, ji sulėtina darbo procesą, priverčia atidžiau įsižiūrėti ir leidžia fotografui mėgautis kūrybos malonumu. Antra, tokios kūrybos rezultatai dažnai turi vienetinio kūrinio žavesį, savotišką „aurą“, kuri negaubia lengvai sukuriamų ir dauginamų skaitmeninių vaizdų. Ryškus potėpiai fotografijose atsiranda dengiant popierių cheminėmis medžiagomis – tai autorių rankų darbo pėdsakai. Jie byloja, kad kito tokio pat atvaizdo niekada nebus. Akį traukiantis ilgesingas cianotipijos mėlis, užuominomis į dailės kūrinį virstantys teptuko pėdsakai ir romantiški siužetai darbuose susilieja į darnią, kartais net šiek tiek dekoratyvią visumą.“

Prognozuoti nenori

Fotomenininkas R. Misiukonis juokauja, kad fotografuoti pradėjo fotografuoti dar mokydamasis mokykloje. „Mano pirmieji aktai fotografuoti dar tuomet, kai mokiausi šeštoje klasėje“, – šypsosi jis ir sako, kad aktuose užfiksuoti ne tik klasės draugai, bet ir mokytoja.

1976 metais  Kauno politechnikos institute (dabartinis Kauno technologijos universitetas) jis įkūrė fotografijos klubą ir per trisdešimt metų jam vadovavo. R. Misiukonis buvo ne vienos dešimties studentų parodų KTU ir kitose aukštosiose mokyklose kuratorius.  „38 metus buvau KTU fotografijos klubo meno vadovas. Dabar esu Kauno taikomosios dailės mokyklos dailės mokytojas. Įrengėm kūrybines dirbtuves „Už rėmų“. Ateityje bus darbų, bet jie skirsis nuo dabartinių. Gal juose vyraus grubios, aštrios formos. Nežinau, kas toliau bus. Prognozuoti, ką nors – sudėtinga“, – gūžteli pečiais kaunietis fotomenininkas.

 

Karolinos Marcinkutės nuotraukos

 

Raimonda MIKUČIONYTĖ

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *