Intelektuali dovana ignaliniečiams

Spalio 15 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje svečiavosi aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Darius Meškauskas. Kartu su juo atvyko ir pokalbį vedė Panevėžio apskrities G.  Petkevičaitės-Bitės bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė. Po susitikimo jausmas buvo lyg po gero spektaklio.

Nuoširdžiai, paprastai kalbėta apie kultūrą, kuri geriausiai reprezentuoja šalį ir tiesiogiai gali paveikti investicijas, tik tą valdžios žmonėms labai sunku suprasti. Apie tai, kad reikia klausyti gamtos ir gyvenime  daryti, ko iš tikrųjų nori, o profesiją rinktis pagal gabumus. Apie teatro virusą, aktoriaus kaip žiūrovo paaukojimą ir gyvenimo lengvumą, nes juk viskas tik dūmas… Šiek tiek atskleista teatro užkulisių, aktorystės mokslo,  šiek tiek Nekrošiaus teatro poezijos, truputėlis Koršunovo, Dauguvietytės… Nuskambėjo ir Hamleto monologo ištrauka, kurioje  nemarios mintys: mąstymas padaro mus bailius ir kaip sunku nebijoti nebūti… Dar svarstyta apie žmogaus charizmą, kuri nenusakoma, tik pajaučiama… Ir apie Dievo režisūrą, kurios ir gyvenime, ir teatre negali nepastebėti…

Aktorius pasakojo, kad jo pažintis su teatru prasidėjo nuo operos. Jo tėtis, hidroelektrinių statybos inžinierius, ir mama, geografė, mėgo teatrą, o mamos mama buvo Marija Dauguvietytė, pirmoji mano prosenelio režisieriaus Boriso Dauguviečio dukra. Močiutė visą gyvenimą dirbo Operos teatre, dainavo chore, vėliau tapo režisieriaus padėjėja. Ji labai mylėjo ir lepino vienintelį anūką, kuris nuolat būdavo teatre, dainavo vaikų chore. Kardai, šarvai, užkulisių kvapas, visi tie J. Basanavičiaus gatvėje buvusio Operos teatro burtai vaiką tiesioj pakerėjo. O jis pats aktorystės virusu užsikrėtė žiūrėdamas Nekrošiaus spektaklius. Susirgo nepagydomai, vėliau, jau tapęs garsiu aktoriumi,  iš jaunučių  aktorių išgirdo, kad būtent jo spektakliai juos paskatino rinktis aktorystę… Sakoma, jog aktoriams dėmesys, kad ir koks būtų, reikalingas kaip oras, tačiau D. Meškauskas sakė, kad jam reikalingas ne bet koks dėmesys, o dėmesys žiūrovų, atėjusių į spektaklį ir suvokiančių, ką jie mato ir girdi: „Maloniausia, kai suvoki, kad žiūrovai tave suprato“. Užsiminęs apie nacionalinę premiją, aktorius patikino, kad niekada negalvojo apie apdovanojimus, tiesiog darė tai, ką mėgsta, tekėjo kaip upelis ir kažkur nutekėjo…

Šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis ir dirbantis D. Meškauskas pastaraisiais metais atliko daugybę pagrindinių vaidmenų garsiausių šalies teatrų režisierių spektakliuose. Klaipėdos dramos teatre suvaidino Motušę Kuraž Bertolto Brechto pjesėje „Mama Drąsa“ (režisierius Elmaras Senkovas), Varpininką Karvelį Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikuose“ (režisierius Eimuntas Nekrošius). 2016 metais – Bitininką Gintaro Grajausko pjesėje „Pašaliniams draudžiama“ (režisierius Oskaras Koršunovas). Jis taip pat vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose „Visuomenės priešas“ (režisierius Jonas Vaitkus), „Katedra“ ir „Tartiufas“ (O. Koršunovas), OKT/Vilniaus miesto teatro spektakliuose „Hamletas“, „Dugne“ ir daugelyje kitų. Aktorius inaliniečius kvietė į savo spektaklius.

Lina Kovalevskienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: