Gerumo pamoka gamtoje

2015 m. pavasaris, gegužės mėnesio paskutinė savaitė. Nuostabus antradienio rytas, kvepiantis lietumi. Ir puikiai nusiteikę 1a klasės mokiniai, tėveliai, klasės auklėtoja keliauja į Krekenavos regioninį parką.

Aplankome Stultiškių keturių aukštų vėjo malūną su pasukama prieš vėją kepure. Malūne veikia Linų muziejus, susipažįstame su senoviniu lino apdirbimu, įvairiais eksponatais: audimo staklėmis, įrankiais linui apdirbti, raštuotomis lino staltiesėmis, rankšluosčiais ir kitais su linais susijusiais daiktais. Kiekvienas pamėginame nubraukti lino galvutes, minti, brukti ir šukuoti pluoštą, net austi pabandome.

Pašilių stumbryne pamatome stambiausius laukinius gyvūnus – Europos stumbrus, įrašytus ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Stumbryne sužinome, kad prieš 44 metus čia gimė pirmasis stumbriukas. Jis pavadintas Giriniu. Ne tuščiomis mes atvykome į stumbryną. Kiekvienas norėjome pavaišinti stumbrus, kas po kepalą duonos, kas po maišelį morkyčių. Įsiminė nepakartojamas jausmas, kai matai miško galiūną, ramiai kramsnojantį mūsų vaišes.

Keliavome Krekenavos regioninio parko takais. Linksmai, visi choru skaitėme paukštelių, žvėrelių pavadinimus, grožėjomės sutvarkytais miško takais, spėliojome medžių pavadinimus.

Poilsiavietėje pasistiprinę, žaidėme įvairius judriuosius žaidimus.

Grįždami namo, autobuse dainavome nuotaikingas daineles, minėme mįsles, atsakinėjome į klausimus, traukėme dovanas iš „Laimės šulinio“.

Džiugu, kad vaikai mokosi gražiai bendrauti ir su savo draugais, ir su tėveliais, mokytojais, ir su mus supančia gyvąja gamta.
Edita Račienė,
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos
pradinių klasių mokytoja metodininkė