Hemorojus ilgą laiką buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, susijusia su natūraliu kraujagyslių senėjimu ir sumažėjusiu audinių elastingumu. Deja, pastaraisiais metais ši diagnozė vis dažniau skamba tarp 20–40 metų pacientų.
Klinikinė praktika aiškiai rodo, kad hemorojus šiandien nebeturi amžiaus ribų. Ši liga sparčiai „jaunėja“ ir tai patvirtina tiek tarptautiniai tyrimai, tiek Lietuvos specialistų pastebėjimai.
„Labai dažnai pas mane ateina žmonės, kuriems – vos trisdešimt, bet hemorojus jau sukelia kasdienį skausmą, kraujavimą ar varginantį diskomfortą. Tai nėra išimtis – tai tampa tendencija“, – sako „InnMed“ klinikos gydytoja chirurgė ir proktologė Asta. Pasak jos, šiandien hemorojus daugeliui jaunų žmonių atsiranda dėl gyvenimo būdo, o ne dėl amžiaus.
Jauni pacientai sudaro vis didesnę grupę
Medicininių duomenų analizės rodo aiškų poslinkį. Moksliniai šaltiniai nurodo, kad simptominius hemorojus turi apie 4,4 procento suaugusiųjų, tačiau platesnės studijos teigia, kad realus paplitimas gali siekti 13–36 procentus. Tai reiškia, kad kas trečias žmogus gyvenime susidurs su šia problema.
Nors tradiciškai ligos pikas būdavo tarp 45–65 metų žmonių, naujausi tyrimai fiksuoja sparčiai augantį hemorojaus paplitimą tarp 25–35 metų asmenų. Priežastis paprasta, tačiau kartu ir neraminanti: modernus gyvenimo būdas kuria sąlygas, kurios lemia kraujagyslių uždegimą ir mazgų formavimąsi kur kas anksčiau nei kada nors anksčiau.
„Jauni žmonės dažnai galvoja, kad jų organizmas atlaikys bet ką, tačiau kai kasdien sėdima po aštuonias valandas, judama mažai, valgoma skubant, o stresas lydi nuolat – kūnas reaguoja. Ir hemorojus yra viena iš tų reakcijų“, – aiškina proktologas.
Kodėl hemorojus šiandien vis dažniau kamuoja būtent jaunus žmones?
Jauniems žmonėms hemorojus dažniausiai prasideda dėl trijų pagrindinių veiksnių.
-
Pirmasis – sėdimas gyvenimo būdas. Kompiuterinis darbas, ilgos kelionės automobiliu, nuotoliniai susitikimai ir mažas fizinis aktyvumas lemia kraujotakos sutrikimus dubens srityje.
-
Antrasis veiksnys – netaisyklinga mityba, kuriai būdinga mažas skaidulų kiekis, perdirbtas maistas ir nepakankamas vandens vartojimas.
-
Trečiasis – lėtinis stresas, kuris keičia tuštinimosi ritmą, skatina vidurių užkietėjimą ir sukelia papildomą spaudimą.
Prie šių veiksnių prisideda greitas gyvenimo tempas, kuris verčia ignoruoti pirmuosius signalus. Jauni žmonės linkę manyti, kad diskomfortas praeis savaime, tačiau problema dažnai tik progresuoja.
Proktologė sako, kad būtent ignoravimas yra didžiausia klaida. Jai neretai tenka susidurti su atvejais, kai pacientai ateina tik po kelių savaičių stipraus skausmo, kai mazgai jau būna įsisenėję, o gydymo procesas tampa sudėtingesnis.
Pirmieji simptomai dažnai atrodo per menki, kad būtų verti dėmesio
Hemorojaus pradžia yra apgaulinga. Pirmieji požymiai – lengvas niežulys, maudimas, tempimo jausmas, diskomfortas po ilgo sėdėjimo ar vos matomas kraujavimas. Tai simptomai, kuriuos jaunas žmogus lengvai nurašo nuovargiui, mitybai ar atsitiktinumui. Tačiau būtent šios ankstyvos fazės yra momentas, kai gydymas paprasčiausias ir efektyviausias.
Pasak gydytojos, daugelis jaunų pacientų atvyksta tik tada, kai hemorojus sukelia ūmų skausmą ar kraujavimą, o tai dažnai reiškia, kad liga jau pažengusi. Tuomet išvengti rimtesnių intervencijų būna sudėtingiau.
Straipsnis: European Cancer Statistics: a Comprehensive Overview
Nors krūties vėžys Europoje diagnozuojamas dažniausiai, vos keliais procentais atsilieka kolorektalinis vėžys – liga, kurią daug žmonių linkę nuvertinti. Dažnas kraujavimo ar skausmo epizodas priskiriamas hemorojui, todėl tikrieji žarnyno sutrikimai lieka be dėmesio. Medikai pabrėžia, kad būtent šis supainiojimas, kai žmogus pats sau „nustato“ hemorojų, yra vienas veiksnių, kodėl kolorektalinis vėžys neretai nustatomas vėlyvose stadijose. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, todėl net menki žarnyno pakitimai neturėtų būti ignoruojami.
Ar hemorojus iš tiesų tampa jauno žmogaus liga?
Šiandien turimi duomenys leidžia drąsiai teigti, kad hemorojus nebėra susijęs vien su amžiumi. Tai gyvenimo būdo liga, kuriai labiausiai jautrūs tie, kurie gyvena sparčiai, dirba įtemptus protinius darbus, mažai juda ir retai sustoja įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus.
Gydytoja pabrėžia, kad hemorojus yra lengvai valdoma problema, jei ji pastebima laiku. Gydymas dažnai neskausmingas ir greitas, tačiau tam reikia drąsos į gydytojo kabinetą ateiti ne tada, kai skausmas tampa nepakeliamas, o tada, kai tik pradedama jausti, jog „kažkas ne taip“.
Hemorojus šiandien – tai ne tik medicininė, bet ir socialinė tendencija, rodanti, kaip stipriai pasikeitė jauno žmogaus gyvenimo būdas. Jis prasideda tyliai, bet trenkti gali garsiai. Todėl svarbiausia – neleisti jam tapti nuolatiniu gyvenimo palydovu.
