Istorikas ir publicistas Juozas Brazauskas

G. Petkevičaitė- Bitė mums primena

1908 m.  birželio 15 d. „Lietuvos žinų“ Nr. 130 pasirodė Gabrielės Petkevičaitės- Bitės straipsnis „Kokių mums reikia liaudies mokyklų?“

Rašytoja ir visuomenės veikėja  rašė:

„Nuvykęs mokyklon, vaikas vargsta, prakaituoja, darbuojasi. Mokytojas moko, aiškina, dažnai tikrai triūso nesigaili…Pagaliaus pradeda nekantruoti. O laikas slenka, bėga, tarytum tyčiodamasis iš abiejų: nes vaikas tik lietuviškai mokėdamas, mokytojas tik rusiškai mokslą išguldęs, nesupranta.. Vienas nežino, ko kitas nori, ko nuo jo reikalauja“.

Kokio buvo tokio mokymo pasekmės? Vaikui atsibosta ir knygos ir sąsiuvinys ir pati mokykla. Mokytojas, kad ir doriausias, kad ir kantriausias būtų irgi turi nervus.  Besidarbuodamas, beplūkdamas metų metus ir jokių savo darbo vaisių nesulaukdamas, nustoja kantrybės. Tokia mokymo sistema niekam naudos neatneša. Vaikas, kelias žiemas pasikankinęs, įstengia įsisavinti tik mokytojo mokomą kalbą( rusų- J. B.), bet nieko daugiau, nes prie tokios mokymo sistemos nei laiko, nei progos kitų dalykų mokytis nelieka.

Palyginimui su kitų kraštų liaudies mokyklomis rašytoja mini, kad ten vaikui yra daroma, „kad mokykloje jaustųsi liuosas, linksmas, kaip namie“. Ir dar : „Kad pamiltų  mokyklą, kad mokslas jį nevargintų- tik trauktų, prigimtą akylumą žadintų“. Ten mokytojai lavinami, kad „mokėtų savo kalbą kuo didžiausiai prie vaikų supratimo pritaikyti“.

Svarbiausia, mokymas gimtąja kalba.  Ten suprasta, kad mokykla yra tam tiklui, kad „prie vaikų taikintųsi, o ne tam, kad vaikai prie mokyklos ypatybių būtų laužomi“. Ten mokykos yra „tikri židiniai viso krašto kultūriško pasikėlimo, židiniai, iš kur gaivinančia srove  plaukia tautų gerovė“.

Rašytoja klausia: „Kokių mokyklų mums reikia?“ Kad neliktume tamsūs ir nuvargę, mums reikia mokyklų, „kur vaikų protas būtų tėvų kalboje lavinamas“.Mokyklų, kurioje stiprus ryšys tarp mokytojų ir mokinių, stiprus ryšys mokytojų ir su vaikų tėvais padės išauklėti tikrais savo kraštui ir visuomenei naudingą ir sveiką žmonių kartą.

Rašytoja teigia, kad reikia  „mokyklų, kurios, tariant liaudies žodžiu, vaikui akis įdėtų, t.y. tokių, kuriuos įstengtų savo mokiniams patiesti pamatus tolimesnio savarankiško proto plėtojimosi“. Ir dar: „mokyklų, iš kurių vaikas išėjęs turėtų meilę knygų ir jaustų visą naudą, kuri plaukia ant kiekvieno, kuris su jomis ryšio nepertraukia“.

Daroma dvi išvados: pirma,  „tik turint tokias mokyklas kraštas kils kultūriškai“. Antra, tos šalies gyventojai neturės tuomet reikalo „danginties į pasviečius ir vežti svetur užvis brangesnį turtą- manančią ir veiklią žmogaus darbo jėgą“.

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: