Gegužės grožis ir palaima

Šiandien tokia nuostabi gegužės diena. Visame kame tikras atgimimas.

Gegužę  lenkiame galvas savo Motinoms, Mamoms, Močiutėms.

Kiekvienos dienos vakare katalikai renkasi į gegužines pamaldas, kuriose Šv. Mergelės Marijos litanija garbiname  Švč. Mergele Mariją – Dievo Motiną.

Žalias ir puošnus šis mėnuo.

     Kvepia lietaus sudrėkinta žemė. Sprogsta karpotasis beržas, uosis, europinis maumedis. Žydi pievų ir miškų žolės: raktažolė, baltažiedė plukė, pelkinė puriena ir kt. Pražįsta ir ąžuolai, bukai, ievos. Jų stebuklingas kvapas jaučiamas toli. Dar baltesnėmis skraistėmis pasipuošė miškinė obelis, laukinė kriaušė, soduose – vyšnios, slyvos. Darželiuose , kaip segančios žvakutės pakėlė savo žiedelius – narcizai, įvairiaspalvės tulpės. Pievos pasipuošė geltonais pienių žiedais.  Tiesiog negali atsigėrėti.

       Akį maloniai skaidrina beržynų giraitės. O kokie nuostabūs paukščių koncertai. Lakštingalos čiulba pasikeisdamos. Lakštingala – ne tik nuostabi solistė, bet gera miško, sodo sanitarė.

       Ar jau teko girdėti gegutės kukavimą. Juk gegužis.  Gamtos etiudų autorius Vygandas Račkaitis apie gegutę rašo: ,,Visą rytą kukuoja gegutė. Nespėja sugrįžti aidas. Nežinau kodėl visada būna liūdna, klausantis kuk ū aidėjimo. Gal todėl, kad jame išgirsti paslaptingą, daugkart patikslintą lemties laiką ir suvoki juk tuoj prabėgs pavasaris, pajunti koks tu pats esi laikinas‘‘.

      Gegutė – paukštis , blogus ir gerus darbelius darantis. Blogi – tai kiaušinių padėjimas į svetimus lizdus ir netiesioginė prievarta perėti ir maitinti iš kiaušinio išsiritusį gegužiuką. Literatūroje yra teigiama, kad gegutės vaikus augina 150 rūšių (Lietuvoje 20) paukščių. Kiaušinius patelė padeda į to paukščio lizdą, iš kurio pati ,,išėjo į gyvenimą‘‘.  Nepaisant visų gegutės apgavysčių, ji – naudingas paukštis: sunaikina daug miško, sodų kenkėjų, kurių nelesa kiti paukščiai.

        Gegužę dalis paukščių tik atskrenda (volungės, lėliai, pelėsakaliai ir kt.), o kiti jau peri ar net turi jauniklių (pempės, kurtiniai, jerubės). Šį mėnesį eglės ir pušys barsto sėklas. Vaisius sunokina baltosios tuopos, blindės. Gegužė – laikas , kai didysis motinystės instinktas užvaldo sparnuotus ir keturkojus miško gyventojus. Žmogus neturi trukdyti šiam procesui.

     Gegužės grožiu pasipuošė Pasvalys bei Pasvalio kraštas. 

Naudoti šaltiniai:

       1. Rimantas Krupickas ir Česlovas Kudaba . Knyga ,, Lietuvos žemė‘‘

      2.Leidinys ,,Miškas ir mes‘‘ Žaliosios girios, 2003

     3. Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

 2021 m.gegužės 10 d.  Vlada Čirvinskienė, Pasvalys