Gidas – sunki ir išradingumo reikalaujanti profesija

Vasario dvidešimt pirmąją savo profesinę šventę švenčia gidai. GNTV parengtame reportaže pastarieji atkleidžia, kokie žmonės tampa geriausiais gidais, ir kuo kartais šios profesijos atstovui reikia tapti, kad išvyka turistui taptų išties nepamirštama.

Vasario 21—oji – tarptautinė gido diena. Užsienyje ši diena kol kas švenčiama kiek aktyviau nei Lietuvoje, tačiau mūsų šalies gidai pastebi, kad turizmas vis labiau populiarėja. Tad tikėtina, kad po keleto metų šią dieną specialios nemokamos ekskursijos bei kitos pramogos bus organizuojamos ir lietuviams. Juolab, kad vietinis turizmas praranda sezoniškumą ir džiaugtis naujomis ekskursijomis, kad ir pažįstamose vietovese, pradedama visus metus.

Visgi, savo srities profesionalai gido profesiją labiau vertina kaip gyvenimo būdą, ir, nors keliauti bei pasakoti atrodo be galo įdomu, tai tik pirmas įspūdis. Kad taptų geidžiamas ir turistų vertinamas, gidas turi turėti daugybę įvairių žinių ir įgūdžių, bei mokėti viską suderinti, įdomiai pateikti ir būti be galo kantrus.

Gidais neretai tenka pabūti puikiai istoriją išmanantiems kitų profesijų atstovams. Pavyzdžiui, Panevėžyje turistus savo pasakojimais neretai džiugina Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, kuriam taip pat tenka prisitaikyti prie įvairiausių pageidavimų ir norų.

Nors savo keliones jauni žmonės pastaruoju metu vis labiau linkę planuoti patys, Daiva Tonkūnaitė rekomenduoja paieškoti vietinio, kad ir neprofesionalaus gido, nes tai gali jūsų įspūdžius padaryti visiškai kitokius ir netikėtus. To, ką gali papasakoti iškalbus vietinis gidas, neaprašys jokie kelionių vadovai.

Visgi, vyresnieji gidai kiek apgailestauja, kad jauni žmonės sudėtingą gido dalią renkasi retai. Universitetą baigusiam dažniausiai tik ką šeimą sukūrusiam jaunam žmogui dažnos išvykos ir atsakomybė už turistų grupes – nelengva duona. Juolab, kad kol kas tai nėra ir viena iš pelningų profesijų.