Ignas Pranskevičius: krizė – inovacijų metas. Ar Lietuvos verslas išnaudojo visas pandemijos pasiūlytas galimybes?

Kalendorinių metų pabaiga šiemet, regis, neturėjo tiek daug prasmės, kaip įprastai – emociškai 2020-ieji baigsis kartu su antruoju ir, tikėkimės, paskutiniu karantinu. Tad dabar, vis garsiau diskutuojant apie atlaisvinimus ir grįžimą į normalų gyvenimą, galime pasikalbėti ir apie tai, kokie šie metai buvo verslui.

Natūralu, kad nuo pat pirmojo karantino pradžios visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys buvo sukoncentruotas į verslus, kurie savo veiklą turėjo sustabdyti – jie tapo svarbiausiu klausimu, diskutuojant apie ekonomiką bei atsigavimą. Gal kiek daugiau girdėjome ir apie neįtikėtinais greičiais augusius skaitmeninės erdvės galiūnus – tūkstančiams įmonių visame pasaulyje fizines prekybos vietas perkeliant į virtualią erdvę, technologinių jas aptarnaujančių bendrovių paklausa išaugo šimtais kartų.

Tačiau iš tiesų didžioji dalis verslų visame pasaulyje pateko į pilkąją pandemijos zoną: krizė savaime jų pajamas nei atėmė, nei augino. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad apie juos nėra ką diskutuoti, man atrodo, kad būtent ši kategorija šiemet patyrė itin įdomų išbandymą – progą išnaudoti netikėtai atsiradusias galimybes ir dėl jų savo veiklos modelį, būdą ar gal net kryptį pakeisti visiems laikams.

Išsamiausiai apie tai galiu kalbėti remdamasis „Švaros brolių“ pavyzdžiu. Taip jau sutapo, kad prie švaros ekspertų komandos prisijungiau likus vos keliems mėnesiams iki Lietuvą bei pasaulį visu svoriu užgriūnant pandemijai, tad man šie metai – dvigubų išbandymų laikotarpis.

Pirmoji krizės galimybė: susivienijimas bendram tikslui

Krizė yra problema. Bendra didelės visuomenės dalies, o šiuo atveju – ir viso pasaulio problema. Dėmesio sufokusavimas į vieną, bendrą iššūkį ir nuoširdus noras padėti, spręsti susidariusią situaciją kuria inovacijas. Įmonės ima mąstyti bei veikti taip, kaip nemąstė niekada iki tol, gyvendamos kasdieniais rūpesčiais.

Istorijoje tokių pavyzdžių turėjome daugybę. Didžiuosius vystymosi šuolius žmonija padarė ne ramybės ir santarvės laikais, bet išgyvendama karus, epidemijas, ekonominius nuosmukius.

Inovacijas, staigius pokyčius matėme ir šios krizės metu: tūkstančiai alkoholio gamintojų pasaulyje akimirksniu tapo dezinfekcinio skysčio gamintojais, milžiniškos gamyklos pritaikė savo mašinas gaminti apsaugines veido kaukes ar plaučių ventiliatorius. Net ir vakcina rekordiniu greičiu atsirado, pakeitus ir pritaikius visai kitai mirtinai ligai gydyti skirtą technologiją. Pirmojo karantino metu ir mes per itin trumpą laiką sukūrėme patalpų dezinfekcijos paslaugą, kuri šiuo metu muša populiarumo rekordus. Lygiai taip pat, pastūmėti krizės, sukūrėme bekontaktį ir saugų atsiskaitymo būdą savo tunelinėse plovyklose.

Tokių inovacijų, pritaikytų konkrečiai krizei, bet nuo šiol liksiančių mūsų kasdienybėje ir ilgainiui tapsiančių įprastomis aplink pastebėsime daugybę. Šiandien nė nesusimąstome, kad drėgnos sanitarinės servetėlės, popieriniai arbatos pakeliai, užtrauktukai ar rankiniai laikrodžiai buvo sukurti Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo tiesiog prigijo mūsų visuomenėje. Nuotoliniai renginiai, virtualios kelionės, itin toli pažengusios medicinai skirtos technologijos – žmonija ir vėl padarė milžinišką šuolį į priekį. Ir tai – verslo, nebijojusio inovuoti ir susivienijusio aplink problemą sukurtas rezultatas.

Antroji krizės galimybė: žaidimų aikštelė rizikingiems sprendimams

Natūrali bet kurio žmogaus, taip pat – ir verslo vadovo reakcija į krizę yra konservatyvumas: sumažintos išlaidos, taupymas, bet kokių didesnių pokyčių atidėjimas geresniems laikams. Taip dauguma įmonių elgėsi ir šioje krizėje, ypač – pirmojo karantino metu, kai nežinios ir nerimo buvo itin daug.

Vis dėlto didžiausia galimybė, kurią siūlo krizės, yra visiškai priešinga šiems instinktams. Krizinė aplinka, iš įprasto ritmo išstumtas ir pasikeitęs vartotojų elgesys, nežinomybės situacija yra geriausia bei itin retai pasitaikanti proga išbandyti drąsius, kitomis aplinkybėmis galbūt iš teorinių planų praktiniais sprendimais niekada taip ir nevirstančius sprendimus.

Kodėl tai yra galimybė? Paslaugos, produkto ar veiklos modelio pasitikrinimas tokiomis sąlygomis užtikrina, kad įmonė pamatys tikrąją jo vertę rinkoje – realų, gerbūvio neiškreiptą, iliuzijomis neapipintą poreikį tikslinėje auditorijoje. Tokiu metu, kai svarbiausiu kriterijumi tampa ne grožis, pramoga ar mada, bet efektyvumas, atsiskleidžia tikroji paklausa. Naujajai idėjai pasiteisinus tokiu metu, nebebaisu niekas.

Kita priežastis, kodėl krizė yra geras metas išmėginti rizikingus sprendimus – tai visiškai pasikeitęs įmonės veiklos ritmas. Jei ramybės laikotarpiu didesnės kompanijos yra linkusios vis labiau sustabarėti, kurti vis didesnes hierarchines struktūras ir vis lėtesnį sprendimų priėmimo procesą, tai bet kokia krizė veikia tarsi masažas – ji išjudina ir atpalaiduoja įmonės raumenis, sutrūkinėja įprastos veiklos grandinės, nuo idėjos iki įgyvendinimo tiesiami kur kas trumpesni keliai.

Nors pirmojo karantino metu, matydami mažėjantį automobilių srautą, priėmėme daug greitų taupymo bei veiklos efektyvinimo sprendimų, tuo pat metu ryžomės ir rizikuoti. „Švaros broliams“ tuo drąsiu nauju sprendimu tapo virsmas iš amatininkų į konsultantus: nuo automobilių plovyklų operavimo pačiame pandemijos įkarštyje perėjome prie tunelinių plovyklų franšizių pardavimo.

Šuolis buvo didelis, greitas ir rizikingas, nors jo patikimumą užtikrino tai, kad per kelis mėnesius spėjome sukurti itin tvirtą pagrindą turintį naujosios veiklos modelį, kuris šiandien jau yra pasiteisinęs. Ir nors įgyvendinti tokį sprendimą tuo metu atrodė rizikinga, būtent dėl to, kad jo teisingumu bei efektyvumu įsitikinome krizės sąlygomis, dabar galime sau leisti žengti dar toliau – plėtrą jau šiemet pradėti Latvijoje, netolimoje ateityje plečiantis ir į Skandinavijos šalis.

Esu visiškai tikras, kad tokių kaip mes, surizikavusių, išsibandžiusių pandemijoje ir to nesigailinčių rinkoje yra ir daugiau. Sprendimas rizikuoti yra geras ir tada, jei idėja nepasiteisina.  Krizės apnuoginta realybė leidžia verslui gauti greitus atsakymus į galbūt ilgus metus ramybės nedavusius klausimus.

Trečioji krizės galimybė: pats metas investuoti į tyrimus

Krizės ne tik paskatina inovuoti, bet ir keičia mūsų gyvenimo būdą, elgseną ilgam. Pavyzdžiui, dažniausiai aptariamas šios krizės pokytis – nuotolinio darbo tapimas įprastu beveik visose įmonėse. Nekilnojamojo turto plėtotojai šiandien aktyviai diskutuoja apie tai, kokį vaidmenį mūsų gyvenimuose nuo šiol užims biurai, komercinių patalpų statybos rinka mėgina išsiaiškinti būsimą paklausą, tendencijas, šių laikų darbuotojų ir darbdavių poreikius.

Lygiai taip pat rinkodaros, komunikacijos, reklamos agentūros sparčiai prisitaiko prie to, kad nuo šiol svarbiausiu joms keliamu tikslu dažnas klientas laikys pirkėjų atvedimą ne į fizinę, bet į internete esančią parduotuvę.

Keisis galbūt ir mūsų klientų įpročiai – dirbdami iš namų, užsisakydami prekes internete, jie keliaus jau kitaip. Gali būti, kad automobilis taps susietas su pramogomis, laisvalaikiu, kelionėmis, geromis emocijomis. O mes turėsime rasti būdą ir toliau užtikrinti, kad nuolat išlaikyti jį švarų būtų kuo patogiau. Todėl analizuojame duomenis, stebime pokyčius ir darome sprendimus ateičiai, tam pasitelkdami ir ekspertus. Juolab, suprasdami, kad pandemija ilgam atkreipė visų mūsų dėmesį į švaros, higienos svarbą visose mūsų gyvenimo srityse. Suprasdami, kad ji aktuali – ne tik didmiesčiuose, sąmoningai kūrėme naujus, kompaktiškesnius tunelinių plovyklų modelius, kurie atsiras ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Ši krizė, net ir pasibaigusi, ir toliau skatins inovacijas – verslas, kuris nori išlikti sėkmingas ir reikalingas, turės išmokti prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių, pasiūlyti krizės suformuotiems poreikiams ateities sprendimus.