Gatvių tvarkymas Panevėžyje 1930 -1940 metais

Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto.  Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta tik 17 % gatvių. Kai kurias gatves reikėjo pergrįsti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių buvo sprendžiami kiti klausimai. Gatvių tvarkymu rimtai susirūpinta tik 4 dešimtmetyje. Panevėžyje kai kurias gatves reikėjo ir tiesinti. Labai kreiva buvo ir pagrindinė Respublikos gatvė . Ši gatvė tuo metu buvo labiausiai mėgstama panevėžiečių kaip pasivaikščiojimo vieta.  

Labai svarbu buvo ir drėkinti gatves. 1928 metais miestas įsigijo automobilį –purkšlį ir jau bandė drėkinti gatves. 1932 metais Panevėžio miesto gatvės dar buvo laistomos ir  iš kibirų. 1938 metais Panevėžy pradėtos laistyti gatvės labai reguliariai. 1938 metais vasaros metu gatvės laistytos  net 79 kartus.

 Svarbus buvo ir gatvių grindimas. Pigiausias paprasto akmens grindinys kainavo  3,5 lito už 1m², bituko grindinys su paklotu 5 cm. betono 16,5 lito už 1m², tašytų akmenų grindinys su betono paklotu  nuo 22,5 iki 24 litų už m², Bituko plytų grindinys buvo  patogesnis negu tašytų akmenų.

1929 Kaune pirmąkart pasirodė skaldyti akmenys. 1932 metais miesto gatvės buvo grindžiamos skaldytų akmenėlių prigrūdant į tarpus. 1933 metais Panevėžyje buvo numatyta išgrįsti vieną kilometrą gatvių. Didžiausias dėmesys tais metais buvo skiriamas Respublikos gatvės tvarkymui. Ši gatvė buvo tiesinama. Kaip labai svarbi gatvė ji buvo grindžiama tašytais akmenimis. Tašytais akmenimis buvo tvarkomos centrinės gatvės. Kitos gatvės grindžiamos paprastais akmenimis.

1934 metais baigė kursus pirmieji lietuviai akmenų tašytojai. Iki to laiko amatas  buvo rusų rankose.1935 metais intensyviai vykdomas gatvių grindimas. Išgrįsta 4000 m² gatvių. Naujai išgrįsta dalis Naujamiesčio gatvės, Vilniaus ir Maironio gatvės, pergrįsta Fromo Gužučio, Bataliono ir dalis Klaipėdos gatvės. Tais metais pergrįsta ilgiausia Panevėžio mieste Smėlynės gatvė ir šioje gatvėje sutvarkyti šaligatviai.

1936 metams rangovo Jono Ivanovo gatvių grindiko atlygis buvo 75 centai už valandą, akmens skaldos gamintojo 65 centai,  eilinio darbininko 50 centų už valandą.

1937 metais naujai išgrįstos  Margių, Algirdo, Gedimino, Kęstučio, Šermukšnių, Varpo, Nevėžio ir dalis Vilties gatvės. Pergrindžiama pagrindinė Laisvės aikštė Panevėžio mieste. Tais metais baigiamas tvarkyti Jakšto prospektas Panevėžio mieste. Pergrindžiama ir Sodų gatvė. Ji buvo ir ištiesinta.1938 metais  grindžiama  Klaipėdos gatvės dalis nuo skerdyklos iki miesto ribos ir Klaipėdos gatvės atkarpa nuo  Prezidento Smetonos gatvės iki Naujamiesčio gatvės. Tvarkoma Ukmergės gatvė nuo Laisvės aikštės iki arklių turgaus. Grindžiamos Elektros, Danutės ir Vilties gatvės. Elektros gatvė buvo išgrįsta tašytais akmenimis. Taip pat grindžiama naujai tvarkoma turgavietė Klaipėdos gatvės gale. 1939 metais buvo išgrįstos Plūkių gatvė, Taikos alėja, Agronomijos gatvė, Liepų alėja, Algirdo ir dalis Basanavičiaus gatvės.

Iš viso Respublikos laikais buvo išgrįsta apie 25 kilometrus gatvių. Miestas gražėjo ir jame augo ir gyventojų skaičius.

Grindžiama  Laisvės aikštė  Panevėžyje 20a. 4 dešimtmetis

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Donatas Pilkauskas

Panevėžio kraštotyros muziejaus  vyresnysis muziejininkas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: