Komentarai

Investuoti galima ne tik į būstą. Kaip atrasti tinkamą variantą?

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių.

Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja. Už indėlius mokamos palūkanos pastaruosius metus yra menkos arba nulinės, taigi toks taupymas irgi praranda patrauklumą. Vis dar augančios nekilnojamojo turto kainos gali atrodyti kaip dėmesio vertas argumentas, tačiau būstui įsigyti reikia nemažo kapitalo, o nuomos verslui būtini papildomi finansiniai ir laiko ištekliai.

SEB banko eksperto teigimu, apsaugoti nuo nuvertėjimo ir įdarbinti galima bet kokią pinigų sumą – net ir keliasdešimt eurų. Svarbiausia turėti investavimo tikslą ir planą bei skirti laiko tinkamiausiam sprendimui pasirinkti.

Verta atlikti namų darbus

Investavimo tikslas priklauso nuo individualių kliento poreikių ir situacijos. „Apie investavimo pradžią svarstantys žmonės dažnai pernelyg daug dėmesio skiria vertybinių popierių kainų svyravimams – vertės pakilimui ar nuosmukiui. Savo klientams patariame skirti trumpalaikį spekuliavimą nuo nuoseklaus investavimo, kur svarbiausia yra strateginis požiūris ir ilgalaikis investavimo planas“, – teigia G. Milieška.

Sudarydamas asmeninį investavimo planą klientas turi apibrėžti keletą esminių dalykų – investavimo tikslą, priimtiną riziką, investavimo laikotarpį, investuojamą sumą, papildomas įmokas ateityje ir panašiai. Pasak G. Milieškos, klientų tikslai gali būti labai skirtingi, todėl juos ir savo galimybes bei lūkesčius verta aptarti su investavimo patirties turinčiu finansų patarėju. Kad tokia konsultacija suteiktų didžiausią naudą, G. Milieška pataria iš anksto pasirengti susitikimui.

„Prieš konsultaciją susirinkite kuo tikslesnę informaciją apie savo pajamas ir išlaidas. Svarbu žinoti, kiek tiksliai pinigų kiekvieną mėnesį skiriama įsipareigojimams, tokiems kaip komunaliniai mokesčiai, paskolų ar lizingo įmokos, kiek – taupymui, draudimui. Taip pat galite apskaičiuoti, kiek lėšų išleidžiate maistui, transportui, telekomunikacijų ir kitoms paslaugoms, kuriomis įprastai naudojatės“, – rekomenduoja SEB banko atstovas.

Anot eksperto, turint tikslų ir aiškų dabarties vaizdą, galima projektuoti būsimas finansines situacijas ir investavimo strategiją. Todėl finansų patarėjai taip pat užduoda klausimų apie karjeros galimybes, šeimos planus ir kitus veiksnius, kurie daro įtaką asmens pajamoms ir išlaidoms.

Kur investicijos, ten ir rizika

Kitas investuotojų laukiantis klausimas – kaip jie suvokia ir toleruoja riziką, kuri finansų rinkose suprantama kaip investicijų vertės kitimas. G. Milieška pataria investicijos riziką vertinti atsižvelgiant į laikotarpį, kuriam investuojamas kapitalas. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo apie didesnės rizikos prisiėmimą galima galvoti. O didesnė rizika paprastai susijusi ir su didesne tikėtina grąža. Tai reiškia, kad asmenys, planuojantys ilgalaikes investicijas, galėtų prisiimti didesnę riziką ir tikėtis didesnio pelno.

Štai kodėl jauni žmonės dažniau sulaukia pasiūlymų investuoti į finansines priemones, kurių kainos rinkose paprastai svyruoja dažniau ir smarkiau, t. y. į tokias, kurioms būdingas didesnis kainos kitimas. „Ekonomistai paprastai prognozuoja 1–2 metų ateitį. Taigi klientai, kurie įgyvendina 10, 20 ar net 30 metų investicijų planą, neturėtų pernelyg rūpintis dėl trumpalaikių reiškinių akcijų rinkose. Pavyzdžiui, jei žmogus taupo pensijai 30 metų, jis turės dar daug progų atgauti investicijų vertę po nuosmukių ir padidinti ją per pakilimus“, – dėsto G. Milieška.

Kita vertus, jeigu planuojamos trumpalaikės investicijos, tuomet nuo didesnės rizikos investicijų reikėtų susilaikyti, o pinigus verta kaupti sąskaitose arba skirti mažos rizikos priemonėms.

Finansų patarėjai paprastai pateikia klausimyną apie investuotojo dabartinę finansinę padėtį, finansinius tikslus, investavimo patirtį ir kita. Bene svarbiausia testų dalis yra ta, kurią taikant nustatomas investuotojo požiūris į riziką. Todėl dažnai klausimynuose yra psichologinių klausimų apie jausmus ir elgesį įvairiose situacijose.

Istorija palanki kantriems

Istoriniai duomenys rodo, kad ryšys tarp prisiimamos rizikos ir grąžos tikrai egzistuoja, tačiau norint šią grąžą pasiekti būtinas ilgalaikis investavimo planas, kuris padeda išlaikyti sprendimų nuoseklumą ir ramybę.

„Aiškus investavimo tikslas leidžia išlaikyti pusiausvyrą ir nepasiduoti impulsyviems sprendimams esant įvairioms ekonomikos ciklo fazėms. Svarbu žinoti, kad ekonomika vystosi dinamiškai, jai būdingi įprasti svyravimai, tad per 10 ar 20 metų teks pergyventi dar ne vieną krizę bei ekonomikos klestėjimo laikotarpį,  kartu ir didesnius investicijų vertės nuosmukius bei pakilimus“, – teigia G. Milieška.

Anot eksperto, cikliškumas yra būdingas ir vertybinių popierių rinkoms – per trumpą laiką kainos gali smarkiai svyruoti, todėl ir pelnas, ir nuostolis gali būti didelis. Todėl pasirinkus ilgesnį investavimo laikotarpį galima tikėtis teigiamos investicijų grąžos. Ne veltui kalbėdami apie ilgalaikius investavimo planus finansų patarėjai mėgsta cituoti Nobelio premijos laureatą JAV ekonomistą Paulą Samuelsoną, kuris yra pasakęs: „Investavimas turi būti tarsi žiūrėjimas į džiūstančius dažus ar augančią žolę. Jei norite jaudulio, vykite į Las Vegasą“.

Svarbus patarimas – investicijas diversifikuoti, periodiškai subalansuoti ir investuoti reguliariai

Klasikinis būdas valdyti riziką – investicijų diversifikacija, kai lėšos paskirstomos investuojant į įvairias turto klases ir daugybę įvairių finansinių priemonių. Taip išvengiama situacijos, kai visi kiaušiniai sudedami į vieną pintinę. Kuo didesnė diversifikacija, tuo mažesnė rizika, kad tam tikros investicijos rezultatai turės didelę neigiamą įtaką bendrai investicijų portfelio vertei. Todėl profesionalūs investicinių fondų valdytojai yra linkę diversifikuoti investicijų portfelius. Parinkus teisingą investicijų derinį galima apriboti nuostolius ir sumažinti portfelio grąžos svyravimus.

Pašnekovas pabrėžia, kad laikui bėgant svarbu išlaikyti portfelio struktūrą ir pradines investicijų paskirstymo proporcijas. Mat ilgainiui kai kurių investicijų vertė kyla arba krenta greičiau negu kitų, taigi kinta pradinė portfelio sudėtis. Todėl sudarius portfelį ir nustačius investicijų proporcijas reikia stebėti, kaip jos kinta, ir periodiškai jas perskirstyti (subalansuoti) pagal pradinę portfelio sudėtį. Daugelis finansų ekspertų pataria peržiūrėti portfelio proporcijas reguliariai, pavyzdžiui, kas 6–12 mėnesių.

Dar vienas paprastas ir efektyvus būdas sumažinti investavimo riziką yra reguliarus investavimas, kai investuojama pasirinktu metu, kad ir kokia padėtis rinkoje būtų. „Investuojant reguliariai, kiekvieną mėnesį, tikroji investavimo rizika sumažėja, nes investicinės priemonės įsigyjamos ir jų vertei kylant, ir jai krentant. Tai leidžia užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą ir sumažinti riziką investuoti nepalankiu laiku. Be to, reguliarus investavimas mažomis sumomis yra naudingas, nes taip investuojant galima ramiau ir nuosekliau susipažinti su investavimo galimybėmis, perprasti pagrindinius finansinių rinkų veikimo principus ir besikartojančius ciklus. Šios žinios padeda racionaliai valdyti ir kaupiamus, ir sukauptus pinigus“, – teigia G. Milieška.

Nėra amžinos ilgalaikės strategijos

Net ir laikantis ilgalaikės strategijos būtina periodiškai ją peržvelgti, kad įsitikintumėte, ar ji atitinka jūsų gyvenimą ir dabartinius tikslus, besikeičiantį investavimo laikotarpį ar rizikos toleranciją. Kūdikio gimimas, atžalos išleidimas į aukštuosius mokslus, skyrybos ar kitos aplinkybės gali pakeisti jūsų finansinius prioritetus, tad po kiekvieno iš šių reikšmingų gyvenimo įvykių verta iš naujo peržiūrėti pasirinktą investavimo strategiją ir atsakyti sau į klausimą, ar ji vis dar tinkama.

Galiausiai ekspertas pataria turėti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio pinigų atsargą, kuri padėtų susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis ir neparduoti investicijų nepalankiu metu.

Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button