Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras pritaria siūlymui atlikti Rožyno pušynėlio archeologinius tyrimus

Rožyno bendruomenė sulaukė atsakymo iš Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centro dėl Rožyno pušynėlio teritorijos prie Aguonų ir Baranausko gatvių išsaugojimo ir sutvarkymo.

Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras pritaria siūlymui atlikti Rožyno pušynėlio archeologinius  tyrimus.

Pateikiame jų raštą adresuotą Rožyno bendruomenei, Panevėžio miesto tarybia ir savivaldybės administracijos direktoriui.                               

DĖL  VISOS PUŠYNĖLIO TERITORIJOS PRIE AGUONŲ IR BARANAUSKO GATVIŲ IŠSAUGOJIMO IR SUTVARKYMO

Informuojame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRT Centras) tuometinio Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo institutas gavo 1995 01 11 Panevėžio m. valdybos Istorijos ir Kultūros paminklų apsaugos tarnybos raštą Nr. 5 „Dėl Panevėžio mieste esančių rezistencijos ir genocido aukų įamžinimo objektų“, kuriame buvo pateiktas šių objektų sąrašas. Jame taip pat buvo nurodyta Rezistencijos aukų vieta „Pušyno“ parkas, esantis tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir Bijūnų gatvių (dabar A. Baranausko parkas), kurioje, pasak liudininkų, pokaryje buvo užkasamiNKVD (geležinkelio pastato rūsyje) nužudyti ir pušynėlyje užkasti žmonių palaikai.

1995 m. lapkričio mėn. minėto instituto darbuotojai lankėsi Panevėžio m. ir fiksavo paminklus so-vietų genocido aukoms atminti. Buvo aplankyta ir ši vieta, nufotografuotas 1993 m. rugsėjo 22 d. atidengtas architekto Algimanto Širono suprojektuotas koplytstulpis, skirtas visų, kaip manoma, šioje teritorijoje užkastų nukankintų suimtųjų atminimui.

Kartu buvo aplankytas netoliese  esantis pastatas S. Kerbedžio g. 16 (Unikalus objekto kodas 22812), kuriame pokaryje buvo kalinami suimtieji. Jame apžiūrėti rūsys, kur buvusiose kamerose, 1992 m. pastate įkūrus Panevėžio miesto Slaugos ligoninę, rasti čia kalintų žmonių įrašai.

LGGRT centro rūpesčiu ir lėšomis 1997 m. AB „Paminklų restauravimo institutas” (projekto vadovė arch. V. Kneižienė) atliko rastų įrašų fotofiksaciją ir konservaciją, pastatas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą suteikiant jam Kultūros vertybės kodą S 294.

2005 m. buvo atlikti preliminarūs abiejų objektų istoriniai archyviniai tyrimai. Nustatyta, kad pasta-te, esančiame S. Karbedžio g. 16, 1937–1944 m. veikė Geležinkelių valdybos Panevėžio geležinkelio sto-ties administracinis pastatas. 1944 m. pastatą perėmė sovietų represinės struktūros ir iki 1959 m. jame vei-kė NKGB-MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris. Šalia pastato esan-čiuose mediniuose namukuose gyveno apie 70 karių, karininkų ir seržantų. Jie saugojo suimtuosius, sekė geležinkelio objektus. Pastate buvo kalinami, kankinami ir žudomi vokiečių karo belaisviai, suimti rezis-tentai, jų ryšininkai bei rėmėjai. Suimtieji buvo kalinami pastato rūsyje įrengtose kamerose, kurios buvo po 5 ar 8 kv. m. Tardydavo tik naktimis. Suimtieji būdavo mušami šautuvų šampalais, kumščiais, taip pat kuo pakliuvo po ranka. Rūsyje po laiptais buvo sumetami naktį nukankintų žmonių palaikai.

Pastate kalintų suimtųjų pavardės bandytos išaiškinti pagal rastus sienose įrašus ir liudininkų prisi-minimus. Tikėtina, kad tai labai nedidelė dalis pastate kalintų Lietuvos piliečių, kurių pavardes pavyko  išsiaiškinti, jų 50: keturi suimtieji buvo išvežti į lagerius, trys paleisti, kitų likimas – neišaiškintas. Neatmestina, kad dalis jų buvo nužudyti tardymų metu.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Panevėžio skyriaus Istorinės grupės vadovo, buvusio Algimanto apygardos partizano, politinio kalinio Antano Šimėno-Lietuvininko teigimu 1944–1946 m. šiame pastate nukankintų vokiečių karo belaisvių palaikai ir 1944–1950 m. tame pačiame poskyryje nukankintų suimtųjų palaikai buvo užkasami jau mūsų minėtame A. Baranausko parke, esančia-me tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir  Bijūnų gatvių.

Tokia vieta, kurioje užkastos sovietų genocido aukos, Panevėžio mieste kol kas žinoma tik viena ir LGGRT centro nuomone ją būtina išsaugoti, todėl pritariame Jūsų siūlymui atlikti šios vietos archeologinius  tyrimus.

Bet kokie minėto parko rekonstrukcijos projektai turėtų būti vykdomi ne tik aptarus juos su vietos bendruomene, bet ir atkreipiant dėmesį į jos istorinę vertę ir visuomeninę reikšmę.

Generalinis direktorius Prof. dr. Adas Jakubauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: