Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę

1122
0
DALINTIS

Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimas Panevėžyje.

Šios G. Petkevičaitės-Bitės paskaitos tekstas, ranka rašytas ant pailgų 33×10,5 cm dydžio lapelių, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šioje bibliotekoje saugomi ir kiti Bitės skaitytų pranešimų mokiniams juodraščiai: 1921 m. gruodžio 17 d. vakare, skirtame Žemaitės atminimui „Žemaitės būdo bruožai ir pasauliožiūra“, „Spaudos sukaktuvėms besiartinant“.

Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, apžvelkime šiai nepriklausomybės šventei pažymėti 1920 metais Gabrielės Petkevičaitės-Bitės skaitytą pranešimą. Ji aktyviai dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, atvedusiame prie politinio išsivadavimo ir savos valstybės sukūrimo. Tuomet Bitė mokiniams kalbėjo:

„Po kelių dienų vasario 16 d. visa Lietuva ruošiasi švęsti tautos šventės. Kokia ta šventė, pasakys geriausiai kiekvienam jo širdis… ypač kai priminsiu, jog neseniai prieš 40 metų beveik kiekvienas didžiau prasitrynęs lietuvis gėdijosi savo gimtosios kalbos, lietuviškos pavardės, gėdijosi savo tėvų trobelės šiaudinio stogo. (…) Tačiau karžygių ir sunkiausiais priespaudos laikais netrūkome… Daukantas, Valančius, greta jų Ivinskis, du broliu Juškevičiu, Baranauskas, d-ras Basanavičius, d-ras Šliūpas ir nemaža kitų – tai tie pirmieji kertiniai šulai, kuriais besiremdami mes lietuviai ėmėme iš naujo statyti savo tautos sugriuvusį ir sutrešusį rūmą.

Aš pati, vilkdama to rūmo pamatams pirmas savo darbavimosi plyteles, nė nesitikėjau susilaukti tokių laikų, kada mes lietuviai viešai ir iškilmingai, kaip savo šalies tikrieji šeimininkai, galėsime džiaugtis savo šalies laisve, kada galėsime savarankiškai spręsti savo žmonių likimą. Gyvendama šiais laikais, ne sykį trinu sau akis, klausdama savęs: bene sapnuoju? Sava mokykla! Sava valdžia!

Pasak G. Petkevičaitės-Bitės, neseniai visa tai rodėsi tik mūsų senų veikėjų vien aukščiausioji svajonė, tokia tolima ir mums nepasiekiama. Apžvelgusi Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus darbus, Bitė apsistojo prie lietuviškos spaudos draudimo. Ji pati bendradarbiavo slaptoje lietuviškoje spaudoje ir ją platino, slapta savo namuose mokė vaikus ir suaugusius. 1899 metais su kitais lietuvių inteligentais Palangoje suorganizavo pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.

Kalbėdama apie pareigą ir meilę tėvynei, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė savo paskaitoje mokiniams akcentavo, kad „didelis, nenuilstantis darbas ir savo tautos meilė – tai tuo du pagrindiniu asmeniu, kuriais besiremdama augo, tebeauga ir tegali augti mūsų tautos atgijimas, mūsų tautos laisvė“. Dar iš jaunumės tėvo paraginta dirbti kultūrinį ir švietėjišką darbą, Bitė tikėjo, kad sunkioje tautos kelionėje laisvės slenkstis bus prieitas tik inteligentijos ir visuomenės veikėjų pasiaukojančios meilės ir kilnaus darbo tėvynei dėka.

Baigdama tautos nepriklausomybės šventei skirtą savo pranešimą, G. Petkevičaitė-Bitė mokiniams pasakė: „Eikite dabar švęsti tą didelę mūsų tautos šventę, nepamiršdami nė trumpai valandai, jog tą iškilmę priruošė Jums kelios Jūsų tautos didelių darbininkų eilės. Klausykite! Juk tie varpai nuo Daukanto, Višinskio, Kudirkos kapų… dar nesiliovę gaudę!”

Šis 1920 m. vasario 14 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje vykęs tautos nepriklausomybės šventės paminėjimas buvo pirmasis Panevėžyje. Iš Lietuvos nepriklausomybės švenčių istorijos žinome, kad buvo švenčiamos jau ir pirmosios Vasario 16-osios metinės, bet tai vyko Kaune 1919 m. vasario 15–16 d. Jos Panevėžyje nebuvo minimos. Tuo metu miestą buvo užėmę bolševikai. Vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena valstybine švente tuomečio Ministerių Kabineto buvo paskelbta 1920 m. rugsėjo 8 d.

Nuotraukose:
1. G. Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas (skulptorius B. Bučas) prie Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos. L. Kaziukonio nuotrauka.
2. G. Petkevičaitės-Bitės bareljefas (skulptorius V. Tallat-Kelpša) Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje. Iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos virtualios parodos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“.
3. G. Petkevičaitė-Bitė (sėdi penkta iš kairės) tarp Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojų ir mokinių. Iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos virtualios parodos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“.

 

Leonas Kaziukonis

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.