Gerda Žižiūnaitė (12 kl.)

„Esu idealistė ir pesimistė. Mėgstu  chemiją ir literatūrą,  „Indi“ muziką ir groti pianinu…“

Ars poetica

Ir tau atrodo, kad pasaulis kurčias,

O tu – poetas rudenio laukų,

Kur vėjas siaučia,

Kalnas griūna,

Žmonės žūva,

Gyvas kraujas

Sunkiasi pro medžio

Palaužtą kamieną.

Bet žydi medis

Pumpurais baltais.

Ir tu pakyli, kad susimokėtum

Už bilietą į Vilnių ir atgal,

Ant stogo užlipi,

Raudono Vilniaus stogo,

Kaip užsikorei  čia – nebežinai,

Jau vakaras,

Gal šaltas vėjas,

Laukinis vėjas užpūtė tave.

Ant daugiabučio stogo,

Tu rėki, kad tiek visko daug

Ir viskas mainos,

Viskas keičias,

Viskas  gyva,

Išslysta amžinybė pro pirštus,

Ir tik akimirka ant delno lieka.

Ir tu esi šitos akimirkos poetas,

Geri ją iš delnų lyg būtų ji vanduo

Ir nori skelbt pilkiesiems miesto mūrams,

Kad jie pilni vitališkos jėgos,

Kad jie apraizgioti žaliais vijokliais,

Kurie sugriauti gali,

Bet destrukcija šita

Gyvybe šaukia.

Nes griuvėsiai –

Tai dirva obelims,

Kurios pražys baltais ir dideliais žiedais,

O tu nutilsi –

Kad pasigėrėtum.

Ir grįši savo išmintais keliais…


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: