KomentarasKultūros naujienosNAUJAUSIOS ŽINIOS

Iš muzikinio ir teatrinio gyvenimo Panevėžyje

Iki Pirmojo paaulinio karo Panevėžyje buvo aktyvus muzikinis gyvenimas. Išgarsėjo miesto chorai. Iš pradžių, kai 1881 m. mieste apsigyveno vargonininkas  Juozas Birmontas. Jis buvo kilęs iš Kauno rajono Čekiškės apylinkės.Turintis muzikinių gabumu mecenato dėka  mokėsi Varšuvos konservatorijoje.

Atvykęs į Panevėžį vargonavo šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Juozas Birmontas turėjo gerą balsą ir nuostabiai grojo vargonais. Jis suorganizavo chorą, kuris pirmasis Panevėžyje per 1904 m. žemės ūkio parodos atidarymą sudainavo keletą lietuviškų dainų. Tai buvo gana netikėta. Viena iš renginio  rengėjų buvo Julija Janulaitytė, vėliau Jono Biliūno žmona, kuri gyveno Panevėžyje, Moigio namuose ( dabar kraštotyros muziejus).

Panevėžyje 1905 m.  vasario 26 d.pirmą kartą suvaidintas A. Keturakio „Amerka pirtyje“ ir Vaižganto dramos vaizdelis „Tikrai niekam nesakyk“. Dainavo mergaičių ir vyrų chorai, vadovaujami Juozo Birmonto. Apie lietuvių vakarą Panevėžyje rašė „Vilniaus žinios“. Tai buvo pirmoji 1905 m. korespondencija iš Panevėžio. 1905 m. įvyko trys lietuviški vakarai.

Vėliau Juozą Birmontą pakeitė Antanas Marijošius, garsaus dainininko Romano Marijošiaus tėvas. Jis buvo dainavęs profesionaliame rusų chore, todėl mokėjo interpretuoti dainas. A. Marijošius 1899-1901 m. lankė Juozo Naujalio vargoninkų kursus Kaune. Panevėžyje suorganizavo chorą ir su juo koncertavo Panevėžyje, Vilniuje. Vėliau išsikėlė gyventi į Telšius ir dirbo mokytojų seminarijoje ir vykupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje.

1912 m. mieste apsigyveno savamokslis kompozitorius Vladas Paulauskas. Iš mažens turėjo puikią muzikinę klausą, dainavo Kaune Juozo Naujalio berniukų chore.  Muzikos jis mokėsi pas Vincą Nacevičių ir Juozą Naujalį Kaune. Vargoninkaudamas įgijo  pradžios mokyklos mokytojo cenzą. Nuo 1905 m.  vargoninkavo ir vadovavo chorui  Kuktiškėse ir Kudirkos Naumiestyje. Nuo 1908 m. pradėjo vargoninkauti ir vadovauti chorui Plateliuose, mokytojavo „Saulės“ parapijos mokykloje ir vadovavo vaikų chorui. Atsikėlęs į Panevėžį aktyviai įsitraukė į muzikinį gyvenimą.

Naują impulsą miesto  teatriniame gyvenime įvyko 1906 m., kai grupė to meto miesto inteligentų įkūrė lietuvių dramos ir muzikos bei dainos draugiją „Aidas“. Apie jos veiklą daugiau rašė Leonas Kaziukonis, todėl nesikartosime.

Panevėžys tuo metu buvo vienas iš didžiausių teatrinių centrų. Čia nuolat  vaidino lenkų mėgėjų trupė „Liutnia“, gastrolių atvykdavo neblogi rusų, lenkų bei ukrainiečių teatrai, netgi opera. Netikėtai didelio atgarsio susilaukė Miko Petrausko koncertas. Kasmet po keliolika spektaklių suruošdavo lietuviai scenos mėgėjai, susibūrę į dramos bei muzikos mėgėjų draugiją „Aidas“. Bemaž per dešimtmetį jie suvaidino kone visus kūrinius, kuriuos tuo metu turėjo lietuvių mėgėjų teatras.

Apie muziką ir teatrą XX a. pirmoje pusėje rašė garsusis Mykolas Karka, chorvedys ir muzikinio gyvenimo Panevėžyje organizatorius. Apie tai rašoma leidinio „Kraštotyra“ 10 knygoje (1980). Apie Panevėžio teatrinį gyvenimą XX a. pradžioje rašė Vytautas Maknys monografijoje „Lietuvių teatro raidos bruožai. T.1.Vilnius, 1972, p. 139-145.

Apie Meno kuopos veiklą (1921-1945) Panevėžio vyrų gimnazijoje skaitykite Juozo Brazausko parengtoje knygelėje „Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje“ (20017).

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Back to top button