Ignalinos sporto bendruomenė ir savivaldybės vadovai diskutavo Sporto konferencijoje

Lapkričio 15 dieną Ignalinoje surengtoje konferencijoje aptarti sporto bendruomenei svarbūs klausimai. Pristatyta sporto situacija, sporto renginius organizuojančių įstaigų veikla, aptarti visuomenei didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai, kalbėta apie ateities perspektyvas. Konferenciją vedęs „Daudeo Investment“ direktorius Tomas Šidlauskas renginio pradžioje sakė, kad jis norėtų, jog Ignalina nesidairytų atgal, o drąsiai žengtų į priekį ir ieškotų savo išskirtinumo. Jis ir pats išreiškė norą prisidėti prie infrastruktūros gerinimo, geresnių sąlygų laisvalaikio leidimui skatinimo.

Renginį pradėjęs savivaldybės meras Justas Rasikas pasidžiaugė, kad gimė tokia diskusija ir kvietė visus aktyviai išsakyti savo mintis, kalbėti ne vien apie praeitį, bet apie dabartį ir ateitį.  Mero teigimu, Ignalina turi puikias sąlygas, nuostabią gamtą, tik visa tai nepakankamai išnaudojama. Apgailestauta, kad nebevyksta plento dviračių čempionatai, kad mažai renginių Lietuvos žiemos sporto centre. „Mes kaip savivaldybė esame suinteresuoti, kad sporto renginiai garsintų Ignaliną ir pritrauktų daugiau dalyvių, žiūrovų ir investuotojų, pasirengusių gerinti infrastruktūrą ir teikti kokybiškas paslaugas.  Negalime išskirti tik vienos sporto šakos ir jai skirti didžiausią finansavimą.“,– sakė meras. Savivaldybės vadovas taip pat pristatė naująją Ignalinos krepšinio komandą „Vilkakalnis“, kalbėjo apie talentų paiešką.

Savivaldybės administracijos atstovas Artūras Česliokas kalbėjo apie aukštus mokibių sporto rezultatus, svarbius respublikinius laimėjimus, stiprią trenerių komandą  ir sakė, kad tai stiprioji Ignalinos sportinės veiklos pusė. Kiek sudėtingiau yra su suaugusiųjų sportu. Pastebėta, kad trūksta dėmesio sporto renginių viešinimui.

Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas ir Sporto skyriaus vedėjas Jonas Paslauskas aptarė šios įstaigos veiklą, veikiančius sporto būrelius, finansavimą, vykdomus projektus. Šiuo metu įvairius būrelius lanko 266 mokiniai. Jie mokosi ir sportinių laimėjimų siekia slidinėjimo (trenerės Dalia Vaičiulienė, Kazimiera Strolienė),  biatlono ( Karolis Baltakis,  Vadim Stefanskij), teniso (Česlavas Gotovskis), plaukimo (Eugenijus Rakitinas, Dovilė Mikoliūnaitė ), futbolo (Tadas Bernotas), dviračių (Inga Češulienė), krepšinio (Gintaras Gruodis) treniruotėse.

Minėta, kad 2019 metais Sporto skyriui  skirta 50 tūkst. biudžeto lėšų, iš jų 16,5 tūkst. ugdymui, 5,2 tūkst. suaugusiųjų sportui. Kaip neigiamas dalykas akcentuota tai, kad Centras neturi savo bazės, beveik viską tenka nuomotis. Įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą, 2018 m. buvo įsigyta nemažai reikiamo inventoriaus. Nupirkti nauji dviračiai, riedučiai, slidės, futbolo įranga, 10 ergo treniruoklių. Minėta, kad dar trūksta biatlono įrangos, transporto, plaukimo baseinui reikia elektroninės įrangos.  Išsakyta mintis dėl sportininkų motyvavimo, sporto fondo sukūrimo.

Trenerė Kazimiera Strolienė priminė, kad Ignalina visada garsėjo žiemos sportu ir čia parengtais olimpiečiais. Ignalina vienintelė Lietuvoje turi sertifikuotas slidinėjimo trasas, o jaunieji ignaliniečiai iškovoja prizines vietas Lietuvos moksleivių žaidynėse ir turi dideles galimybes dalyvauti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamuose olimpiniuose festivaliuose. Kaip geras žiemos sporto infrastruktūros ir paslaugų pavyzdys buvo minėtas latvijos Madonos miestas.  Trenerė siūlė Ignalinoje atkurti sporto mokyklą ir rengti aukštos kvalifikacijos sportininkus. „Ar mes norim vystyti mėgėjišką sportą ir būti nepastebimais, ar norim rengti sportininkus?“,– klausė K. Strolienė.

Ignalinos gimnazijos kūno kultūros mokytojai Viktoras Češulis ir Laimonas Valėnas kalbėjo apie vis mažėjantį vaikų skaičių ir menką jaunimo motyvaciją sportuoti, taip pat apie būtinybę atnaujinti esamą infrastruktūrą. Buvusios geležinkeliečių vaikų stovyklos bazėje siūlyta kurti vaikų sporto stovyklą. Orientavimosi sporto klubo „Būdakalnis“ atstovė Ramunė Arlauskienė akcentavo suaugusiųjų sporto plėtrą. Ji sakė, kad labai trūksta informacijos apie įvairius sporto takus ir trasas.

Bene daugiausia kritikos išsakyta Lietuvos žiemos sporto centrui. Biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas apgailestavo, kad padėtis tiesiog katastrofiška, nes nacionalinė rinktinė negali kokybiškai treniruotis ir „didžiausia gėda pripažinti, kad Lietuvoje neturime nacionalinės bazės“. Sportininkai taip viltingai laukė naujosios šaudyklos, kuri atitiktų reikalavimus, tačiau ir šiandien jos nėra, nors ne vienas milijonas išleistas. Dėl to neįvyksta daug tarptautinių renginių. Dideliu praradimu A. Daugirdas laiko ir tai, kad Ignalinos kultūros ir sporto centre du ypač talentingi ir patyrę biatlono treneriai buvo išleisti į pensiją, o pamaina jiems nebuvo paruošta. A. Daugirdas taip pat pristatė MTB dviračių maratoną, kurio karališkuoju vadinamas etapas vyksta  Ignalinoje. Į miestą suplūsta daugybė žmonių, tačiau tai nėra išnaudojama. Už savivaldybės pagalbą organizuoajant šią dviračių sporto šventę merui J. Rasikui įteiktas padėkos suvenyras. 

Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronislavas Cicėnas, kuris sakė šiam darbui atidavęs pusę savo gyvenimo, karštai atsakinėjo į kritiką ir skundėsi lėšų ir darbuotojų stoka. Jis pripažino, kad šaudykla bloga, bet už tai turi atsakyti tie, kurie pasirašė priėmimo aktą. „Nustokim melžti centrą ir padarykim taip, kad jis būtų toks, kokio reikia. Galite ateiti ir tapti dalininkais…“,– sakė vadovas. B. Cicėnas visgi pažadėjo, kad bus skirtas didesnis dėmesys centro veiklos efektyvinimui, viešinimui ir žmonių pritraukimui.

Konferencijoje pasisakė ir vienas iš Lietuvos žiemos sporto centro dalininkų Asociacijos „Sportas visiems“  prezidentas Algis Vasiliauskas. Jis sporto įstaigas ir specialistus ragino rodyti daugiau iniciatyvos, domėtis projektine veikla. Apie valstybės turto nusavinimą ir tolesnę LŽSC ateitį A. Vasiliauskas nenorėjo kalbėti. Jis tik patvirtino B. Cicėno žodžius, kad galėtų atsirasti ir daugiau dalininkų.

Pirmoji tokia tikrai plati ir visas sporto sritis  apimanti diskusija leido išsakyti ir aptarti svarbiausius rūpimus klausimus. Gal tai daugiau buvo kiekvieno tiesos ir nuomonės pateikimas nei bendrų sprendimų ieškojimas, tačiau gera pradžia padaryta. Linkėta ir ateityje organizuoti panašių  renginių.

Parengė Lina Kovalevskienė