Balandžio 28 dieną Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, surengtas Ignalinos turizmo forumas 2026, į kurį kviesti turizmo paslaugų teikėjai, specialistai, bendruomenių atstovai, gyventojai, kaimyninių savivaldybių atstovai. Pagrindinis renginio organizatorius – Ignalinos rajono turizmo informacijos centras. Turizmo forume labai plačiai atsiskleidė ne tik Ignalinos krašto, bet ir viso regiono turizmo aktualijos, naujovės bei vizijos. Akcentuotas didesnis savivaldybių bendradarbiavimas, bendrų sąsajų, naudingų galimybių ieškojimas. Ir dar viena svarbi nauda – tokiuose renginiuose užsimezgančios pažintys, betarpiškas bendravimas, pasikeitimas patirtimi bei naujų partnerystės ir bendrystės idėjų gimimas.
Forumo dalyvius pasveikinęs Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis akcentavo susitelkimą, naujas idėjas, visiems linkėjo gero darbo, kuriančių minčių ir sėkmingo vasaros sezono. Meras priminė apie Ignalinos miesto šventės renginius liepos 14–19 dienomis ir kvietė turizmo paslaugų teikėjus tai išnaudoti, prisidėti kuriant miesto šventinį patrauklumą.
Daug gerų žodžių apie Ignalinos kraštą pasakė gidas, edukatorius Petras Staselis, akcentavęs, kad tiki Ignalinos potencialu turizme ir mato išskirtinius privalumus. Tai saugoma gamta, nacionalinis parkas, žiemos sporto centras, neįtikėtinai įspūdingas kalvotas kraštovaizdis, geležinkelis, fizioterapijos, sveikatinimo paslaugos. Minėta, kad šiuolaikiniam turistui labai svarbūs tampa galimybė pabendrauti su vietine bendruomene, įdomūs potyriai, pajautimas kultūros paveldo, todėl kaimo turizmo sodybos, maži šeimos viešbutukai, bendruomenių siūlomos paslaugos, edukacijos tampa dar patrauklesni. ,,Tegul šis renginys tampa nauja pradžia Ignalinai…”,– sakė svečias.
Ignalinos rajono turizmo informacijos centro direktorė Joana Lichadziauskienė pristatė 2026 m. turizmo sezono naujienas rajone. Pasidžiaugta nauju lankytinu objektu – turizmui atsivėrusiu Dūkšto dvaru, naujais maršrutais, puikiais gidais, kurie veda ekskursijas, ekožygius, organizuoja turus. Pristatytas neseniai parengtas naujas maršrutas ,,Identiteto kelias“, kuris apima 110 km maršrutą Ceikinių, Mielagėnų, Naujojo Daugėliškio, Vidiškių seniūnijose. Tai degustacijos, edukacijos, muziejinės ekspozicijos, bažnyčių, senųjų kaimų, sodybų, dvarų lankymas ir kt. Minėta, kad daug iniciatyvos rengiant šį maršrutą parodė patys žmonės, bendruomenių atstovai. Direktorė kvietė išbandyti maršrutą ir geriau pažinti savo kraštą.
Įvairias veiklas gyvenime išbandęs, didelę patirtį turintis gidas, kelionių organizatorius, savo idėjomis puikiai įsiliejęs į Ignalinos bendruomenę Adomas Davalga kalbėjo apie savo geras patirtis Ignalinoje – „Naujas maršrutas gyvenime: gido kelias iš Vilniaus į Ignaliną“. Kai Adomas su šeima atsikraustė į Ignaliną, šią vietą pradėjo vadinti tėviške, nes jo tėtis daugybę vasarų dirbo turizmo instruktoriumi Aukštaitijos nacionaliniame parke. ,,Šis kraštas pilnas įdomių, seną istoriją turinčių vietų. Tikėjomės, kad čia bus gerai, bet kad taip gerai, tikrai ne. Čia fantastiškos sąlygos šeimoms su vaikais. Puiki mokykla, vaikų maitinimas, užimtumas, visi būreliai, kurie kainuoja taip simboliškai…“,– pasakojo naujasis ignalinietis, savo šeimos namus kuriantis visai netoli miesto – Gaveikėnų kaime. Adomas planuoja užsiimti dviračių nuoma, pavėžėjimu, siūlo žygius anglų ir lietuvių kalbomis. Optimistiškai nusiteikęs vyras sakė, kad jam šauni idėja gali bet kada iššauti. Tokio gero jausmo ir bendrystės pajautimo jis visiems linkėjo.
Ignalinos rajono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos administravimo vadovė dr. Ligita Smagurauskienė pristatė finansinės pagalbos galimybes, dabar skelbiamus kvietimus ir teiravosi, kaip LEADER paramą pajuto Ignalinos rajono turizmo sektorius. Per vietos plėtros strategijas į Ignalinos rajoną atkeliavo apie 8 mln. eurų. Įgyvendinta apie 200 visuomeninių ir verslo projektų – iš paramos lėšų įsigyti laivai, baidarės, pirties kubilai, mobilios pirtys, kupoliniai nameliai, reklaminiai leidiniai, finansuotas interneto svetainių, logotipų kūrimas ir kitos turizmo plėtrai pritaikomos priemonės.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovė Asta Lašinskienė kalbėjo apie parko gamtą, kultūros paveldo ir tradicijų puoselėjimo veiklas bei renginius, minėjo unikalų Bitininkystės muziejų, Ginučių vandens malūną, Ladakalnį, Gamtos mokyklos edukacijas, taip pat turistinius maršrutus pėsčiomis, dviračiais, automobiliais ir, žinoma, vandens žygius. Džiaugtasi pernai atidarytu Palūšės istorinių augalų sodu, pristatančiu ir paprastų kaimo darželių gėles, ir dvaruose puoselėtus augalus.
Ignalinos rajono turizmo informacijos centro regioninio turizmo plėtros koordinatorius dr. Romualdas Stankaitis skaitė pranešimą „Turistinių objektų prieinamumo gerinimas ir gamtinio turizmo vystymas Ignalinos rajone, įgyvendinant funkcinės zonos VIZA projektus“. Pradėti įgyvendinti 7 viešosios infrastruktūros projektai (pasirašytos finansavimo sutartys), bendra jų vertė – 9,853 mln. Eur, savivaldybės prisidėjimas – 1,510 mln. Eur. Visi projektai turi tam tikrą kompleksiškumą, skirti ir rajono, ir Ignalinos kurortinės teritorijos turistiniam stiprinimui. Tai Ignalinos paplūdimio prie Gavio ežero tvarkymas, pėsčiųjų ir dviratininkų tako Ignalina–Palūšė tiesimas, Lūšių ežero pakrantės pritaikymas lankymui (paplūdimio, automobilių aikštelių ir kt. infrastruktūros įrengimas), gamtos objektų pritaikymas lankymui (riedučių tako atnaujinimas, poilsio vietų sukūrimas), turizmo infrastruktūros įrengimas Ignalinos Sporto gatvėje, Paplovinio ežero pritaikymas lankymui, Adomo Hrebnickio muziejaus ir sodo Rojaus kaime tvarkymas, verslų bendradarbystės erdvės įkūrimas Lietuvos žiemos sporto centre. Akcentuotas projektais siekiama krašto žinomumo, patrauklumo, prieinamumo kūrimo.
Išklausyta ir kaimynų patirtis. Adutiškio bendruomenės vadovas Eimutis Valiukas pasakojo apie įgyvendintą projektą, skirtą išsaugoti ir turizmui pritaikyti Pirmojo pasaulinio karo paveldą. Ši tema – tai dar viena galimybė naujai turizmo sričiai ir nemažai karo objektų turinčiame Ignalinos rajone. Ignalinos krašto muziejus jau nemažai nuveikė aktualizuojant karo paveldo objektus.
Zarasų rajono savivaldybės Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė apžvelgė apie kultūrinio turizmo vystymą Zarasų rajone, įgyvendinant funkcinės zonos VIZA projektus ir neinvesticines priemones. Minėtas kurortinei teritorijai svarbus Zarasų aplinkkelio įrengimas, laisvalaikio ir sveikatingumo komplekso statyba, kultūrines veiklas organizuojančio Antazavės dvaro terasinio parko tvarkymas ir kt. Pasidžiaugta, kad Sartų žirgų lenktynės įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, o Zarasai 2028 m. taps Lietuvos kultūros sostine.
Apie šiuolaikinį turizmą ir patirčių, veikiančių verslą ir turinčių įtaką visam regionui, kūrimą kalbėjo Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova. Ji minėjo, kad dabar vien turistinis objektas nėra kelionės tikslas. Žmonės keliauja pirmiausia dėl naujų patirčių – nori dalyvauti, bendrauti, kurti, pajusti, paragauti. Branduolinė istorija, daugiatautiškumas, meninis ugdymas yra Visagino turizmą ir įvaizdį jungiantys pagrindiniai veiksniai. Pasakota apie ekskursijų programas, kultūrines patirtis, gastronominę koldūnų šventę ir kt. ,,Paslaugų ir patirčių nebūna per daug, nebijokime pradėti…”,– sakė A. Jevtiuchova.
Apie savo patirtis kviesti padiskutuoti patys turizmo paslaugų teikėjai – tikrieji krašto veido, jo išskirtinumo kūrėjai. Savo pastebėjimais, pasiūlymais dalijosi Violeta Masteikienė (,,River hiking” – žygių upėmis organizatorė), Asalnų stovyklavietės įkūrėja Eglė Šilininkaitė, įvairių nuomos paslaugų teikėjas, žygių organizatorius Julius Lukijanskas, gidas Adomas Davalga, kavinės ,,Šeimos virtuvė“ savininkė Aurelija Krisiūnienė. Verslininkai pasakojo apie savo veiklas, patirtis bei planus. Minėta, kad kai kurie verslininkai pasigenda pavėžėjimo mikroautobusu paslaugos, reikėtų pastatyti daugiau tualetų prie lankytinų objektų, kalbėta apie pagalvės mokestį ir jo panaudojimą. Vienas iš įdomesnių palinkėjimų turizmo paslaugų teikėjams ar norintiems tuo užsiimti – ,,keliauti savo širdies keliu”.
Lina Kovalevskienė
