Futbolas – populiariausia sporto šaka pasaulyje. Jis vadinamas sporto karaliumi. Pagal vieną iš versijų žaidimą, panašų į futbolą, mėgo Romos legionieriai. Kai kuriuose šaltiniuose jau 1349 m. minimas spardomas odinis kamuolys. Žaidimo pavadinimą sudaro du angliški žodžiai: koja ir kamuolys. Pirmieji 1863 m. (pagal kitus duomenis 1860 m.) žaidimo taisykles tvarkyti ėmėsi anglai.
Pirmos rungtynės Lietuvoje sužaistos 1919 m., bet tik vienos. 1920 m. įvyko kelios rungtynės, o 1921 m. jau keliasdešimt. Bet komandos buvo silpnos. 1920, 1921 ir 1922 m. futbolas pirmiausia sudomino jaunuomenę sportu. Nebuvo stadionų, aikščių, futbolas žaistas ir Kauno Ąžuolyne po ąžuolais. Pasirodžius futbolininkams su trumpomis kelnaitėmis, į juos žiūrėta kaip į naujos faunos atstovus ir net bandyta skambinti policijai. Akcentuota, kad futbolas yra sportas, o ne kautynės, per kurias sužalojami žmonės.
Futbolas daugiau plito miestuose, kaimuose į tokią pramogą žiūrėta neigiamai, futbolininkai vertinti kaip tinginiai, plėšantys avalynę. Tik Klaipėdos krašto kaimuose futbolas buvo populiarus.
Pamažu radosi futbolo mokyklų, kariškų organizacijų, klubų. Komandos tarpusavyje nebendravo, žaisdavo kiekviena atskirai. 1919 m. įkurta Lietuvos sporto sąjunga, 1920 m. rugpjūtį pavadinta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos futbolo komanda 1919–1923 m. Lietuvoje buvo geriausia. Ji laimėjo apie 15 rungtynių, pralošė tik vienas. 1922 m. surengtas pirmas Lietuvos futbolo čempionatas, kurį organizavo Lietuvos sporto lygos futbolo skyrius. 1922 m. kovo 19 d. žaistos Lietuvos futbolo pirmenybių pirmo rato atidarymo rungtynės.
Futbolo pradžia Panevėžyje laikomi 1922 m. Apie rungtynes 1922 m. rašė to meto Lietuvos sporto spauda. Galima teigti, kad Panevėžio futbolui virš 100 metų. Panevėžio sporto sąjunga „Sveikata“, tuo metu veikusi Respublikos g. 29, įsteigta 1920 m. birželio 27 d. Jos pirmininkas buvo Povilas Šalčius, reikalų vedėjas Al. Šalūga, iždininkas J. Belinis, sekretorius Pr. Morkūnas ir narys Ed. Vaičiūnas. Organizacijai priklausė 203 nariai. Sąjunga kultivavo ir futbolą. 1921 m. grafas Erichas Kaizerlingas sporto sąjungai „Sveikata“ padovanojo vieną dešimtinę žemės. 1922 m. stadionas vis dar nebuvo įrengtas. Jį planuota statyti Skaistakalnyje. Ten savo stadioną įsirengė pavasarininkai. Ši sporto sąjunga net nesubūrė savo futbolo komandos.
1922 m. Panevėžio spaudoje užfiksuota, kad Lenkų gimnazija žaidė su V pėstininkų pulku 2:2, Lietuvių gimnazija su V pulku 2:1, Lenkų gimnazija nugalėjo lietuvių gimnazijos komandą 3:1. Lietuvos gimnazija laimėjo antras rungtynes 1:0. V pėstininkų pulkas įveikė II pėstininkų pulką 3:2. 1922 m. rugsėjo 9 d. vyko futbolo rungtynės tarp Panevėžio moksleivių ir Kauno žydų „Makabi“. Pradėjus smarkiau lyti, žydai išsibėgiojo. Rungtynes 2:0 laimėjo Panevėžio moksleiviai.
1924 m. liepos 13 d. spaudoje minimos sporto klubo Panevėžio „Sveikata“ rungtynės su žydų „Iso“ klubu.
1927 m. Panevėžio miesto taryba skyrė 2 tūkst. litų sporto organizacijoms paremti.
1927 m. Panevėžyje buvo tokios futbolo komandos: 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko, „Žiežirbos“, Panevėžio šaulių sporto klubo, „Ursus“, Panevėžio „Makabi“. Geriausiai žaidė Panevėžio šaulių sporto klubo ir „Makabi“ komandos.
Panevėžyje futbolą propagavo šaulių sporto klubas, įkurtas 1926 m. Nuo 4-ojo dešimtmečio ir jaunalietuviai.
1931 m. liepos 19 d. „Makabi“ aikštėje vyko draugiškos futbolo rungtynės tarp jaunos šaulių futbolo komandos ir „Makabi“. Laimėjo „Makabi“ 4:0. 1931 m. rugpjūčio 29 d. „Makabi“ nugalėjo lenkų „Spartą“ 7:0. Lenkai žaidė dėvėdami naują uniformą – raudonus marškinėlius ir juodas kelnaites. Iki 1932 m. Panevėžyje geriausios futbolo komandos buvo „Makabi“ ir „Sparta“. Įsikūrus šaulių sporto klubui ir „Maistui,“, jie pamažu perėmė lyderių pozicijas.
Spaudoje užfiksuota, kad „Maisto“ sporto klubas įsteigtas 1932 m. liepos 13 d., įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d. Jo pirmininkas buvo Erikas Landigas, valdybą sudarė Kostas Kanis-Kanevičius, Kazys Jasutis, Repkinas, ir K. Aleksiūnas. Į klubą įsirašė 64 nariai. Pirmiausia įsteigta futbolo komanda. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Sporto klubas siekė burti visus AB „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus, tarnautojus bei aplinkinių rajonų gyventojus, plėtoti sveikas ir racionalias sporto šakas. Sporto klube buvo kultivuojama gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, žiemos sporto šakos ir kt. Klubas buvo įsikūręs AB „Maistas“ Panevėžio fabriko patalpose. Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, 1934m. gegužės mėnesį iš vyskupijos išsinuomotame sklype tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto buvo įrengtas MSK stadionas. Vien stadiono tvoros įrengimas kainavo 2 tūkst. litų. Fabriko teritorijoje buvo įrengta lauko teniso aikštelių, bet greičiau „Maisto“ sporto klube išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas, 1935m. įvyko rungtynės tarp Panevėžio „MSK“ ir Tauragės „MSK“ futbolo komandų. Panevėžiečiai įveikė priešininkus rezultatu 3:1. 1936m. „MSK“ klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937m. birželio 1d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda žaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“ ir baigė lygiosiomis 2:2. Rugsėjo 12d. „Maisto“ futbolo komanda pralaimėjo Panevėžyje viešėjusiai Lietuvos fizinio lavinimosi komandai iš Kauno 0:3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. Tuo metu šį sporto klubą itin garsino futbolo komanda. 1939 m. Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Ji vienintelė iš Panevėžio futbolo komandų dalyvavo tokio lygio varžybose.
1942 m. Panevėžio „Maistas“ žaidė Panevėžio apygardos varžybose ir laimėjo 1 vietą. 1943 m. šiuos pasiekimus pakartojo. Po karo Lietuvos čempionate žaidė gamyklų komandos. Senųjų futbolininkų jose nebuvo, nes dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokario futbolo klubo „Maistas“ istorija susijusi su jo direktoriumi Leonidu Kadišu. Jis rėmė futbolininkus, kai dirbo direktoriumi 1955–1963 m. Po jo direktoriavusiam Oniščenko futbolas nerūpėjo. Komanda treniruodavosi du kartus per savaitę. Tomis dienomis dirbdavo tik pusę dienos. Prieš ir po varžybų sportininkai gaudavo laisvadienių. Apie pusė žaidėjų buvo iš „Maisto“. Likę iš kitų įmonių. Komandą treniravo Vytautas Šilinskas. Futbolininkai Šimonis, Kazlauskas buvo elektrikai, Moskaliovas, Jokubaitis šaltkalviai. Madeikis buvo vienintelis sporto meistras. Jį paėmė į meistrų komandą, bet vėliau jis grįžo ir žaidė už „Maistą“. Kazlauskas irgi žaidė meistrų komandoje. Išėjus L. Kadišui, daug sportininkų išėjo iš „Maisto“ į Statybos trestą ir žaidė „Statyboje“. 1963 ir 1968 m. Panevėžio „Statyba“ tapo Lietuvos čempione. Tuo metu rungtynes Panevėžyje stebėdavo 5–6 tūkst. žiūrovų.
Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubas įsikūrė 1963 m. 1985 m. „Ekranas“ tapo Lietuvos čempionu (treneris Mindaugas Kaušpėdas). 1986 m. klubas laimėjo Pabaltijo taurę. 1993 m. vėl tapo Lietuvos čempionu (treneris Virginijus Liubšys). 1994 m. įkurtas savarankiškas „Ekrano“ futbolo klubas. Jo prezidentu tapo Aleksandras Michelsonas.
Futbolo klubas „Panevėžys“ – futbolo klubas iš Panevėžio, žaidžia Lietuvos „TOPLYGOJE“. Įkurtas 2015 metais. Pasiekimai: A lygos čempionas – 2023 m.
Dabar Lietuvos futbolas gyvena ne pačius geriausius laikus, bet ši sporto šaka ir dabar populiari Lietuvoje ir Panevėžyje.
Fotografijoje Panevėžio sporto sąjungos „Sveikata“ futbolininkai po rungtynių su 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko futbolininkais. 1923 m.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
