Į pensiją išėję lietuviai negauna nė trečdalio prieš tai buvusių pajamų: rodiklis vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistikos duomenimis, santykis tarp darbo užmokesčio ir vidutinės gaunamos pensijos Lietuvoje siekia 31 proc. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp 49 statistikos duomenyse minimų valstybių.

„Santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma, padeda įvertinti, kaip efektyviai valstybėse veikia socialinės apsaugos sistema, ir iliustruoja, kaip pensija geba pakeisti uždarbį, iki tol buvusį pagrindiniu pajamų šaltiniu“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 1000 Eur, o Lietuvoje mokamos vidutinės pensijos dydis siekia 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų, tai sulaukusiam pensijos žmogui tikėtina tik 310 eurų senatvės pensija.

Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką. Ryškų atsilikimą iliustruoja visų EBPO statistikoje įtrauktų (58,6 proc.) ir Europos Sąjungos šalių (63,5 proc.) pajamų pakeitimo normos vidurkiai.

Orią pensiją gauna tik dalis Europos ir pasaulio gyventojų

Antra vertus, lygiuotis į itin aukštus pajamų pakeitimo normos vidurkius taip pat nereikėtų. Nors Indijoje ir Turkijoje pajamų pakeitimo normos siekia beveik 95 proc. (atitinkamai 94,8 proc. ir 93,8 proc.), tačiau reikėtų pastebėti, jog šiose valstybėse pensijų sistemos turi svarbių trūkumų.

„Statistika rodo, kad Indijoje ir Turkijoje pensijos praktiškai lygios iki pensijos gautam darbo užmokesčiui. Vis dėlto, Turkijos socialinės apsaugos sistema pasižymi dideliu ir nuolat augančiu deficitu, o štai Indijoje tik nedidelė žmonių dalis gauna pensijas. Dėl šių priežasčių negalėtume daryti išvados, kad šiose šalyse veikianti pensijų sistema yra pranašesnė už veikiančią Lietuvoje, kurioje 2021 m. pradžioje gyveno virš milijono senatvės pensijos gavėjų. Norint tinkamai įvertinti Lietuvos situaciją, reikėtų palyginti ją su šalimis, kuriose yra įdiegta pakopinė pensijos kaupimo sistema“, – dėmesį atkreipia L. Načajienė.

Baltijos šalių pensijų sistemos panašios, bet rezultatai skirtingi

Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, kurių pagrindiniai principai yra tapatūs. Baltijos šalis vienija ir labai panaši pensinio amžiaus riba – tarp 63–65 metų – bei laipsniškas pensinio amžiaus ribos vėlinimas, tiesiogiai susijęs su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme. Tačiau šie panašumai yra lydimi ir skirtumų, sukuriančių nevienodas pensininkų gyvenimo sąlygas. EBPO duomenimis, kaimyninėse šalyse pajamų pakeitimo norma daugiau nei 20 proc. viršija rodiklį Lietuvoje – Latvijoje pajamų pakeitimo norma yra 54,3 proc., Estijoje – 53,1 proc.

„Baltijos valstybėse I-oje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja visi dirbantieji ir mokantys socialinio draudimo įmokas: Lietuvoje ir Estijoje socialinio draudimo suma ir dirbant praleisti metai verčiami į taškus, o šie, sulaukus pensinio amžiaus, pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais. Latvijoje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, todėl visos socialinio draudimo įmokos yra sumuojamos. Dar daugiau skirtumų atsiranda II-oje pensijų kaupimo pakopoje. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje kaupimas pensijai II pakopoje su retomis išimtimis yra privalomas daugumai dirbančiųjų“, – sako pensijų specialistė.

„Luminor“ ekspertė atskleidžia dar vieną ryškų skirtumą – kaupimo procentines dalis. Lietuvoje II pakopoje kaupiama suma susideda iš 3 proc., nuskaitomų nuo darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Šiuo metu dar net nėra pasiektas maksimumas. Iki reformos šiais metais, Estijoje ši suma susidėdavo iš 2 proc., nuskaitomų nuo atlygio už darbą, ir 4 proc. atlyginimo atitinkančios sumos, kuria valstybė sumažindavo mokamas socialinio draudimo įmokas ir pervesdavo jas į pensijų sąskaitą. Latvijoje į II pakopos kaupimą pervedami  6 proc. nuo gaunamo atlygio.

„Tai, kad Latvija ir Estija beveik dvigubai lenkia Lietuvą pajamų pakeitimo normos atžvilgiu, lemia skirtumai įvairiose detalėse, tokiose kaip dirbantiesiems privalomas kaupimas II pakopoje ir didesnė procentinė kaupiamoji dalis. Akivaizdu, kad kuo daugiau gyventojai kaupia, tuo didesnę pensiją jie gali tikėtis gauti senatvėje“, – pažymi L. Načajienė.

Pensija reikėtų susirūpinti dabar

„Luminor“ ekspertė pažymi, kad šiandien Lietuvoje vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų. Tai reiškia, kad pensijoje praleisime dar daug laiko. Kita vertus, dėl sparčiai senstančios visuomenės ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo, valstybei ateityje bus vis sunkiau išlaikyti senatvės pensijos gavėjus. Valstybinė „Sodros” pensija jau šiuo metu negali užtikrinti orių senjorų gyvenimo sąlygų, o ateityje situacijai pagerėti neleis demografiniai rodikliai.

„Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai, reikėtų jau darbingame amžiuje užsitikrinti 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją. Padidinti senatvėje mokamą valstybinę pensiją žmogus gali kuo anksčiau pradėjęs kaupimą pensijai II ir III pakopose. Nors papildomų lėšų kaupimas yra susijęs su investavimo rizika, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, tačiau kuo ilgiau ir reguliariau žmogus kaupia, tuo su kaupimu susijusios rizikos tikimybė yra mažesnė“, – priduria L. Načajienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: