Užtvankos prie „Ekrano“ gamyklos statyba. 1979 . rugsėjo 2 d. Broniaus Kačkaus nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejus. PKM 40927.

Ir sutyvuliavo marios…

Panevėžio rytiniame miesto pakraštyje, prie buvusios „Ekrano“ gamyklos, tyvuliuoja marios. Ilgus metus neišnaudotas didžiausias vandens telkinys mieste šiandien yra vienas iš lankomiausių objektų Panevėžyje. Pakrantė atnaujinta ir pritaikyta miestiečių bei miesto svečių poilsiui bei pramogoms. Nors prieš 40 metų šio vandens telkinio paskirtis buvo visai kita.

Apie vandens paėmimą iš Nevėžio upės gamybiniams reikalams pradėta kalbėti jau 1964 m. Augant pramonei, didėjant miesto gyventojų skaičiui, Panevėžio miesto gyventojams pradėjo trūkti geriamo vandens. Panevėžio miesto gyventojai, fabrikai, gamyklos bei kiti vartotojai savo poreikiams vartojo geriamą vandenį iš vienintelės vandenvietės, kurios 24 gręžiniai davė 31 tūkstantį kubinių metrų vandens per parą. Iš šio kiekio fabrikų ir gamyklų poreikiams buvo sunaudojama apie 17 tūkstančių kubinių metrų per parą. Norint pagerinti vandens tiekimą miesto gyventojams, buvo būtina kelti gamybinio vandentiekio iš Nevėžio upės statybos klausimą.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1964 m. gruodžio  31 d. potvarkiu Nr. 1855 įpareigojo Liaudies ūkio tarybą paruošti projektinę dokumentaciją Panevėžio miesto gamybiniam vandentiekiui. Pagal „Pramprojekto“ paruoštą projektą gamybinio vandentiekio kompleksą sudarė dviejų užtvankų statyba kartu su vandens paėmimo ir valymo įrenginiais, užtikrinančiais miesto šiaurės vakarų ir šiaurės rytų pramonės rajonų aprūpinimą gamybiniu vandeniu.

 Šiaurės rytų užtvankos statybai buvo pasirinkta vieta ties „Ekrano“ gamykla, nes, atlikus statybos-montavimo darbus ir užtvenkus Nevėžio upę, vienas iš pagrindinių vandens resursų vartotojų turėjo būti „Ekrano“ gamykla. Statymo darbai pradėti 1975 m. pavasarį. Užsakovas – Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyrius, rangovas – Panevėžio melioracijos statybos montavimo valdyba, projektuotojas – Pramoninės statybos projektavimo institutas.

1973 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas įpareigojo visas įmones ir organizacijas (hidrologinė stotis, Karinis dalinys Nr. 18380, Panevėžio melioracijos statybos valdyba, gamybinės gazifikacijos valdyba, vandentiekio-kanalizacijos valdyba, Panevėžio ryšių mazgas,  Ekrano gamykla ir kt.) iki 1975 m. iškelti iš užliejamos zonos visus jų žinioje esančius įrenginius, o projektuojamus, suprojektuotus naujai ar statomus projektuoti ir statyti suderinus su būsimo tvenkinio projektu. Buvo apsemti apie 42,75 hektarai Panevėžio vaismedžių medelyno Dembavoje žemių, 8,38 hektarai Panevėžio melioracijos statybos valdybos žemių, taip pat šios valdybos pionierių stovyklos sporto aikštelės, Karinio dalino Nr. 18380 10,14 hektarų žemių.

Užtvanką buvo numatyta užpildyti 1978 m., tačiau susidurta su nemažai problemų, trukdančių laiku užbaigti pramoninio vandentiekio tvenkinio ir jo įrenginių statybą. Pirmiausia, pavėluotai skirti žemės sklypai užtvankos statybai bei grunto karjerams, nelaiku nukelta „Ekrano“ gamyklos tvora, kuri trukdė tvenkinio šlaitų tvirtinimui. Dėl J. Biliūno gatvės tilto per užtvanką statybos dalinai buvo pakeista užtvankos konstrukcija ir pakoreguotas užtvankos projektas, praplečiant užtvanką tiek, kad būtų galima įrengti 15 metrų pločio važiuojamąją dalį su 3 metrų pločio šaligatviais iš abiejų pusių. Užtvankos darbai sustojo, nes nebuvo laiku pateikti brėžiniai. Taip pat paaiškėjo, kad žemės užtvankai grunto kiekiai padvigubėjo, o ištyrinėtų tam reikalui grunto karjerų ir Ministrų Tarybos išskirtų žemės sklypų karjerams nėra. Todėl užtvankos statyba negalima. 

Išsprendus eilę problemų, užtvankos statybos baigtos 1980 m. Tvenkinys vandeniu buvo užpildomas tų pačių metų birželio-liepos mėnesiais. Dviejų milijonų kubinių metrų vandens sukaupimui reikėjo nuolat į tvenkinį leisti apie 1 kubinį metrą per sekundę vandens. 1980 m. liepos 21 d. Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-mečio proga užtvanka iškilmingai buvo uždaryta.

Tvenkinio paviršiaus plotas užima 84 hektarus, pačiame tvenkinyje susikaupę apie 2 milijonai kubinių metrų vandens, tvenkinio ilgis siekia 8 kilometrus, didžiausias plotis – 0,27 kilometrai, giliausia užtvankos vieta – 6,5 metrai. Statant tvenkinį, buvo paklota apie 6 tūkstančius kubinių metrų betono, 560 kubinių metrų surenkamo betono, sunaudota 423 tonos metalo, išvežta ir atvežta 570 tūkstančių kubinių metrų žemių, 10 tūkstančių kubinių metrų žvyro. Užtvankos statyba Panevėžiui kainavo apie 1,5 milijono rublių.

Agnė Tučkienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: