Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. Algirdo Neveravičiaus fondas. F143-713.

Iš Panevėžio švietimo istorijos: apie respublikinę Panevėžio akušerių mokyklą

1945 m. gruodžio 29 d. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo gruodžio 1 d. Panevėžyje įsteigta Respublikinė Panevėžio akušerių mokykla, kurios direktoriumi nuo 1945 m. gruodžio 1 d. paskirtas gydytojas Vladas Dalinda. Mokslai mokykloje truko 2 metus. Į mokyklą stoti mokytis galėjo 17-35 metų mokiniai, baigę 4 gimnazijos klases. Mokslas mokykloje buvo nemokamas. Įstoję mokytis mokiniai turėjo būti aprūpinti gyvenamu plotu.

Mokykla įsikūrė adresu Smėlynės g. 25. Darbą pradėjo 1946 m. Iš planuotų priimti mokytis 50 mokinių, priimti 43. Mokykloje mokėsi vien mergaitės. Sudarytos 1 kurso 2 grupės, kurios dėl patalpų stokos buvo jungiamos į vieną. Remiantis 1946 m. mokyklos ataskaitos duomenimis, mokykloje dirbo 17 darbuotojų, iš jų 11 mokytojų. Karinio-fizinio lavinimo mokytoju paskirtas B. Kurlencovas. Mokymai vyko Panevėžio 2-osios gimnazijos sporto salėje, jei geras oras – lauke. Pirmaisiais metais darbo sąlygos buvo sunkios: nebuvo vadovėlių, mokymosi priemonių, darbą dar labiau apsunkino savų patalpų ir bendrabučio neturėjimas.

1947 m. vietoje planuotų priimti 30 mokinių, buvo priimtos mokytis 37. Iš viso per abu kursus mokykloje mokėsi 91 mokinė. Dirbo 13 mokytojų. Mokslo trukmė nuo 2 metų buvo pailginta iki 3. Mokykla savų patalpų neturėjo, nuomavosi patalpas Panevėžio 2-ojoje gimnazijoje, kurioje darbas vyko po pietų. Praktiką mokinės atliko Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, konsultacinėje poliklinikoje, gimdymo namuose, laboratorijoje. Be matematikos, lietuvių, rusų, lotynų kalbų buvo mokoma akušerijos, patologijos, anatomijos, chirurgijos, ginekologijos, farmakologijos, higienos, vidaus ligų, biologijos, chemijos, fizikos. Mokyklos profsąjungos redakcijos kolegija leido sieninį laikraštį „Medicinos keliu“. Veikė tautinių šokių, vaidybos su deklamacija, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos rateliai. Mokinės aktyviai dalyvavo tarpmokyklinėse varžybose, rengė meninius pasirodymus ligoniams.

Didelių sunkumų mokymosi procesui kėlė mokytojų trūkumas: mokykloje beveik visi mokytojai dirbo antraeilėse pareigose, nes turėjo pagrindinius darbus ligoninėje ir mokyklose. Mokslą apsunkino ir savų patalpų neturėjimas: nebuvo galimybių įrengti kabinetus ir klases. Nors mokykla turėjo sukaupusi 392 knygų biblioteką, atskiros patalpos joms laikyti nebuvo.

1948 m. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 407 nuo 1949 m. vasario 15 d. prie Panevėžio akušerių mokyklos prijungta Panevėžio medicinos seserų mokykla ir pavadinta Respublikine Panevėžio akušerių mokykla. Direktoriumi paskirtas Zigmantas Veleckas, vedėja – Monika Žebrauskaitė.

Remiantis 1951 m. Respublikinės Panevėžio akušerių mokyklos ataskaitos duomenimis, mokyklos mokymosi procesas vyko per 2 vietas. Pagrindinės mokyklos patalpos buvo  įsikūrę Butų ūkio valdybos pastate Gegužės 9-osios g. 3 (dab. Vasario 16-osios g.). Čia savo darbą dirbo mokyklos raštinė, buvo įkurtas „raudonasis kampelis“, 1 auditorija ir 5 mokslo kabinetai. Kitos patalpos buvo įrengtos Mokytojų seminarijos patalpose, kuriose veikė 4 auditorijos, 1 mokslo kabinetas, buvo kūno kultūros salė, sporto aikštė ir skirtas žemės plotelis Mičiurino daržui. Visos patalpos buvo nuomojamos.

1950 m. naujiems mokslo metams buvo priimta 30 mokinių. Mokyklą baigė 59 mokinės, kurios buvo paskirstytos į darbovietes. Tuo metu mokykloje dirbo 25 mokytojai, iš kurių 16 gydytojų.

Mokykla buvo įsirengusi anatomijos, akušerijos, ligonių slaugymo, fizikos-chemijos, biologijos-fiziologijos mokslo kabinetus. Praktiką mokinės atliko Respublikinėje Panevėžio  miesto ligoninėje ir miesto poliklinikose.

Mokyklos biblioteka specialių patalpų neturėjo, tačiau buvo įrengta „raudonajame kampelyje“. Biblioteka veikė kiekvieną dieną nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro. Knygos neštis į namus ir skaityti vietoje buvo išduodamos mokinėms, dėstytojams ir tarnautojams. Bibliotekos fondą sudarė 1048 knygos, iš kurių 258 vadovėliai.

Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministro 1953 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 281 nuo 1953 m. rugsėjo 1 d. buvo atidarytas vakarinis medicinos seserų skyrius. Mokslas truko 3 metus. Į šį skyrių buvo priimami asmenys, baigę 7 klases. 1957 m. liepos mėn. buvo išleista paskutinė laida ir skyrius uždarytas.

1965 m.  gruodžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 614, pažymint įžymaus Lietuvos revoliucinio darbininkų judėjimo dalyvio Andriaus Domaševičiaus 100-ąsias gimimo metines, Panevėžio medicinos mokyklai suteiktas A. Domaševičiaus vardas. Mokykla pavadinta Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykla.

1991 m. Lietuvos Respublikoje reformuojant specialiojo vidurinio mokymo sistemą, Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykla reorganizuota į aukštesniąją medicinos mokyklą, 2002 m. rugsėjo 1 d., sujungus Panevėžio A. Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą, Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą, įsteigta   Panevėžio kolegija.

Agnė Tučkienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: