Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas Pasvalyje

Birželio 14 –oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir  vilties diena.

1941-ųjų birželio 14 –osios  3 val.ryto  Sovietų Sąjungos represinės struktūros  pradėjo  organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias  šiaurinės Sovietų Sąjungos teritorijas.

Prievarta sugrūsti į gyvulinius vagonus, be būtiniausių daiktų, be maisto, be vandens, tiesiog antisanitarinėmis sąlygomis vežami  Lietuvos gyventojai,  nesvarbu kokio amžiaus, keliavo į tremtį – atšiauraus Sibiro platybes.  Daugelis kelionės tikslo taip ir nepasiekė – žuvo nuo bado ir šalčio.

 Per  4 keturias  dienas iš Lietuvos  išvežta apie  18500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti  į tremtį, kiti – GULAG‘o stovyklas. Didžioji dalis – 14 595 žm. , daugiausia moterys, vaikai  ir vyresnio amžiaus vyrai buvo išvežti į tremtį – Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, tuo tarpu likę 2957 vyrai , trėmimo metu buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į GULAGO‘o pataisos namus. Taip buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo  inteligentija. Tarp visų aukų buvo beveik 1,2 tūkst. mokytojų ir 79 kunigai.

Dauguma lageriuose ir kalėjimuose įkalintų lietuvių buvo tardomi formali ai, jiems nebuvo pritaikytas joks sovietinio BK straipsnis. Tik 1941  – 1945 m. žiemą, kai  kaliniai buvo apkaltinti pagal RSFSR BK 58 straipsnio skirsnius ir už akių nuteisti  5- 25 metams laisvės atėmimo, kai kuriems paskirta aukščiausia bausmė – sušaudymas.

Tačiau birželio 14 – oji  ne tik gedulo , bet ir vilties diena. Vilties išgyventi , vilties sugrįžti į tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis suteikė jėgų ir tvirtybės , tremtiniams ir kaliniams sunkiausiais , juodžiausiais jų gyvenimo metais. Jie sugrįžo – gyvi ir mirę, kad atsigultų amžinam poilsiui savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė ir juos palaikiusią viltį. Viltį , kad birželio 14 –osios  įvykiai nebepasikartos, bus daugiau vilties ir šviesos.

Šios  dienos  minėjimas vyko  ir Pasvalyje.   Už Pasvalio krašto politinius kalinius ir tremtinius buvo aukojamos Šv. Mišios,  Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje. Jas aukojo Pasvalio dekanas kun. Henrikas Kalpokas.  Po Šv. Mišių  Pasvalio politiniai kaliniai ir tremtiniai padėjo gėles prie kryžiaus Pasvalio krašto partizanams, prie paminklinio akmes  trėmimas atminti  – Geležinkelio stotis ( Stoties g.). Minėjimas įvyko Pasvalio senosiose kapinėse ( P. Avižonio g.) prie paminklo tremties ir pokario metų raudonojo teroro aukoms atminti ( paminklas atidengtas 1991 m. spalio 27 d. ). Renginį vedė Sigitas Paliulis, kuris visiems poezija ir proza priminė liūdnas  ir viltingas Lietuvių tautos  genocido  istorijos akimirkas .

Renginio metu kalbėjo Seimo narys Antanas Matulas ir Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių vadovas , Pasvalio tarybos narys , gydytojas Antanas Sudavičius.  Kalbėtojai dar visiems  priminė tragiškus lietuvių tautos , Pasvalio krašto tremties puslapius .  Jie nuoširdžiai  padėkojo  Pasvalio politiniams kaliniams ir tremtiniams už  laisvę , už lietuvybę , kuri nebuvo nei parduota, nei išduota , esant toli nuo tėvynės bei  kenčiant Sibiro vargus ir pažeminimus.

Renginio metu dainas apie tremtį, tėvynės ilgesį, Lietuvą atliko Pasvalio kultūros centro choras ( vad. Elena Kireilytė ).

Renginyje taip pat  dalyvavo Pasvalio tarybos narys – Rimas Želvys.

2019 m. birželio 17 d.                                                                       Vlada Čirvinskienė, Pasvalys