Interjero dizainerė: 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti įsirengiant savo būstą

Būsto įrengimas yra įdomus, tačiau daug laiko atimantis užsiėmimas – prieš kuriant jaukius namus reikia ne tik išsiaiškinti savo poreikius bei galimybes, bet ir sužinoti, ką siūlo prekybininkai bei šios srities meistrai. Būtina pasidomėti viskuo: funkciniu patalpų planavimu, baldų projektais, medžiagų parinkimu, interjero apdailos detalėmis, spalvų derinimu, apšvietimo galimybėmis bei kitais būstą tobulinančiais sprendimais. Interjero dizainerė, architektė bei „Novarchis“ studijos įkūrėja Ona Januškevičiūtė pastebi, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo namų jaukumui, tad investicijų į būsto apdailą negaili. Kad lietuviams svarbu gyventi kokybiškai įrengtuose namuose, patvirtina ir „Mokilizingas“ turimi duomenys.

Įrengiant būstą – svarbiausia visuma

Pasak interjero dizainerės O. Januškevičiūtės, įrengiant būstą svarbu nesusikoncentruoti į vieną interjero detalę, pavyzdžiui, sienų spalvą, nes tada labai lengva pamiršti kitas – jaukių namų įspūdį kuria ne puikiai parinktos pavienės detalės, o jų tarpusavio darna. „Galvoti apie visumą yra ne tik interjero dizainerio, bet ir savo būstą įrenginėjančio asmens užduotis, o tai įgyvendinti padeda nuosekliai atliekami pagrindiniai interjero dizaino planavimo darbai. Pirmiausia labai svarbu įvertinti, kas bus naujojo būsto gyventojai: kokie jų poreikiai, įpročiai, mėgstamas stilius ir pan., tuomet rengiamas būsto planas, numatant ir tokias interjero detales, kaip nišos ar atitvaros. Jeigu reikia – interjero dizaineris įvertina poreikį koreguoti esamų arba naujai planuojamų sienų pozicijas“, – apie paruošiamuosius darbus pasakoja interjero specialistė.

Anot jos, interjero dizaino planavimas reikalauja ne tik tikslumo ir analitiškumo, bet ir kūrybiškumo: parengus ir suderinus planus su užsakovu, prasideda kūrybinis darbas, kurį galima prilyginti dailininko tapymui teptuku – interjero dizaineriui, kaip ir dailininkui, svarbi spalvų paletė, pustoniai, potėpiai, gyliai, kryptis ir pan. Tačiau interjeras turi būti ne tik estetiškai gražus – visi sprendimai turi būti praktiški bei funkcionalūs, o naudojamos medžiagos – patvarios, tarnaujančios žmogui ir atliekančios savo paskirtį.

Interjero dizainerė pabrėžia, kad kuriant jaukius namus, labai svarbu būstą įsirenginėti nuosekliai: „Siekiant tiek ekonomiškai, tiek kokybės atžvilgiu geriausio rezultato, reikia dirbti nuosekliai, be pertraukų, o tam svarbu numatyti skirtingą visų medžiagų pristatymo laiką ir eiliškumą. Jei būstas įrenginėjimas etapais, reikėtų įvertinti faktorių, kad gali kisti medžiagų tiekimas į rinką – kartais jos yra išimamos iš apyvartos, kartais įvedamos naujos ir pan. Visko iš anksto nesuplanavus, gali tekti gyventi būste, kuriame skiriasi naudojamų medžiagų savybės, išvaizda ar net jų tarnavimo laikas“, – apie planavimo svarbą pasakoja O. Januškevičiūtė.

Jaukią atmosferą namie kuria apšvietimas, spalvos ir aksesuarai

„Jaukumą visi supranta skirtingai, tad užsakovui paprašius jaukaus interjero, profesionalus dizaineris privalo gerai įsiklausyti į to žmogaus pomėgius, pasaulėžiūrą, estetikos jausmą ir, suprantama, jo poreikius funkcionalumui. Ten, kur vienas jausis gerai, kitą gali slėgti detalių perteklius, spalvos ir daiktų dizaino sprendimai. Svarbu suprasti, kas kuria gerą nuotaiką, leidžia būsto šeimininkui ilsėtis ir jaustis savo, o ne dizainerio primestoje namų aplinkoje“, – patirtimi dalijasi interjero dizainerė O. Januškevičiūtė.

Norint susikurti jaukų namų interjerą, specialistė ragina apsvarstyti tris labiausiai atmosferą kuriančias detales – apšvietimą, naudojamą spalvų paletę bei aksesuarus.

• Apšvietimas. Dizainerė pasakoja, kad įsirengiant būstą, apšvietimui reikėtų skirti daug dėmesio: „Jis atlieka ne tik tiesioginę apšvietimo funkciją, bet ir gali padėti optiškai formuoti erdvę – ją padidinti arba sumažinti, taip pat keisti lubų aukštį, t. y. sudaryti įspūdį, kad lubos yra aukščiau arba žemiau nei jos iš tikro yra. Apšvietimas taip pat padeda išryškinti norimas interjero zonas ar detales, tarkime, apšvietimu dažniausiai žmogaus žvilgsnį pasirenkama kreipti į poilsio zonas ar interjero dekoracijas – pakabintą paveikslą ir pan. Tačiau planuojant būsto apšvietimą, svarbu suplanuoti ne tik šviesos srautą, kur ir kaip jis kris, bet ir parinkti tinkamą, jaukumą kuriantį šviestuvų dizainą“, – apie skirtingas apšvietimo paskirtis ir galimybes pasakoja interjero dizainerė.
• Spalvų paletė. Interjero spalvinė gama – pirmas žmogaus akies užfiksuojamas dalykas, kuriantis būsto atmosferą vos į jį įžengus: „Labai svarbu pasirinkti tinkamą būsto spalvinę gamą, nes jos taip lengvai, kaip nepatinkančio paveikslo, nepakeisi. Blogų spalvų nėra, yra tik netinkami spalvų deriniai. Taip pat svarbu parinkti tinkamas zonas spalvų akcentams. Jei norite skirtingų spalvų interjero, bet nesate tikri, ar gilaus tono pasirinktos spalvos po kurio laiko nepradės trikdyti, „saugiausias“ pasirinkimas – sodriais tonais dažyti praeinamas erdves, pvz., koridorių, laiptinę ir pan. Nebūnant ilgai konkrečioje patalpoje, ši spalva nevargins.

Poilsio zonoje nerekomenduojama raudona, bordo ir kitos ryškios spalvos. Nors raudona spalva simbolizuoja meilę, jos rinktis miegamojo zonai nerekomenduojama – ši spalva ilgainiui pradeda trikdyti, tonizuoja taip stipriai, kad, specialistų teigimu, žadina aistras ir konfliktams. Miegamojo kambariams rekomenduojamos žalia, žydra bei Lietuvos gamtoje sutinkamos gamtos spalvos. Virtuvės, valgomojo zonoje rekomenduojama oranžinė spalva arba jos detalės – tai spalva, skatinanti apetitą. Vaikų kambariai, svetainės zona – patalpos, atviros visoms paletės spalvoms, kurią renku pagal užsakovo pomėgius bei bendrą užsibrėžtą interjero koncepciją“, – apie spalvų pasirinkimus komentuoja specialistė.

Kalbant apie šviesias ar pastelines spalvas, jos padeda sukurti didesnės erdvės įspūdį, taip pat veikia raminamai. Pasak O. Januškevičiūtės, būtent tokios „neįpareigojančios“ spalvos šiuo metu vyrauja lietuvių pamėgtuose „skandinaviško“ stiliaus interjeruose. Įdomu tai, kad „skandinaviškas“ interjero stilius net neegzistuoja, tiesiog esame taip įpratę vadinti interjerą, kuriame dominuoja skandinavų dizainerių projektuoti minimalistinių formų baldai bei pastelinės spalvos. Toks interjero stilius labai patogus vadinamiesiems „biudžetiniams“ interjerams: gaminant pastelinių spalvų dažus naudojamas minimalus spalvos pigmento kiekis, o tai gerokai sumažina gamybos išlaidas ir kainą, statiškų formų, be papildomų elementų baldai taip pat paprastai yra pigesni.

• Aksesuarai. „Mažos, tačiau didelę įtaką būsto atmosferai darančios detalės – interjero aksesuarai. Noriu atkreipti dėmesį, kad aksesuarai dažnai yra ne tik grožio elementai, jie turi ir tam tikrą funkciją: pavyzdžiui, paveikslai ar kiti meno dirbiniai kuria interjero nuotaiką ir suteikia „išbaigtumo“ bei vientisumo jausmą, o vazos, kilimai, pledai, pagalvės, žvakidės ir panašūs daiktai turi labai aiškią, žmogui buityje gelbėjančią paskirtį“, – pasakoja specialistė.

Paklausus, kaip išsirinkti tinkamus būsto aksesuarus, interjero dizainerė ragina įvertinti kelis dalykus: pirmiausia pagalvokite, koks yra jūsų dizaino estetikos suvokimas – galite peržvelgti visus iki šiol sukauptus su dizainu susijusius daiktus, nesvarbu, ar tai būtų jūsų drabužiai, ar jau turimi meno kūriniai. Antra, įvertinkite, koks jūsų būsto stilius, nes aksesuarai turi padėti jūsų pasirinktam stiliui atsiskleisti, drauge su kitomis interjero detalėmis kurdami  vientisumo įspūdį, o ne atvirkščiai. Taip pat apmąstykite tikslingas aksesuaro „patalpinimo“ vietas – lentynas, židinio apdailos lentynas, sofas, stalus, grindų plotą, palanges, sienas ir kt. Taip pat turėkite omeny, kad aksesuarai išdėstomi pagal poreikį bei estetiką: svarbu, kad jų nebūtų per daug, tačiau pakankamai jaukumo ir išbaigtumo įspūdžiui sukurti. Prieš renkantis aksesuarą būtina įvertinti ir būsto spalvų paletę, kad jis derėtų prie interjero visumos. Dėmesį reikėtų atkreipti į norimo daikto faktūrą bei tekstūrą – tai gali labai pagyvinti kuriamą aplinką.

Vis daugiau žmonių nori nuosavo būsto

Lietuvoje praeiti metai nekilnojamojo turto rinkoje buvo aktyvūs, tai patvirtina Registrų centro duomenys – per visus praėjusius metus Lietuvoje parduoti 124 582 nekilnojamojo turto objektai, tai 3 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai, kurių buvo įsigyta 5,9 proc. daugiau nei 2016 m. – 62 602, bei namai, kurių buvo parduota 10 580. Tai yra 6,9 proc. daugiau nei 2016-aisias.

Kad vis daugiau žmonių investuoja ne tik į būsto įsigijimą, bet ir jo įrengimą, patvirtina finansinių bendrovių duomenys. 2018 m. kovo mėnesį „Mokilizingo“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusę vartojimo paskolą ėmusių ją skyrė būstui įrengti. „Pastaraisiais metais pastebimas rinkos atsigavimas – daugiau žmonių skiria didesnę pajamų dalį savo namams. Pagal mūsų tyrimo duomenis, per pastaruosius penkerius metus 56 proc. ėmusiųjų vartojimo paskolą ją skyrė pilnam būsto įrengimui, jo remontui ar baldams ir buitinei technikai įsigyti. Tai atskleidžia, kad lietuviui svarbi namų erdvė ir jis yra pasiryžęs investuoti tiek finansinius, tiek laiko ar energijos išteklius, kad sukurtų jaukius namus sau ir savo šeimai“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų grupės vadovė Lina Luneckienė.

Lietuviai ne tik skiria daug lėšų savo būstui, bet ir iš anksto planuoja išlaidas. Tai patvirtina ir O. Januškevičiūtė:  „Džiugina, kad žmonės linkę sąmoningai suplanuoti finansinius srautus: ką, už kiek ir kada reikia įsigyti, kokios yra jų finansinės galimybės, o esant poreikiui, pasinaudoja skirtingomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, būtinas medžiagas perka išsimokėtinai. Toks planavimas leidžia įrengti būstą nuosekliai, be pertraukų, todėl ir rezultatas būna kokybiškesnis, ir įrengimas neužsitęsia, tad gyventojai gali iš karto džiaugtis naujais namais. Pastaraisiais metais krepšelis būstui įrengti po truputį didėja – tai pagerina būsto kokybę, nes interjero dizaineris gali parinkti kokybiškesnius ir ilgiau tarnausiančius interjero sprendimus. Kalbant apie užsakovus, šiuo metu stebime didėjantį jaunų šeimų segmentą“, – pasakoja interjero dizainerė.

Jauną investuojančių į savo būstą amžių atliepia ir „Mokilizingo“ duomenys: „Mūsų tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad į būstą investuoja daug jaunų žmonių. Didžiausia dalis ėmusių vartojimo paskolą būstui įrengti priklauso 18–29 m. amžiaus grupei, į kurią patenka šeimos dar nesukūrę žmonės ir jaunos šeimos – abiem atvejais tai geras ženklas. Tai, kad jauni žmonės investuoja į savo būstą, atskleidžia jų pasirinkimą kurti savo ateitį Lietuvoje –  čia kilti karjeros laiptais ir kurti bei puoselėti šeimą“, – pasakoja L. Luneckienė.