Į Pabaiską sugužėjo kariai, amatininkai ir… raganos

Praėjusį šeštadienį, nors sinoptikai išvakarėse, o rytą lietaus pritvinkęs dangus nieko gero nežadėjo, debesys po truputį išsisklaidė ir visus atvykusius į Pabaisko (Šventosios) mūšio paminėjimo šventę nudžiugino besišypsanti saulutė. Tik kartą ant susirinkusiųjų pakrapnojo keli lietaus lašai…

Puoselėjama istorija

1435 metais šiose vietovėse vykusiose kautynėse Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis sutriuškino Livonijos ordino kariuomenę, kurią, siekdamas atgauti atimtą Lietuvos valdovo sostą, į pagalbą pasikvietė Švitrigaila. Tai buvo lemiamas posūkis Lietuvos politiniame gyvenime. Buvo baigtas Lietuvos ir Lenkijos karų su kryžiuočiais laikotarpis.

Šie istoriniai įvykiai neliko užmarštyje. 2005 metais, minint Pabaisko mūšio 570-ąsias metines, pastatytas Viktoro Žentelio sukurtas beveik keturių metrų aukščio granito paminklas, kuriame atsispindi to meto kovos. Mūšio lauke iškilo akmeninis aukuras ir koplytstulpis. 1988 metais buvo pradėtas sodinti ąžuolynas, darbus atliko rajono miškininkai, o 2008 metais pirmuosius Lietuvos kariuomenės ąžuolyno medžius pasodino Krašto apsaugos ministerija.

„Sujungė“ dvi epochas

Nors gyvosios istorijos festivalis „Pabaisko (Šventosios) mūšis“ vyksta jau ne vienerius metus, šįkart šventė buvo itin didelė, sutraukusi, matyt, daugiausiai žiūrovų nuo jos organizavimo pradžios ir pasiūliusi gausiausią pramogų pasirinkimą.

Šeštadienį šventės organizatoriai – Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras bei Pabaisko bendraminčių klubas – „sujungė“ dvi epochas: viduramžius ir XX bei XXI amžius.

Tai atspindėjo ir renginio atidarymas: rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova ir Krašto apsaugos ministerijos viceminist-ras Antanas Valys šventės pradžią paskelbė kirviu perkirsdami ištemptą virvę.

Sveikinimo kalbas sakė Seimo nariai Kazys Grybauskas ir Arūnas Dudėnas, apie istorinius įvykus kalbėjo istorijos mokslų daktaras Romas Batūra.

Prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas vaikų piešinių konkursas, skirtas Pabaisko mūšio jubiliejui. Moksleiviai pakviesti kurti šventės logotipą. Šeštadienį paaiškėjo nugalėtojas – geriausiu pripažintas Radvilės Tijūnelytės kūrinys. Jai atiteko prizas – planšetinis kompiuteris. Antrąją vietą laimėjo Meda Makauskaitė, trečiąją – Titas Kumetaitis.

Pleveno viduramžiška dvasia

Atvažiavusieji į Pabaiską paniro į viduramžišką dvasią – gatvelėmis vaikštinėjo abitais apsivilkę, galvas gobtuvais apsigobę „vietiniai“ gyventojai, savo dirbinius demonstravo auksarankiai amatininkai. Garduose retkarčiais subliaudavo avelės, sugagendavo žąsys, narvo kampelyje susigūžė triušiukai.

Besidomintys senaisiais amatais galėjo stebėti, kaip įvairių sričių meistrai – kailių išdirbėjai, audėjai, kalviai, drožėjai tokiomis pat sąlygomis gamino to laikmečio gaminius: iš medžio kamieno skobė luotą, vėlė veltinį, drožė medinius šaukštus, puodus, virė muilą, liejo žalvarį, ant laužo kepė paplotėlius, katile kaitino troškinį.

Keliuose kiemeliuose – kalvio, lino kelio, paveikslų – netgi demonstruotas visas gamybos procesas.

Norintys taip pat galėjo išbandyti savo sugebėjimus kaldami geležį, gremždami išbrinkintą gyvūno kailį.

Nemažai smalsuolių susirinko į bažnyčios varpinę, kur pastatytas monetų presas. Ne vienas ir pats nusikalė Pabaisko grašį.

Kadangi viduramžiai neatsiejami nuo raganų, jos čia taip pat įsikūrė. Tačiau šitos neužsiėmė piktadarybėmis, už ką tuomet buvo deginamos ant laužo. Dabartinės raganos stengėsi kuo labiau įtikti užsukusiems pas jas į svečius: vaišino raganų piršteliais, sūrio šluotelėmis, pelkių gėrimais ir dar daugybe kitų skanėstų. Be to, pasistačiusios šluotas, triūsė prie didžiulio katilo, virdamos košę ir siūlydamos jos paragauti.

Netrūko ir senovinių pramogų – norintieji galėjo pašaudyti iš lanko, pasimušti maišais, pasimokyti vaikščioti kojūkais, pakiloti statinaitę. Beje, pats stipriausias varžybų dalyvis ją sugebėjo iškelti 70 kartų…

Tie, ką labiau domina šiuolaikiški užsiėmimai, dalyvavo šaškių ir didžiųjų šachmatų turnyre, domėjosi Skautų slėnyje verdančiu gyvenimu, važinėjosi senoviniais automobiliais ar žirgais pakinkyta karieta. Kai kurie tiesiog jaukiai įsitaisę ant suolų ragavo vaisvandenius ar alų draugiškai bendraudami tarpusavyje.

Nepamiršti ir mažieji – jie piešė, „žvejojo“, ant taikinio mėtė „barankas“, mediniais žaislais žaidė kitus žaidimus. Ne vienas galbūt pirmą kartą iš arti pamatė avytę, žąselę ir panoro juos paglostyti…

Karybos sąlygos – nesulyginamos

Kadangi pagrindinis šventės motyvas – prieš daugelį metų vykęs mūšis, netrūko karinių vaizdų. Ir tuometinių, ir šiuolaikiškų arba netolimos istorijos. Žiūrovai išvydo 1435-ųjų mūšio rekonstrukciją ir įsitikino, kad tuomet viską lėmė rankos stiprumas ir šarvų patikimumas. Kariai negailestingai tvojo vieni kitiems kardais, kol kažkuris iš priešininkų nenugriūdavo. Sužvangėjus kardams bei šarvams ir nuo smūgio kareiviui atsidūrus ant žemės, kai kurios žiūrovės net šūkteldavo…

Klubo „Miško broliai“ nariai demonstravo partizaninio karo, kurį vykdė savo šalies patriotai Lietuvą okupavus sovietams, gink-lus, sąlygas.

Buvo galima iš arti panagrinėti ir šiuolaikinės kariuomenės techniką. Kariai noriai pasakojo apie jos privalumus, galimybes naikinti priešą.

„Vinis“ – vištų lenktynės

Šventės „vinis“ – vištų lenktynės. Šmaikštusis renginio vedėjas klaipėdietis Karolis Makauskas sakė, kad tokios varžybos vyksta pirmą kartą pasaulyje, tad nenuostabu, jog beveik visi atvykusieji į šventę apspito iš šiaudų „kitkų“ sudėliotą „lenktynių trasą“. Dėl pergalės rungtyniavo kelių komandų atstovės. Komandos nariai turėjo paleisti į „bėgimo takelį“ plunksnuotąją ir ją skatinti kuo greičiau pasiekti „finišą“. Daug juoko sukėlė komandų narių pastangos paraginti savo augintines, kurios kartais bėgdavo ne į priekį, o atgal, vienai netgi pasisekė apskritai akimirkai „iššokti iš trasos“.

Geriausiai sekėsi Pabaisko seniūno Gedimino Lapuko komandai, kurios „sportininkė“ buvo greičiausia.

Surengė ir labdaros akciją

Renginio organizatoriai pasinaudojo proga ir atverti dalyvių pinigines kilniam tikslui – mūšio vietoje tekančio Vintaros upelio ir jo aplinkos sutvarkymui. Tam organizuotas aukcionas, kurio metu buvo galima nusipirkti ne tik materialių daiktų – paveikslą, sūpynes, dambrelį, raganos šluotą.

Buvo pasiūlytas ir kleboniško vyno butelaitis, ekskursija po Ukmergę su Turizmo ir verslo informacijos centro direktore Lina Baubliene, išgerti kavos su meru. Susirinkusieji kėlė kainas, norėdami tai įsigyti.

Tačiau pats egzotiškiausias eksponatas – narvas žmogui, įkainotas 99,99 euro. Deja, norinčiųjų jį pirkti neatsirado…

Organizatoriai gali džiaugtis aukciono rezultatais – surinkta 200 eurų.

Skambėjo patriotinė muzika

Renginio metu pasirodė Lietuvos kariuomenės orkestras, skambėjo modernaus folkloro grupės „Aisva“ atliekamos dainos, koncertavo folkroko grupė „Žalvarinis“.

Šventę vainikavo fakyrų „Ugnies teatro“ pasirodymas bei suliepsnoję Gedimino stulpai.

Šių metų gyvosios istorijos festivaliui „Pabaisko (Šventosios) mūšis“ organizuoti lėšų skyrė Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos.

 
Genovaitė KAZIELIENĖ