Komentarai

Geriausio darbdavio lenktynės: kaip atsidurti tarp darbuotojų mylimiausių?

Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė

Tvirtas jauniausios kartos žingsnis į darbo rinką ir vis kylantis pragyvenimo lygis greitai ir gana radikaliai pakeitė tai, ko iš darbdavių tikisi potencialus darbuotojas. „Laiku mokamas atlyginimas“ jau tapo pajuokos objektu, rašomu skelbimuose tada, kai privilioti daugiau nėra kuo – šiuolaikiškas žmogus darbo vietoje nori ne „atsėdėti“ savo valandas, o jaustis išgirstas, vertinamas ir galintis tobulėti. „Bitėje“ radome kelią, kaip tokius skambius žodžius materializuoti praktiniais sprendimais. Tas paprasčiau, nei pamanysite – tereikia pradėti nuo įsiklausymo, ką tau sako darbuotojai.

Lyderystė prasideda nuo kitų išklausymo

Pradėkime nuo to, kad jau pati darbdavio sąvoka šiuolaikinei organizacijai yra gerokai pasenusi. „Duoti“ darbą – tai duoti specialistui tarsi kažkokią paslaugą, užduotį, kurią šis neužduodamas jokių klausimų eitų kaipmat vykdyti. To nenori nei gabus žmogus, nei augti siekianti įmonė. Prieš „talentų medžioklę“ svarbus plokščios organizacijos principų įtvirtinimas: pradedant tuo, jog kiekvienas darbuotojas į kiekvieną kitą galėtų kreiptis „tu“ ir baigiant tuo, kad pačios įmonės vertybės būtų kuriamos ne jos vadovų kabinetuose, o kartu su visu kolektyvu.

Pastarojo tikslo įgyvendinimas bene pats sudėtingiausias, tačiau visiškai pamatinis, nes socialiniuose tinkluose rašomos žinutės apie siūlomo darbo puikumą talentų pačios savaime neprikvies arba, dar blogiau, prikvies trumpam. Jei norite privilioti iš tiesų nepaprastai kvalifikuotą darbuotoją, kuriame matote didžiulį potencialą, naivu tikėtis, kad jis atėjęs tik priims, kas jam sakoma ir pats nenorės nieko keisti. Galų gale, jei tikitės tik to, kam išvis reikia „medžioti“ gabiausius?

„Bitėje“ tai įgyvendinama per visus įmonės darbuotojus įtraukiančias sesijas, kur kiekvienas gali kelti idėjas, siūlyti planus ir atkreipti dėmesį į problemas. Ir ne tik formaliai. Trejus metus organizuojame įsitraukimo tyrimą, po kurio vadovai komandoms pristato rezultatus bei drauge sutaria, ką galima daryti kitaip. Nuolat vykdome daugybę įvairiausių mokymų, kur arba darbuotojai dalinasi su kitais savo patirtimi, arba naujoves pristato kviestiniai ekspertai.

Joks talentas nesijaus darbo vietoje gerai, jei nematys už to slypinčios prasmės. 2017-aisiais JAV kompanijos „Gallup“ vykdytos pasaulinės 155 šalių darbuotojų apklausos duomenimis, 85 proc. dirbančiųjų nesijaučia pakankamai įsitraukę į savo organizacijos veiklą. Kita vertus, tos pačios analitikos ir apklausos kompanijos tyrimų duomenimis, motyvuotą kolektyvą turinčios įmonės statistiškai – 21 proc. produktyvesnės.

Tam tiesiog privalu dar ir nuolatos aiškiai komunikuoti ne tik su visuomene, bet ir organizacijos viduje – komunikuoti apie tikslus, pasiekimus, šventes, kitus kolegas, pasiekti juos daugiakanališkai – per ekranus, elektroninius laiškus, gyvus susitikimus ir bene svarbiausia – mūsų naudojamą „Workplace“ platformą.

