Kartais įprastas pasivaikščiojimas lauke gali baigtis nelaimingu atsitikimu, nerviniu stresu, sveikatos sutrikimu. Ir po viso to žmogus net nežinos, kur kreiptis pagalbos, kas turi atlyginti patirtą žalą, kur ieškoti kaltų… Panašios situacijos įkaite neseniai tapo Miškų gatvėje gyvenanti Regina Gudonienė.
Sausio 12-osios dieną, apie 16 valandą, 65-erių metų moteris lauke vedžiojo savo šuniuką. Kadangi tuomet buvo nemažai sniego, ji su savo augintiniu vaikščiojo šaligatviu. Staiga jai mobiliuoju telefonu paskambino draugė, todėl nenorėdama trukdyti praeiviams, R. Gudonienė nutarė su keturkoju pasitraukti nuo vaikščiojamosios dalies. Tačiau vos žengusi keletą metrų į šalį, Regina netikėtai viena koja įsmuko į kanalizacijos šulinį. Pasirodo, ji užlipo ant sniegu pridengto dangčio, šis apsivertė ir moteris prasmego į kiaurymę. Pasak ukmergiškės, laimė, kad ji vilkėjo storus kailinius, nes tik jų dėka nenugarmėjo iki dugno.
Padėjo praeivė
„Įstrigus dešinei kojai, negalėjau pajudėti nei pirmyn, nei atgal, – apie įvykį pasakojo R. Gudonienė. – Gerai, kad buvo šviesu, ir mane, bebandančią išsiropšti, pastebėjo pro šalį ėjusi moteris. Ji pribėgo, pakėlė dangtį ir padėjo man išlipti.“
Reginai pagelbėjusi nepažįstama moteris kažkam paskambino ir informavo apie įvykį, pakvietė atvažiuoti ir sutvarkyti kanalizacijos šulinio dangtį. Ji įspėjo, jog netoliese rogėmis važinėjasi vaikai, kurie gali įkristi ir susižeisti.
„Buvau išsigandusi ir sutrikusi, todėl net nepaklausiau man padėjusios moters pavardės. Padėkojau ir nušlubčiojau į namus“, – tęsė pasakojimą R. Gudonienė. Tiesa, netrukus į tą vietą Miškų gatvėje atvažiavo geltonomis liemenėmis vilkintys vyrai, kurie pasakė, kad šulinys priklauso šilumininkams.
Atsigavusi nuo patirto išgąsčio, Regina kitą dieną dėl skaudančios kojos kreipėsi į medikus. Ją apžiūrėjusi chirurgė pasiuntė traumatologo konsultacijai. Atlikta rentgenograma nerodė kaulų lūžių, tačiau pacientei buvo diagnozuotas kojos ir nugaros sumušimas. „Teko pirkti išrašytus brangius vaistus, tepalus, – kalbėjo R. Gudonienė ir pridūrė, kad po kelių dienų sumušimo vietose išryškėjo didelės kraujosruvos.
Patyrė išgąstį, suplėšė batus
Įkritusi į šulinį moteris patyrė ne tik išgąstį, fizinį skausmą, bet ir suplėšė neseniai pirktus šiltus žieminius batus. Visa tai Reginą paskatino pasiaiškinti, kam vis tik priklauso šis kanalizacijos šulinys, kodėl jis nebuvo sandariai uždengtas dangčiu, ir iš kaltininkų paprašyti atlyginti jai žalą.
Kadangi R. Gudonienė buvo girdėjusi, kad šulinys neva priklauso šilumos tinklams, ji pirmiausia ir nuėjo į UAB „Ukmergės šiluma“. „Mane priėmusi ir išklausiusi moteris iškvietė darbų saugos specialistą. Jie abu manęs atsiprašė, taip pat prašė šio įvykio neviešinti, žadėjo kompensuoti patirtus nuostolius“, – teigė Regina.
Pasak jos, šiluminininkai pažadėjo viską išsiaiškinti ir su ja susisiekti. Netrukus moteris išties sulaukė inžinierės skambučio. Ukmergiškei buvo paaiškinta, kad šulinys, į kurį ji įkrito, užsilikęs nuo sovietinių laikų, neprižiūrimas. Taip pat skambinusioji, kaip pasakojo Regina, paklausė, kokios pinigų sumos ji norėtų už patirtus nuostolius.
„Aš pasakiau, kad džiaugčiausi gavusi bent porą šimtų eurų“, – atviravo pašnekovė, kuri netrukus sulaukė kvietimo dar kartą atvykti į Šilumos tinklus.
Neturi tokiems atvejams numatytų lėšų
Šįkart ji buvo palydėta pas įmonės direktorių, kuris taip pat atsiprašė ir paprašė viską raštu išdėstyti pareiškime.
R. Gudonienė taip ir padarė, be to, į UAB „Ukmergės šiluma“ pristatė pažymas iš chirurgo, traumatologo, rentgenogramą. Ji net surado liudininkę – jai iš šulinio išlipti padėjusią moterį, kuri į įvykio vietą buvo iškvietusi UAB „Ukmergės vandenys“ avarinę tarnybą.
Tačiau šįkart, anot moters, Šilumos tinklų direktorius jai pranešė, kad bendrovė neturi tokiems atvejams numatytų lėšų ir atlyginti nuostolius gali tik sulaukusi teismo ekspertų išvadų bei teismo nutarties.
„Supratau, kad dėl žalos atlyginimo turiu kreiptis į teismą, taip pat ieškotis medicinos eksperto, kurio Ukmergėje šiuo metu net nėra, advokato, – apmaudo neslėpė Regina. – Aš tam neturiu tiek pinigų, be to, ar verta…“
Kreipėsi į ministeriją ir redakciją
Įskaudinta šilumininkų elgesio, moteris pasijuto vedžiojama už nosies. Nežinodama, kur tokiu atveju reikia kreiptis pagalbos, ji surinko Sveikatos apsaugos ministerijos gyventojų pasitikėjimo telefono numerį. „Tikriausiai ne ten turėjau skambinti, bet ministerijos ats-tovas mane išklausė ir patikino, kad aš neturiu pati rinkti jokių medikų pažymų, ieškoti įvykio liudininkų. Tuo privalo pasirūpinti pati įmonė, dėl kurios aplaidumo buvo sutrikdyta mano sveikata“, – pasakojo R. Gudonienė. Telefoninio pokalbio metu jai buvo patarta dar kartą visas surinktas pažymas šilumos tiekėjams išsiųsti registruotu laišku.
Po kelių savaičių, nesulaukusi atsakymo nei į pateiktą prašymą, nei į registruotą laišką, Regina ryžosi kreiptis į redakciją ir papasakoti šią istoriją. Moteris piktinosi ne tik UAB „Ukmergės šiluma“ administracijos elgesiu, bet ir aplaidžiu darbu. Jos nuomone, į minėtąjį kanalizacijos šulinį, kuris nebuvo sandariai uždengtas, galėjo įkristi ne tik ji, bet ir mažas vaikas.
„Tuomet būtų įvykusi tikra nelaimė. Kas tada būtų kaltas? Kas atlygintų žalą?“ – savo mintimis dalijosi pašnekovė. Be kita ko, ji dar norėjo sužinoti, kur tokiu atveju žmogus turėtų kreiptis, kam pranešti?..
Pasiūlė pasirašyti taikos sutartį
UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys patikino, jog įmonė prisiima kaltę dėl įvykio, moters atsiprašė ir yra pasiruošusi atlyginti patirtą žalą. Pasak vadovo, vasario 2-ąją, ant-radienį, R. Gudonienei buvo išsiųstas raštas, informuojantis apie ketinimą su ja pasirašyti taikos sutartį.
Direktorius „Gimtajai žemei“ paaiškino, kad toks atvejis – pirmas jo darbo bei bendrovės veik-los praktikoje, todėl teko konsultuotis su teisininkais, kaip reikėtų pasielgti, iš kokių lėšų skirti kompensaciją nukentėjusiajai. „Visų pirma, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo ištirti atsitikimą, – kalbėjo V. Paknys. – Man pateiktoje jų išvadoje rekomenduota atlyginti patirtą žalą. Apie tai ukmergiškę informavome ir raštu, ir žodžiu. Ji pakviesta atvykti ir pasirašyti taikos sutartį, kuri vėliau bus pateikta Apylinkės teismui tvirtinti. Tai mes atliksime patys, juristo pagalbos neprireiks.“
Anot UAB „Ukmergės šiluma“ vadovo, šilumą tiekianti bendrovė nėra privati įmonė, priklauso rajono savivaldybei, todėl bet koks lėšų panaudojimas yra reglamentuotas ir turi būti pagrįstas. Šiuo atveju tam reikalingas teismo sprendimas.
„Kai teismas patvirtins taikos sutartį, mes į B. Gudonienės banko sąskaitą pervesime jos pareiškime prašomą 300 eurų sumą“, – patikino V. Paknys. Jo nuomone, bendrovė nepažeidė įstatymais numatyto pareiškimų bei pretenzijų nagrinėjimo termino.
Direktorius pripažino, kad B. Gudonienės pretenzijos yra pagrįstos: „Suprantamas moters nerimas, tačiau vedžioti už nosies nieko neketinome.“
V. Paknys negalėjo atsakyti, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas. Direktoriaus teigimu, ūkyje yra nemažai panašių šulinių, kurie, vadovaujantis šilumos tinklų (trasų) aptarnavimo taisyklėmis, reguliariai tikrinami. Tačiau šulinių, kuriuose yra įvairūs miesto tinklai, dangčius dažnai nuima kitų tarnybų atstovai – vandentiekio, butų ūkio, komunikacinių ryšių ir pan. Metaliniai dangčiai dažnai tampa ir vagių taikiniu. „Gal kas nors bandė jį nulupti arba negerai uždarė, – svarstė V. Paknys. – Pasnigus nesimatė, kad dangtis pasviręs, todėl, kai moteris žengė, jis ir apsivertė…“
Reikėtų kreiptis į policiją…
Rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Algirdas Pečiulis, vykdantis darbų saugos funkcijas, paklaustas, kur ištikus panašiam atvejui žmogus turėtų kreiptis, konkretaus atsakymo nepateikė. Pasak A. Pečiulio, nelaimingus atsitikimus esant darbiniams santykiams tiria Valstybinė darbo inspekcija, kuri vadovaujasi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais.
„Jei nelaimingas atsitikimas įvyksta viešoje vietoje ir darbinių santykių nėra, matyt, reikėtų kreiptis į policiją arba į prokuratūrą“, – svarstė vyr. specialistas.
Nijolė STUNDŽIENĖ
