Vasario 16–ąją Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šventė Ignalina, Lietuva ir savo šalį mylintys lietuviai visame pasaulyje. Ignalinos kultūros centras dovanojo gražią šventę ,,Iš kur atėjo laisvė?“ su dainų ir šokių meno mėgėjų kolektyvais, sveikinimais ir mažųjų mintimis. Renginį vedė režisierė Jurgita Stalauskienė. Retoriškai klausta, iš kur ateina laisvė. Galbūt iš laukų, kuriuose bręsta rugiai, iš upių, kurios teka per amžius, iš miškų, kurie saugo tautos istoriją. Gal ji gimsta iš pirmo išgirsto žodžio, motinos lopšinės, iš dainos, kurią dainuojame susikibę rankomis, gal iš šokio, kai širdys plaka vienu ritmu. O gal ji ateina su drąsa patikėti, kad net maža tauta gali būti didelė savo dvasia.
Ignaliniečius sveikinęs rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis priminė istorinius faktus ir kelią į didį valstybės atkūrimo įvykį. Jau Praėjo 108 metai nuo 1918 m. vasario 16–osios, kai Lietuvos taryba pasirašė ir paskelbė Nepriklausomybės aktą. Įdomu, kaip to laiko didžiavyriai įvertintų dabartinę Lietuvą, dėl ko jie džiaugtųsi, dėl ko liūdėtų. ,,Šiandien mes kuriame Lietuvą ir ją kurs mūsų vaikai. Visi esame atsakingi už savo šeimą, kiemą, gatvę, miestelį ir visą šalį. Turime stengtis išsaugoti laisvę, kad praeities kovose išlietas kraujas nenueitų veltui… “,– kalbėjo meras. Jis linkėjo ryžto, santarvės, vilties, susiklausymo ir bendrystės bei kvietė kartu kurti Ignaliną, Lietuvą ir kartu švęsti laisvę.
Švente džiaugėsi Seimo narys Bronis Ropė. Jis sakė, ,,kad tik nepriklausomybė ir laisvė gali turėti tautai ateitį. Tik laisvas žmogus gali kurti, svajoti ir siekti tikslų. Todėl laisvę reikia saugoti.“. B. Ropė dėkojo visiems, savo kasdieniu darbu ir kūryba prisidedantiems prie Lietuvos ateities kūrimo. Seimo nario Jevgenijaus Šuklino sveikinimą perskaitė jo padėjėjas Nedas Lukoševičius: ,,…Tegul mūsų širdyse gyvena pasididžiavimas savo šalimi, jos kultūra, žmonėmis, o mūsų darbai tegul stiprina Lietuvą… “.
Šventinio renginio meninėje programoje ieškota laisvės ištakų – per folkloro melodijas, liaudiško šokio ritmą ir gyvą kultūros tradicijos pulsą. Scenoje susitiko folkloro klubas „Čiulbutė“, folkloro grupė „Brėkšta“, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Gaja“, moterų liaudiškų šokių grupė „Lūgnė“ ir Česlovo Kudabos gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Jorutis“. Jų dainos ir šokiai gyvai liudijo, kad laisvė ateina iš mūsų šaknų – iš kultūros, iš atminties, iš bendro šokio žingsnio ir vieningai skambančios dainos… Ir kol tai gyva mumyse, kol saugoma, perduodama, tol gyva ir Lietuva.
Prisimintos gražios, senosios Ignalinos krašte – Rimšės, Tverečiaus, Ceikinių, Mielagėnų apylinkėse – dainuotos, giedotos karo dainos ir sutartinės. Jose – namų, mylimosios ilgesys, motinos rūpestis ir širdies gėla, išlydint sūnelį į karą. Visais laikais daina lietuviui teikė stiprybės ir vilties. O kur daina, ten ir šokis, ten ir jaunimas, linksmi rateliai, gegužinės, ten ir šventiniai susibūrimai. Taip gražiai sukosi poros, taip ryškiai švietė šokėjų moterų skaros ir tokios gražios puokštelės mergaičių rankose. Visų smagiausi buvo patys jauniausi šokėjėliai.
Dainų ir šokių programą gražiai papildė ir gerų emocijų suteikė mažųjų ignaliniečių iš ,,Šaltinėlio“ mokyklos mintys. Vaikai kalbėjo apie Lietuvą, laisvę, vėliavos spalvas ir Vasario 16-osios šventę. Jie drąsiai ir smagiai samprotavo svarbiomis temomis: ,,Laisvė atsiranda, kai drąsūs žmonės atsiranda…Myliu Lietuvą kaip mamą… Aš mėgstu žaisti Lietuvoje ir man patinka keliauti po Lietuvą… Lietuvos vėliavos širdis – mes visi… Linkiu, kad Lietuvoje būtų daug gerų žmonių…“.
Koncerto pabaigoje Kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė, dėkodama už sukurtą šventinę nuotaiką, gėlių puokštes įteikė folkloro kolektyvų „Čiulbutė“ ir „Brėkšta“ vadovėms Sigutei Mudinienei ir Ingai Cicėnienei bei šokių kolektyvų „Gaja“, ,,Lūgnė“ ir ,,Jorutis“ vadovei choreografei Elenai Skripkauskienei.
Iš šventinio vakaro kiekvienas išsinešė dalelę dovanotos šviesos, vilties, grožio, bendrystės džiaugsmo, o galbūt ir kokią prasmingą išgirstą mintį: ,,Džiaukimės – juk šiandien mūsų dangus dar spinduliuoja laisvę…Išsaugokim širdy ir neškimės tėvynės spalvą – geltoną, žalią, raudoną – spalvą Lietuvos… “.
Lina Kovalevskienė
