GRĖTA TIČKŪNAITĖ
„Mėgstu kurti savo malonumui, tiesiog popieriuje sudėlioti netikėtai užklydusias mintis. Gal tai ir yra pėdsakas, kurį žmogus palieka po savęs?..“
Nuojauta
Gerbiami ponai!
Oho, dabar mes jau ponai. Įdomu, kas sukasi jos galvoje.
Anksčiau sakydavo „kūdos antys“. Arba „ liūdnos mišios“. Vargu, ar mišios gali būti linksmos. Ten taip nuobodu.
Seniai bebuvau bažnyčioje.
Jei Dievas iš tiesų yra, – man galas. Kai mirsiu, turėsiu kankintis.
Įdomu, kas ateitų į mano laidotuves?
Bet dar įdomiau, koks jausmas mirti. Greičiausiai suyra akių obuoliai.
Akys – sielos veidrodis.
Įdomu, koks čia ryšys? Turbūt jokio.
Po mirties visi gerbiami ponai tebus užkandis skaidytojams.
Stiklainis
Mes sėdime savo stiklainiuose…
Gerai, kad jie iš stiklo. Viduje šilta.
Trūksta oro.
Bet viskas gerai matyti.
Gaila, kad stiklainiai iš stiklo.
Jie dūžta. Jei per stipriai pastatai, trenki ar koks kitas daiktas atsitrenkia.
Paskui nesuklijuosi.
Neverta. Nėra laiko. Geriau nusipirkti naują.
Svarbu nepamiršti sušluoti šukių, nes gali susipjaustyti kojas. O kaip tada su pinigais?
Jie yra svarbiausi. Už juos galima nusipirkti kitą stiklainį.
TERKŠT…..
Laikas
Kita stotelė. Kita pamoka. Kita valanda. Kita mėnulio fazė.
Nieko pastovaus. Nieko savo.
Ląstelės nuolat atsinaujina. Mitozė. Arba mejozė.
Naujovės. Senovė neįdomi.
Kaukai ir laumės paseno. Turbūt danguj lošia pokerį. Neįdomu.
Mitozė daug įdomiau.
Nauja mėnulio fazė. Jaunatis.
Vėl naujovė.
Kaukams galas. Jie palaidoti kažkuriose kapinėse.
Jų kūnus ėda kirminai. Gal kada atkas. Šiaip, pažiūrėt.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!