Gabija Ladauskaitė

Gabija Ladauskaitė 7 kl.

„Gabija yra  toks žmogus, kuriam kūryba yra būdas išlieti susikaupusius  jausmus. Pretekstą kurti  suteikia netikėti vaizdai, galvoje besisukančios įvairios mintys, paprasčiausi  aplinkos daiktai.Talentinga  jaunoji kūrėja domisi istorija, literatūra, kultūra, menu. Labai kritiškai vertina savo kūrybą ir jokiu būdu  nedrįsta savęs vadinti poete“,- rašo ,,Žemynos ” progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dalia Liorančienė.

Pavasaris

Švelnus, švelnus vėjelis pūtė,
O žemė pašalu kvepėjo –
Žydėjo vieniša gėlytė

Ir gatvėse vanduo klegėjo…

Klegėjo džiaugsmą dar nedrąsų,
Į saulę spindinčią žiūrėjo –
Svajonėm draikės  beržo kasos
Ir kvepianti sula tekėjo.

Pakilo vėjas, ir galingai
Nuėjo išmintu keliu,
Ir skleidė gaivą stebuklingą
Pavasario laukų žalių…

Ir nešė kvapą, dvelkė, pūtė
Švelnus vėjelis pralinksmėjęs –
Kvepėjo nuostabi gėlytė
Ir žemės pašalas, ir vėjas…

Muzika

Tai ne tik garsas, ne nata paprasta.

Čia telpa viskas, ko negali išreikšti kalba.

Tai jausmai, tai širdies sumaištis.

Vien  melodija užvaldė visas mano mintis.

Ji lyg oras, be kurio neįmanoma būtų gyventi .

Tarsi svaja, suteikianti prasmę manajai būčiai.

Ji lyg sapnas, iš kurio nesinori pabusti,

Tarsi laimės ir džiaugsmo  dūžiai…

Metų laikai

Pavasaris yra toks šiltas,

Nustoti džiaugtis negaliu.

Kiekvieną rytą atsikėlus,

Priskinsiu mamai daug gėlių.

O vasara, geriausia mano draugė,

Pati linksmiausia iš visų.

Tiek nuotykių abi patyrėm,

Net suskaičiuot jų negaliu!

Ruduo – puošnus ir geras draugas,

Jis  nupiešia gražių vaizdų!

Ir turi lapų įvairiausių,

Gelsvų, raudonų ir žalių.

Žiema – šalčiausia mano draugė,

Balta, minkšta, šerkšnu dengta.

Bet jei kažkas jai nepatinka,

Žinau, kad bus žvarbi diena.

Štai čia, geri mano draugai,

Mes susitinkame dažnai.

Ir laiko daug praleidžiame kartu,

Tad pasilinksminti kviečiu!