Iš telefonizacijos istorijos Lietuvoje ir Panevėžyje

1880 m. pirma vieša telefono būdelė pastatyta Jungtinėse Amerikos Valstijose.  Europoje 1903 m. pirma telefono būdelė įrengta Londone. Lietuvos teritorijoje pirmas viešas telefonas automatas įrengtas Vilniuje, pašto patalpose 1913 m. sausio 1 d., kai Lietuva dar buvo carinės Rusijos sudėtyje. Iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo kituose miestuose telefonų viešose vietose nebuvo. Privačiuose namuose ar įstaigose telefonai įrengti dar XIX a. pabaigoje.

Nepriklausomos Lietuvos laikais pirmi vieši telefonai automatai pastatyti 1930 m. kovo mėnesį Kauno telefono-telegrafo stotyje ir Centrinio pašto rūmuose. Vieno telefono automato įrengimas kainavo nuo 700 iki 900 Lt. Už skambutį iš automato reikėjo mokėti 20 centų. Netrukus telefonų automatų atsirado ir miesto gatvėse. 1931 m.  Kaune pastatyti ir pašto ženklų automatai, iš kurių buvo galima nusipirkti pašto ženklų už 5, 10 ir 30 centų. Prekyba jais buvo perduota privačiam asmeniui ir jam sekėsi gana sunkiai. O telefonai automatai, priešingai, išpopuliarėjo ir surinkdavo nemažai lėšų. 1931 m. pabaigoje Kaune jau buvo 13 telefono būdelių. Daugiausia lėšų surinkdavo telefono automatai Laisvės alėjoje. Ši vieta buvo populiari tarp to meto kauniečių. Nemažai kauniečių ir savo butuose bei namuose turėjo įsirengę telefonus.

Panevėžyje, kaip ir kitur pirmi telefonai įrengti pasiturinčių miestiečių namuose dar caro laikais. Jie, žinoma, gerokai  anksčiau atsirado privačiuose namuose ar įstaigose nei viešose vietose. Telefonai greitai populiarėjo, juos stengėsi įsirengti ir mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai.

1931 m. Panevėžyje buvo 488 telefono abonentai. Vėliau jų skaičius nuolat augo. Telefonus turėjo labiau pasiturintys miestiečiai. XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje už telefono įrengimą Panevėžio mieste reikėjo mokėti 100 Lt, apskrities miesteliuose – 75 Lt. Abonentinis mėnesinis mokestis butuose buvo 10 Lt mėnesiui. Tokie abonentai buvo priskiriami antrai kategorijai. Viešose įstaigose, bankuose, biuruose, apskrities valdžios ir savivaldybės įstaigose, parduotuvėse, advokatų, gydytojų, notarų biuruose, pramonės įmonėse, ligoninėse, kino teatruose ir kt. vietose reikėjo mokėti 25 Lt mėnesinį abonentinį mokestį. Šie abonentai buvo priskiriami pirmai kategorijai. Abonentai, kurie mokėjo 25 Lt, buvo sujungiami 125 kartus per mėnesį, o tie, kurie mokėjo 10 Lt, – 50 kartų. Už papildomą skambutį reikėjo mokėti 10 centų. Jeigu abonentą reikėdavo sujungti daugiau kaip 125 kartus, jis buvo pervedamas iš antros kategorijos į pirmą ir už mėnesį jam reikėjo mokėti 25 Lt.

Pirmas viešas telefonas Panevėžyje įrengtas 1932 m. naujame valstybinio  Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastate. Vieną gražiausių pastatų Panevėžyje suprojektavo žymus architektas Mykolas Songaila, jame yra ir garsiosios žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos Atlantų skulptūros. 1932 m. antras  telefonas automatas įrengtas Panevėžio geležinkelio stoties patalpose. Jis buvo gerokai pelningesnis. Panevėžio geležinkelio paslaugomis naudojosi gana daug gyventojų, nes automobilinis transportas dar buvo gana prastai išvystytas ir mieste vyravo vežikai su arkliais. Autobusai vykdavo į tolimesnius miestus, bet tokia kelionė buvo brangi. Miestiečiai daugiau naudojosi geležinkelio paslaugomis, juolab čia buvo įvairių lengvatų.

Telefonų automatų priežiūra rūpinosi Panevėžio paštas, kurio vadovu ilgą laiką dirbo Jonas Bielinis. Panevėžio pašte Telefono ir telegrafo skyriaus vedėju dirbo Juozas Skersinskas. 1935 m. Panevėžyje dar buvo tik 2 vieši telefonai  automatai. Visus telefonų aptarnavimo darbus vykdė Panevėžio pašto dirbtuvės, kurių įkūrimo data laikoma 1931 m. kovo 1 diena. Tą dieną Pašto valdyba pavedė šioms dirbtuvėms tvarkyti Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio paštų įstaigas. Jos turėjo vykdyti visus remonto darbus. Be to, dirbtuvėse buvo daromi stalai, telefonų būdelės ir staliukai rašomosioms mašinoms. Pagal vienų amžininkų atsiminimus telefono būdelės buvo dažomos ryškiai geltona spalva. Kiti nurodo, kad telefono automatų būdelės buvo pilkos ar mėlynos.

1933 m. pirmas telefonas automatas pastatytas ir Marijampolėje. 1935 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo 41 telefonas automatas. Daugiausia jų buvo Kaune ir Klaipėdoje. Šiauliuose 1935 m. minimas tik vienas telefonas automatas. Jis davė 464,50 Lt pajamų. Vėliau telefonų daugėjo. 1938 m. pagal telefonizaciją Lietuva užėmė 23 vietą pasaulyje ir 14 vietą  Europoje. Panevėžys pagal telefonizacijos lygį tarp kitų Lietuvos miestų atrodė gana neblogai.

Panevėžio kraštotyros  muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas