Gyventojų senėjimas diktuoja naujus reikalavimus sveikatos priežiūrai

„Apie visuomenės kokybę, jos civilizuotumą, išsivystymo brandą galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su silpnais, neįgaliais ir senais savo bendruomenės nariais, kokia vieta jiems skirta visuomenės gyvenime, ar rodoma derama pagarba ir dėmesys tiems žmonėms, kurie savo intelektualiniu ir fiziniu potencialu prisidėjo prie valstybės raidos proceso“, – taip pranešimą apie slaugos paslaugų pokyčius Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) metinėje konferencijoje pradėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

Kad gyventojų senėjimas diktuoja naujus reikalavimus sveikatos priežiūros sistemai, o išaugusi vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas didina ir toliau didins pagyvenusių žmonių skaičių, konferencijoje buvo užsimenama ne kartą. Neatsitiktinai joje kalbėta ir apie fizinio aktyvumo bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos svarbą – norėta akcentuoti, jog senstančioje visuomenėje labai svarbu patiems rūpintis savo sveikata, kad kuo ilgiau būtų išlaikytas gyvybingumas ir gera savijauta.

Apie ligų profilaktikos, gydymo, subalansuotos ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtros, kokybiškų paslaugų prieinamumo visiems visuomenės nariams užtikrinimą, saugumo ir savarankiškumo palaikymą ir kt. kalbėjusi V. Grigienė, remdamasi statistiniais duomenimis, konstatavo, kad Lietuva yra sparčiausiai senėjanti valstybė Europos Sąjungoje, todėl neabejotinai šaliai teks susidurti su iššūkiais siekiant užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos paslaugas, racionaliai naudojant sveikatos išteklius. Pranešėja pažymėjo, kad išaugęs visuomenėje profesionalios slaugos, teikiamos gydymo įstaigose ar pacientų namuose, poreikis lemia slaugos lovų skaičiaus ir stacionarios paliatyviosios pagalbos paslaugų didėjimą.

Panevėžio TLK veiklos zonoje, pasak V. Grigienės, per pastaruosius 3 metus slaugos lovų skaičius išaugo maždaug šimtu. Pacientų, gavusių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas Panevėžio mieste, nuo 2010 iki 2016 m. padaugėjo daugiau kaip trim šimtais, gavusiųjų paliatyvią stacionarią pagalbą skaičius išaugo dvigubai.

Konferencijoje apžvelgta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės veikla ir jos pokyčiai, įvardytos veiklos problemos ir galimi jų sprendimo būdai, taip pat perspektyvos. Be apsunkinto darbuotojų paieškos proceso, senėjančios medikų bendruomenės, primestinių funkcijų, apsunkinančių institucijos veiklą, paminėtas ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų nekokybiškas darbas – pacientai neištiriami, iš ambulatorinės grandies į slaugą siunčiami gydyti neatitinkantys medicininių indikacijų, dėl ko slaugos ligoninės priverstos užsiimti perteklinėmis diagnostikos ir gydymo funkcijomis. Be to, daugėja sunkumų dėl psichikos ligonių slaugymo, nepakankamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų finansavimas ir kt.

V. Grigienė atkreipė dėmesį, kad, esant tokiai situacijai, laikas pagalvoti apie slaugos paslaugų kainos dalinio dengimo paciento lėšomis įteisinimą, psichiatrinės slaugos paslaugų atsiradimą ir kt. reikalingus problemų sprendimo būdus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Sporto instituto doc. dr. Laimonas Šiupšinskas, skatindamas visus nuolat judėti, tvirtino, kad pusė žmogaus sveikatos priklauso nuo paties žmogaus, o ne nuo Europos Sąjungos, Seimo ar Prezidentūros vykdomos politikos. 35 min. fizinio krūvio intelektinį aktyvumą padidina 2 val. Anot docento, visi mes dar turime rezervo gauti naudos iš savo senėjimo, tad nereikia savęs nurašyti per anksti. Senėjančio žmogaus funkcinis pajėgumas priklauso nuo mitybos, žalingų įpročių, fizinio aktyvumo, rūpinimosi savo sveikata. Paskaičiuota, kad fiziškai pasyvus žmogus per metus kainuoja apie 2000 Eur (jo gydymas, nedarbingumas).

L. Šiupšinskas vaizdo medžiaga pademonstravo, kaip bėgimo varžybose dalyvauja devyniasdešimtmečiai, ir tvirtino, kad daug dalykų, apie kuriuos kalbama siekiant pateisinti savo pasyvumą, tėra mitai: mitas, kad fizinis aktyvumas yra tik raumenų darbas, kad juo turi pasirūpinti kiti, kad tam reikia daug pinigų, stadionų ir brangaus inventoriaus, kad sportas – tas pats, kas fizinis aktyvumas, kad jauniems sportuoti nereikia arba kad sveikatos priežiūros sistemoje nėra kas pataria, kaip sveikai judėti.

LSMU Medicinos akademijos Sporto instituto dėstytojas pasidžiaugė, jog pernai sporto medicinos gydytojai gavo finansavimą iš ligonių kasų, o nauja specialybė – gyvensenos medicinos specialistas – jau irgi skinasi kelią.

Apie Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimą Panevėžyje pranešimą pristačiusi Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Kuzmienė pabrėžė, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena. A. Kuzmienė supažindino su sergamumo, mirtingumo kraujotakos sistemos ligomis Panevėžio mieste rodikliais, priminė sveikatos stiprinimo programą, skirtą 40–65 m. amžiaus rizikos grupių asmenims, ir kaip ta programa vykdoma: kokiomis temomis su riziką sirgti kraujotakos ligomis turinčiais asmenimis kalbama gydymo įstaigoje, kokių specialistų komanda su jais dirba, kaip prie šio proceso prisideda Visuomenės sveikatos biuras ir kt.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: