Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas: madingoji kombuča – sveikatai palankesnis pasirinkimas, bet ar kiekvienam?

Karštomis vasaros dienomis fermentuotas arbatos gėrimas – kombuča jos mėgėjams tampa tikra atgaiva. Ir nors kombuča pastaruosius kelerius metus išgyvena renesansą ir yra tituluojama supergėrimu dėl sveikatai naudingų bei gero skonio savybių, specialistai perspėja – šiuo gėrimu mėgautis į valias gali tikrai ne visi. Gydytojas dietologas, „Maximos“ funkcinės mitybos ekspertas Edvardas Grišinas paaiškina, kokių sveikatai palankių savybių turi kombuča ir atkreipia dėmesį, kam šiuo gėrimu verčiau nepiktnaudžiauti.

„Kombuča – išties dažnas mūsų pirkėjų pasirinkimas, ypač vasarą, kai norisi atsigaivinti gamtoje, vakarėlyje draugų kompanijoje ir tai daryti sveikatai palankiau. Visgi, kombuča tokia populiari buvo ne visada – ženklus kombučos populiarumo šuolis didžiausiame šalyje prekybos tinkle „Maxima“ užfiksuotas 2021 metais – šio gėrimo, palyginus su 2020 metais, pardavėme net beveik 1,5 karto daugiau. O štai dalis 2023 metų jau yra rekordinė – per laikotarpį nuo sausio iki gegužės parduota apie 100 tūkst. kombučos buteliukų, o tai yra apie 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirkėjų mėgstamiausia yra tradicinio skonio kombuča, taip pat ananasinė ir avietinė“, – pastebi Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

Kombuča – probiotikų ir antioksidantų šaltinis

Kombuča – natūraliai fermentuotas, kitaip vadinamas arbatos grybo gėrimas. Anot gydytojo dietologo E. Grišino, šis gazuotas, aromatingas gėrimas yra išties geras probiotikų šaltinis, o būtent probiotikai padeda gerinti virškinimo sistemos veiklą, didinti energijos lygį ir palaikyti normalią medžiagų apykaitą bei žarnyno veiklą.

„Kombučos gaminimo metu susiformuoja probiotikai. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų – šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, žarnyno mikrofloros balansas, imuninės sistemos stiprumas. Būtent todėl geriant kombučą organizmas papildomas probiotikais, o tai – išties naudinga sveikatai“, – pasakoja dietologas.

E.Grišinas sako, jog kombuča, ypač pagaminta iš žaliosios arbatos, taip pat yra ir geras antioksidantų šaltinis, kuris padeda kovoti su toksinais kepenyse.

„Kombučioje, be kita ko, yra ir acto rūgštį gaminančių bakterijų, kurios turi antibakterinį poveikį. Tad šis fermentuotas arbatos gėrimas turi išties plačią paletę naudingų savybių, kurios susidaro dėka arbatoje esančių polifenolių, taip pat medžiagų, susidariusių mikroorganizmų fermentacijos metu, vitaminų, esančių fermentuotuoje arbatoje, bei gėrimo probiotinių mikroorganizmų savybių“, – paaiškina sportininkų mitybos ekspertas.

Vertingesnis nefiltruotas ir nepasterizuotas gėrimas

Švelniai gazuota, saldžiarūgštė – kombuča sujungia išties puikiai derančias skonio ir gaivinančias gėrimo savybes. Visgi, renkantis šį gėrimą, svarbu įvertinti ne tik skonį, bet ir kombučos sudedamąsias dalis bei fermentavimo trukmę ir atkreipti dėmesį į tai, kas rašoma ant gėrimo etiketės.

„Iš esmės kombuča yra fermentuota arbata. Į pasirinktą arbatą įdedama tam tikrų bakterijų atmainų, mielių ir cukraus. Sujungus tokius kombučai pagaminti reikalingus ingredientus ir palikus juos maždaug 6-14 dienų, vyksta fermentavimosi procesas, kurio metu iš bakterijų ir rūgščių susiformuoja tam tikras darinys, primenantis plėvę – tai vadinamasis arbatos grybas arba SCOBY. Fermentavimo metu gėrime taip pat susidaro nedidelis kiekis alkoholio bei dujos, kurios natūraliai „užgazuoja“ gėrimą“, – paaiškina E. Grišinas.

Kombučos naudingosios savybės priklauso nuo to, kiek ji sufermentuota ir kiek joje yra likusių cukrų. Pastarųjų kiekiai svyruoja nuo 1,5 iki 12 g cukrų/100 g, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Kitas svarbus kriterijus – vertingesnis nefiltruotas ir nepasterizuotas kombučos gėrimas.

Tiek pirktinę, tiek namuose fermentuotą skonio kombučą galima pagardinti įtarkuojant imbiero šaknies, įpilant šlakelį obuolių sulčių, įmerkiant cinamono lazdelę, citrinos ar kito mėgstamo vaisiaus griežinėlį. Tačiau E. Grišinas įspėja – norintiems pasigaminti kombučą namų sąlygomis, saugiam vartojimui svarbu paisyti šio gėrimo gaminimo taisyklių bei sterilumo.

Kodėl šis natūraliai gazuotas gėrimas tinka ne visiems?

„Kombučą tikrai galima gurkšnoti vietoje kitų gėrimų vakarėlyje. Tai ypač aktuali gazuoto gėrimo alternatyva ir sportuojantiems, ir puoselėjantiems kūno linijas, vengiantiems daug cukraus ar kalorijų turinčių gėrimų, tarkime, tokių kaip įprastas limonadas“, – sako E. Grišinas.

Visgi, pasak dietologo, šiuo gėrimu drąsiai mėgautis gali ne kiekvienas. Kombučioje yra kofeino, taip pat fermentacijos metu gaminasi alkoholis, todėl šis gėrimas nerekomenduojamas vaikams, nėščiosioms.

Ypač saikingai ir nedideliais kiekiais vartoti kombučą turėtų ir žmonės, kuriuos kamuoja virškinamo trakto problemos. Turint jautrų virškinamąjį traktą ir vartojant fermentuotus produktus su gyvomis probiotinėmis bakterijų kultūromis, gali paūmėti pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas, prasidėti viduriavimas.

Taip pat svarbu turėti omenyje, kad fermentuota arbata – kombuča karštą vasaros dieną neturėtų tapti vandens pakaitalu ir būti geriama norint numalšinti troškulį – net ir geriant kombučą, būtina išgert ir pakankamą kiekį vandens.

Universalių rekomendacijų, kiek kombučos galima suvartoti, kol kas nėra, tačiau rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 300-500 ml gėrimo per dieną, o turintiems jautrią virškinimo sistemą – ir dar saikingiau.