Linos Kovalevskienės nuotr.

Grojimas cimbolais – pripažinta kultūros paveldo vertybė

Remtis žmogaus dvasios sukurtomis gėrybėmis šiame neramiame laike yra labai svarbu, nes tai nesunaikinama, tai tiesia tiltus iš praeities dabarčiai ir ateičiai. Gegužės 5 dieną Vilniaus Rotušėje vykusiame iškilmingame renginyje pasidžiaugta iš įvairių Lietuvos regionų sukviestais paveldo vertybių puoselėtojais, jų saugomų tradicijų išskirtinumu, savitumu. Ignalinos kraštui atstovavo cimbolais grojęs puikus muzikantas Kazimieras Blaževičius, ilgus metus cimbolų karaliumi tituluoto liaudies muzikanto Jono Lechovicko (1920-2018) mokinys, šios tradicijos tęsėjas. Muzikavimas cimbolais šiemet įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai antroji Ignalinos krašto vertybė, sulaukusi kompetentingos komisijos įvertinimo. Pernai tokia garbė teko poledinei stintelių žvejybai sukant bobas. Tradicinės vertybės įtraukimas į sąvadą įpareigoja ne tik ja didžiuotis, bet ir  puoselėti, išsaugoti ateinančioms kartoms, užtikrinti tęstinumą. Apie muzikavimą cimbolais medžiagą parengė ir Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui pateikė Ignalinos krašto muziejus, pagrindinį darbą atliko muziejininkė Agnė Skunčikaitė. Lietuviškuose šaltiniuose  cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – minima jau XVI amžiuje. Ignalinos rajone, Meironių kaime esančioje Gamtos mokykloje organizuojamos etnomuzikavimo stovyklos, kur mokoma groti ir cimbolais.

Šventėje iš viso pristatyti devyni naujai į šį sąvadą įrašyti saugotini reiškiniai: Palangos Jurginių šventė,  Žemaitijoje propaguojamas lietuviškas ritinis (senovinis žaidimas, aprašytas Motiejaus Valančiaus), Dzūkų smuikavimo tradicija (Lazdijai, Varėna), 54 metus gyvuojanti išradinga ir patrakusi Vilniaus universiteto FIDI (fiziko dienos) šventė, Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, Kapinių šventė Kisiniuose (Klaipėdos r.), Akmentašystės tradicija Kelmėje, Būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje (Utena), Naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio kraštuose. Kiekviena vertybė gražiai pristatyta, įdomiai apipasakota. Įstaigų, bendruomenių, savivaldybių atstovams buvo įteikti sertifikatai, liudijantys apie jų krašto vertybės įtraukimą į paveldo vertybių sąvadą. Scenoje skambėjo tarmiška šneka, dainos ir giesmės, ekrane buvo rodoma filmuota medžiaga. Visi galėjo pamatyti ir Jono Lechovicko grojimo vaizdo įrašą. Kartu su ignaliniečiais šventėje prisistatė ir švenčioniškiai cimbolininkai – grojo muzikantas  Stanislovas Rumbutis su dukra Daine.

Sertifikatus teikė ir senųjų tradicijų, amatų  saugotojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, komisijos nariai. Kalbėta apie kultūros paveldo vertybių grožį, unikalumą, jų saugojimo ir tradicijų tęstinumo svarbą. ,,Šios vertybės  yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija.,,“, – kalbėjo kultūros viceministras. ,,Kuo daugiau turėsime vidinės tautos dvasios, tuo stipresni būsime“,– sakė S. Liausa, dėkojęs ir tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai rūpinosi, kad šios vertybės būtų iškeltos ir išsaugotos. Šventę vedė  muzikologė Gerūta Griniūtė, koncertavo folkloro ansamblis ,,Žalvarinis“.

Ignalinos muzikantą Kazimierą sveikino Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko atstovė Giedrė Šukytė. Už prasmingą darbą dėkota muziejininkei Agnei Skunčikaitei. Na, o pats Kazimieras labai džiaugėsi tokiu gražiu renginiu, galimybe pagroti, susitikti su kitų kraštų muzikantais. Jis dalijosi prisiminimais apie Joną Lechovicką.

Nuo Dūkšto kilusį Kazimierą, kaip ir jo mokytoją,  galima vadinti muzikantu iš prigimties. Jau būdamas šešerių jis pradėjo tampyti dėdės dovanotą armoniką. Tuomet tik viršugalvis iš po instrumento tesimatė. Armonikos ir iki šiol išliko jo didžioji aistra. Vienu metu jų turėjo net aštuonias, dabar liko keturios. Įvairiose šventėse, bendruomenių susiėjimuose jis mėgsta groti ,,peterburgska“ armonika. Prieš maždaug 35-erius metus vienoje šventėje pamatęs cimbolais skambinantį  Joną Lechovicką, taip susidomėjo šiuo instrumentu, kad ir pats panoro išmokti. Važiuodavo ir važiuodavo pas garbųjį muzikantą. Pirmi Kazimiero cimbolai buvo valdiški, paskui ir savuosius susimeistravo. Jam atiduotą senutėlį instrumentą taisė, remontavo, tobulino net penki meistrai, Jonas Lechovickas jį suderino. Ir skamba švelni cimbolų muzika iki šiol. Kazimieras sakė mielai kurį norintį cimbolais groti išmokytų. Taip būtų išsaugotas tradicijos tęstinumas.

2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.

Lina Kovalevskienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: