Iš komandiruočių – su maišeliu dirvožemio

Daržovės, vaisiai, grūdai – tai labiausiai žmogui reikalingas maistas. Tačiau daugelis dabar nuogąstauja, kad su lėkšte naudos gaus ir visą chemikalų porciją, nes laukai purškiami įvairiomis trąšomis. Panevėžyje yra gamykla, kurioje gaminami mikrobai, o tai – aplinkai draugiškos trąšos.

Gailutė KUDIRKIENĖ

Iš Panevėžio – net į Naująją Zelandiją

Panevėžyje įsikūrusi bendrovė „Bioenergy“ prisistato kaip didžiausia biologinių preparatų kūrėja ir gamintoja Rytų Europoje.

Biologiniai preparatai – tai naujausios kartos trąšos, pakeisiančios chemikalus – jų laikai jau baigiasi.

Šias biologiškai aktyvias trąšas jau naudoja Europos, Azijos, Afrikos šalių ūkininkai, 20-ies litrų talpos kanistrai keliauja į Naująją Zelandiją, Pietų bei Šiaurės Ameriką.

Įmonės moksliniam padaliniui vadovauja iš Pasvalio kilęs mikrobiologijos mokslų daktaras Audrius Gegeckas. Jis kartu yra ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas.

Mikroorganizmai žemės ūkiui

Smalsu, kaipgi atrodo vienos moderniausių mūsų miesto įmonių cechai, kokie specialistai juose dirba, kaip vyksta gamybinis procesas, tad įsiprašome į ekskursiją.

Bendrovės pastatas yra Beržų gatvės gale, ant Žagienio upelio kranto. Durys su kodu, joks prašalaitis neužeis.

Vizitą suderiname iš anksto, tad mūsų jau laukia A.Gegeckas.

Jis patikina, kad absoliučiai visi bendrovės darbuotojai yra itin išsilavinę – turi universitetų baigimo diplomus. Tai mikrobiologai, biotechnologai ir molekulinės biologijos specialistai.

Prieš veriant duris į gamybą – trumpa įžanga apie įmonę.

„Kuriame naujoves, paremtas mikrobiologija. Mikroorganizmai gali būti įvairūs: vieni puola mus, kiti padeda išgyventi. Mūsų tikslas – ieškoti tokių mikroorganizmų, kurie gali būti pritaikomi žemės ūkyje“, – sako pašnekovas.

Iš komandiruočių parveža žemių

Pašnekovas pasakoja, kad kai įmonės vadybininkai vyksta į tolimas komandiruotes, visada jų prašoma parvežti tenykščio dirvožemio. Geriausia, jei mėginiai bus paimami iš kokio sąvartyno, kur yra maisto liekanų ir kur mikroorganizmai gerai veisiasi – tinka ir laukiniai pliažai ar vietiniai ekologiniai ūkiai, kur nenaudojama chemija ir kur gali būti prie tų sąlygų geriausiai prisitaikę mikroorganizmai.

Mokslininkas tuojau pat paaiškina, kam reikia tų iš svetur atvežtų mėginių su knibždančia plika akimi nematoma gyvybe.

„Mūsų šalyje – nusistovėjusios standartinės oro sąlygos, nėra didelių temperatūrų svyravimų, tad ir mikrobai čia gyvena atitinkami, prisitaikę tik tokiam klimatui, o kai atkeliauja mėginys iš Afrikos, kur temperatūra būna ir 45 laipsniai karščio, ten tikimės rasti ekstramobilių  „gyventojų“ su visai kitokiomis savybėmis. Tokius aptiktus mikrobus dedame į kolekciją – gal kada prireiks“, – aiškina mokslininkas.

Pasak jo, Lietuva nacionalinės mikroorganizmų kolekcijos neturi, tad universitetai ir mokslinės laboratorijos kaupia privačius rinkinius.

„Dabar visi mikroorganizmai, kuriuos naudojam gamyboje, paimti iš mūsų šalies teritorijos. Daug produkcijos keliauja į Latviją ir pas mūsiškius ūkininkus, tad stengiamės, kad tas mikroorganizmas būtų iš tokios pat aplinkos, galėtų vystytis ir efektyviai daugintis. Iš kitur parsivežtus mikrobus pritaikome eksporto prekėms“, – sako pašnekovas.

Bendrovės kolekcijoje jau yra 3 tūkstančiai skirtingų mikroorganizmų.

Į laboratorijas einama tik su sterilia apranga

Pirmiausia – ekskursija į bioprocesų ir biokontrolės tyrimų laboratorijas. Jų įmonėje yra trys.

Velkamės specialią sterilią aprangą, maunamės antbačius ir po kepuraitėmis slepiame plaukus.

Anot pašnekovo, seniai žinoma, kad augalas dirvožemyje bendrauja su mikroorganizmais: vieni jų kenkia, kiti augalą gali sustiprinti, paskatinti augimą, padidinti derlingumą. Štai šioje laboratorijoje ir ieškoma gerųjų, augalui padedančių mikroorganizmų.

„Mūsų tikslas juos nustačius padauginti, kad būtų galima naudoti išpurškiant ant augalų ar dirvožemio“, – sako laboratorijos vadovas.

Ieško gerųjų mikrobų

Patalpoje palei visas sienas išrikiuoti stalai su įranga, gausybė vamzdelių ir žarnelių, stovi mikroskopai, termostatai, stiklinės talpos su kunkuliuojančiu drumstu skysčiu, prie traukos spintos dirbanti moteris kilnoja folija uždengtas kolbas, ūžia į centrifugą panašus įtaisas.

Pasak palydovo, indai su kunkuliuojančiu skysčiu yra maišyklės ir fermentatoriai, jie padeda sužinoti, kaip užauginti reikiamą mikroorganizmą, kokia pH terpė ir temperatūra jam patinka, ką „valgo“, koks deguonies poreikis.

„Čia sumažinta gamybos versija. Atradęs reikiamą mikrobą, negali jo iškart auginti tūkstančiuose litrų, nes brangu. Juk dar gali sugadinti, tad tą mažą kiekį išpili ir iš naujo darai“, – aiškina jis.

Kai mėginyje mikrobai užauga, jie keliauja toliau, į antrą laboratoriją patikrinti.

Mokslininkas rodo purtyklę. Joje nustačius tam tikrą temperatūrą ir maišymo greitį žiūrima, kiek deguonies skystyje su mikrobais ištirps.

Vieni organizmai kvėpuoja, kiti nenori kvėpuoti deguonimi. Keičiant įvairias sąlygas, galiausiai suformuojamas protokolas – nuorodų rinkinys, pagal kurį bus gaminamos bioaktyvios trąšos.

Viename taškelyje telpa pusantros Lietuvos

Žengiame į trečią laboratoriją, kur dar didesnis sterilumas nei dviejose pirmose, čia virš durų kabo ultravioletinius spindulius skleidžiantis prietaisas, visą parą dezinfekuojantis aplinką.

Laminarinėje spintoje nuolat šviečia ultravioletas ir naikina mikrobus, čia absoliučiai sterilu, čia laikomos sterilios kolbos, į kurias bus supilti mėginiai.

„Čia nėra nė vieno pašalinio mikroorganizmo, įpylus mėginį užaugs tik tai, ką nori užauginti“, – paaiškina pašnekovas.

Pasak A.Gegecko, vis dėlto ši laboratorija nėra idealiai sterili kaip farmacijos gamykloje, tačiau apsaugos, kad niekas neįneštų iš lauko nepageidaujamų mikrobų, čia itin paisoma.

„Didžiausias užkrato šaltinis yra žmogus: kostels kas nors be kaukės ar plika ranka ką nors palies – ir prašau, gali išaugti didžiausia kolonija to, ko mums visai nereikia“, – aiškina, kodėl reikia griežtai laikytis taisyklių.

Mokslininkas kilsteli prieš šviesą Petri lėkštelę, nusėtą baltais taškeliais. Vienas taškelis – ištisa bakterijų kolonija. Vienos bakterijos plika akimi nepamatysi, matoma tampa tik tada, kai prisidaugina.

„Tame taškelyje telpa pusantros Lietuvos, yra apie 3–5 milijonus ląstelių“, – sako mikrobiologas.

Čia pat stovi ir dvi auginimo kameros, vienoje auginami biostimuliatoriais maitinami, o kitoje niekuo netręšiami augalai. Juos lyginant ir matyti mikroorganizmų efektyvumas.

Naujausių technologijų cechas – be žmonių

Dabar jau keliaujame į gamybos cechą. Vėl ta pati procedūra: iš naujo velkamės sterilią aprangą.

Pirmoji patalpa lyg skrydžių valdymo postas – vien kompiuteriai su vis skirtingais agregatų brėžiniais ir nuolat besikeičiančiais skaičiais. Tai operatorinė. Per didžiulius langus matyti visas cechas, o jame… nė vieno darbuotojo.

Gausybė tviskančių nerūdijančio plieno vamzdelių jungia kelias skirtingo dydžio talpas, kas vyksta sistemoje, rodo visas blokas elektroninių prietaisų, o bendrą procesą operatorius stebi kompiuterių ekranuose.

„Dirbam 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Procesas nenutrūkstamas, mikroorganizmas nesustoja, duok jam „maisto“, jis augs ir augs. Iš pradžių į vandenį pasėji kultūrą, kurią auginsi, sudedi mitybines medžiagas, reikalingas mikroorganizmui augti, palaikai augimui reikalingas optimalias sąlygas, o kai procesas baigtas, sustabdai fermentaciją ir išpilstai į talpas“, – vardija proceso seką mano palydovas.

Pasak A.Gegecko, bendrovės „Bioenergy“ gamykla visiškai automatizuota, gamybos procesus galima valdyti net telefonu iš namų, bet dėl saugumo vis dėlto reikia žmogaus rankų, tad po vieną darbuotoją budi kiaurą parą.

Savi irgi jau pasikaustę

Bioenerginiai dirvos stimuliantai – tai ateities trąšos.

Pasaulyje vyksta intensyvi dirvožemio erozija, nuolat netenkama derlingo sluoksnio.

Europos Sąjunga, kad saugotų ir tausotų dirvožemį, yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų 50 procentų sumažinti pesticidų ir 20 procentų mineralinių trąšų naudojimą.

Ūkininkams tai reikštų mažesnį derlių, tektų branginti produkciją, kiltų maisto kainos ir nusitęstų visa grandinė to pasekmių.

„Tam, kad, sumažinus trąšų, būtų galima išlaikyti tokį pat derlių, mes ir ieškome kitokių sprendimų, šiuo atveju tai bioenerginės trąšos“, – sako mikrobiologas.

Pasak jo, užsieniečiai inovatyvų produktą iš karto pripažino, o štai lietuviai prie bioenerginių pratinosi lėčiau, tautiečiai atsargesni, inovacijų prisibijo.

„Anksčiau susitikus su ūkininkais reikėjo pradėti nuo pradžiamokslio, aiškinti, kas tas mikroorganizmas, dabar jau daugelis šioje srityje pasikaustę, jau kalbam apie technologijas“, – aiškino  naujoviškosios įmonės atstovas.

Nuotraukos iš įmonės archyvo

panskliautas.lt

Projektas „Ateitis dabar“