Paprasčiausiais žodžiais tariant – komunikacijoje nuvalkiota klišė, kad konkurencinę kovą laimi turinys, yra teisinga. Be aiškaus, pagrįsto tikslo ir plano sėkmė bus laikina. Tik šis turinys negali likti aukščiausių vadovų prezentacijose, likusius darbuotojus pasiekdamas tik paliepimų ir draudimų forma. Kiekvienas jų juk nori žinoti, kodėl kažkas tampa prioritetu.  

Niekas nenori būti tik darbo jėga

Tokią komandinę dvasią sukurti sudėtinga ir būtinas skirtingiausių specialistų indėlis. Tačiau yra ir dar sudėtingesnis dėmuo, kuris talentingiems darbuotojams mažų mažiausiai tiek pat svarbus – tai gebėjimas matyti juos kaip asmenybes, išsiskiriančias iš visumos. Nėra tokio žmogaus, kuris ateidamas į darbą nori jausti, jog jį kad ir rytoj galėtų pakeisti kas nors kitas ir tai neturėtų jokios įtakos.

Greičiausiai todėl kita 2019-aisiais atlikta JAV darbuotojų apklausa parodė, kad net 53 proc. jų darbo vietoje išliktų ilgiau, jei tik gautų iš vadovų daugiau pripažinimo. Verslas turi išnaudoti pamatinį mūsų visų norą būti nesuvaržytiems ir suprastiems.  

Štai dėl ko be nuolatinio grįžtamojo ryšio „Bitėje“ iš vadovų investuojame į geriausių darbuotojų rinkimus, į pačių žmonių pasirenkamas mokymų temas, padedančias jiems tobulėti jų pasirinktose srityse, į lyderystės įgūdžių ugdymą ir aibę kitų projektų.

Dar šiemet paskelbėme apie papildomas įmokas į trečios pakopos pensijų fondą kiekvienam savo darbuotojui – išvis per metus tam pervesime apie 250 tūkst. eurų. Daug? Taip, bet gabių žmonių įvertinimas ir savijauta gerokai pranoksta panašias išlaidas. Galima ir atvirkščia strategija – spausti kiekvieną centą nuo pigiausios kavos virtuvėje iki vadovų laiko taupymo niekuomet nesusėdant prie stalo su kolegomis. Tačiau kiek vertos šios santaupos, jei talentus darbo vietoje jos sulaiko tik iki pirmo konkurentų skambučio.  

Liūdna rinkos tendencija – dėmesys tik įvaizdžiui

Pastarųjų keleto metų tendencija aiški – vis didėja investicijos į išorinį „pjarą“ – darbdavio komunikaciją, kurios tikslas – privilioti konkurencingiausius, kaip sakoma, ant žemės nesimėtančius darbuotojus. Ir tai džiugina, nes žinutėse vis ryškiau matyti suvokimas, ko nori šiuolaikinis žmogus – prasmės, laisvės ir dėmesio.

Vis tik komunikacija negali tapti pirmu ar, juo labiau, vieninteliu vėliavnešiu, nes nepakeitus įmonės kultūros ji tik pagreitins laukinių durų apsisukimus, kuriais ateina ir išeina talentai, nes labiau už viską žmonės jaučia netikrumą.

Net jei kadaise ir buvo laikai, kai keleto devizų ir padoraus atlyginimo pakako, šiandien visi esame skaitmeniniai žmonės, viena akimi sekantys naujienų srautą. Jei kažkas bandys įpiršti gražų, tačiau dirbtiniu cukrumi perpildytą saldainį, pastebėsime kaipmat, o pastebėję – prarasime tikėjimą organizacijos nuoširdumu.  

Įmonė geidžiama vieta dirbti taps tuomet, jei joje kiekvienas galės jaustis gerai ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip žmogus. Deja, ar greičiau laimei, to suklastoti neįmanoma – tapti mylima vieta dirbti galima tik pasikviečiant komandą į savo kabinetą ir užuot konstatavus, kaip situaciją matote jūs, paklausiant: „ką mes šiandien galėtume padaryti geriau?“


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Žymės

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close