Pixabay nuotr.

Gyventojai gręžiasi į nekilnojamąjį turtą ir savarankišką kaupimą, grynųjų pinigų populiarumas mažėja

Daugelio gyventojų nuomone, tinkamiausia priemonė investuoti atliekamus pinigus užsitikrinant finansinį saugumą šiuo metu yra nekilnojamasis turtas. Pasitikinčiųjų nekilnojamuoju turtu per dvejus metus daugėjo, kaip ir gyventojų, kurie finansiniam saugumui užsitikrinti rinktųsi investavimą į vertybinius popierius ir akcijas bei savarankiško kaupimo pensijai būdus, tokius kaip gyvybės draudimas. Tuo tarpu grynųjų pinigų populiarumas per dvejus metus mažėjo, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa.

50 proc. apklaustųjų mano, kad nekilnojamasis turtas yra tinkamiausia priemonė užtikrinant finansinį saugumą ir kaupti kapitalą senatvei. Dažniau tam pritarė aukštesnio išsimokslinimo ir kiek didesnių pajamų apklaustieji. 2020 metų spalį nekilnojamąjį turtą kaip priemonę finansiniam saugumui užtikrinti buvo linkę rinktis 37 proc. apklaustųjų.

„Apklausa buvo atliekama iki ir tik prasidėjus karui Ukrainoje. Pačioje karo pradžioje NT rinkoje vyko trumpas stabtelėjimas, tačiau dėl didelės infliacijos nekilnojamasis turtas ir toliau lieka patraukli investicija turintiems daugiau santaupų. Investicijų į nekilnojamąjį turtą patrauklumą augina ne tik infliacija ir pinigų nuvertėjimo baimė, bet ir labai išaugusi paklausa būsto nuomos rinkoje esant dideliam karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui“, – komentuoja LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Didelė infliacija bei finansų ekspertų raginimai nelaikyti ilgalaikiam kaupimui skirtų pinigų banko sąskaitose ir indėliuose, kad nenuvertėtų, gerokai sumažino šios priemonės patrauklumą. Gyventojų, kurie mano, kad banko sąskaitos ir indėliai yra tinkamiausia priemonė užtikrinant finansinį saugumą ir kaupti kapitalą senatvei, sumažėjo nuo 57 proc. prieš dvejus metus iki 32 proc.

Tačiau per dvejus metus išaugo gyvybės draudimo kaip priemonės užtikrinti finansinį saugumą ir kaupti kapitalą senatvei patrauklumas. Šiais metais jau daugiau nei penktadalis, arba 22 proc., apklaustųjų mano, kad gyvybės draudimas yra tinkamiausia priemonė užtikrinant finansinį saugumą ir kaupti kapitalą senatvei, o 2020 metais taip manančių buvo 16 proc.

Apklausos duomenys rodo, kad kaupti ateičiai per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus dažniau linkę labiau išsilavinę respondentai.

„Apklausa atskleidė, kad, galvodami apie finansinį saugumą, daugelis žmonių dar gana konservatyvūs, tačiau daugėja gyventojų, kurie nesikliauja vien tik „Sodros“ pensija ir supranta, kad, norint senatvėje gyventi oriai, būtina kaupti kapitalą. Dalis gyventojų į kaupimo ir investavimo pasaulį žengia per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus, kurių patrauklumas kasmet didėja. Skatinant kaupti papildomai labai svarbi ir valstybės paskata taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, – sakė A. Bakšinskas.

Per dvejus metus išaugo ir skaičius žmonių, kurie pasitikėtų investavimu į vertybinius popierius ir obligacijas – nuo 18 proc. prieš dvejus metus iki 25 proc. šių metų pradžioje.

Tuo tarpu grynųjų pinigų kaip priemonės užtikrinti finansinį saugumą populiarumas mažėja. Prieš pusantrų metų grynaisiais pinigais kaupti buvo linkę 39 proc. apklaustųjų, o šiemet – tik 24 proc. Grynųjų pinigų populiarumą, tikėtina, mažins ir planai dar labiau apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Apklausos duomenimis, grynieji pinigai kaip priemonė kaupti ateičiai išlieka patrauklesnė tarp žemesnio išsimokslinimo apklaustųjų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: