Iš Vilniaus į gimtuosius Zarasus sugrįžusi Aleksandra: „Čia tobula vieta darbostogoms“

Iš Zarasų kilusi Aleksandra Stadalienė sako ilgai ieškojusi vietos, kurią galėtų vadinti namais. Gyvenusi visuose Lietuvos didmiesčiuose bei keliavusi po pasaulį, moteris galiausiai suprato, kad gimtinė yra būtent tas kraštas, kuriame ji visuomet norėjo pasilikti, o galimybė dirbti, sumerkus kojas į ežerą – priežastis, kodėl verta rinktis gyvenimą provincijoje.

Kaip ir kiekvieną šeštadienio popietę, taip ir šią „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šįkart laukia kelionė į Zarasus, kur iš Vilniaus į gimtąjį miestą gyventi grįžo laidos herojė, „Kraštiečių muziejaus“ vadovė Aleksandra Stadalienė, kuri pirmą kartą sės prie vargonų ir mokysis jais groti. Moteris pasakoja kažkada svajojusi tapti kultūros ministre, tačiau šiandien savo kultūros oazę kuria Zarasuose, išnaudodama visus provincijos privalumus.

„Namų paieškos buvo labai ilgos, bet man Zarasai yra pasakiškas miestas. Su vyru stengiamės kiekvieną laisvą akimirką eiti į mišką, žygiuoti, slidinėti, čiuožinėti pačiūžomis, rogutėmis, vasarą važinėti dviračiais. Tai yra nuostabi vieta vadinamoms darbostogoms, kai gali sumerkti kojas į ežerą, pasidėti ant kelių kompiuterį, žiūrėti į saulėlydį ir atrašinėti laiškus“, – savo patirtimi dalinsis laidos herojė.

Jai antrina ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, tikindama, kad šiame krašte ištisus metus yra ką veikti tiek aktyvaus laisvalaikio aistruoliams, tiek meno ir kultūros mėgėjams.

„Zarasuose veikia vandenlenčių parkas, nutiesta daug dviračių takų, o šį sezoną pačiame ežere pastatysime didžiules sūpynes. Taip pat nuolat vyksta renginiai, parodos. Aplankyti galima  Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją, muziejus, biblioteką. Sakome, kad Zarasų ateitis – tai kultūrinis Lietuvos kurortas, nes Antalieptėje yra energetikų muziejus, Dusetose – dailės galerija, o iš ten – į Antazavės dvarą. Šiame sparčiai kintančiame pasaulyje yra tik vienas dalykas pastovus – nepastovumas, ir tai tinka mūsų kultūrinėms mekoms, kur visada rasit kažką naujo, nematyto, nepatirto ir neapčiuopto“, – pasakos merė.

Kitoje laidos rubrikoje, dalinančioje naudingus patarimus žiūrovams, kineziterapeutė Erika Eičė palies opią problemą, mat kone kas antras jos pacientas skundžiasi sąnarių skausmais. Pasak specialistės, sėslus gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka lemia, kad žmogaus raumenys nusilpsta, o tuomet didesnė apkrova tenka sąnariams, kurie greičiau dyla ir sukelia nemalonius pojūčius, trukdančius laisvai judėti.

„Kelio sąnaryje kremzlės veikia kaip amortizatorius ir fizinis aktyvumas, vandens gėrimas, maisto papildai, tokie kaip „Cemio Gemzė“, tas pats papildomas kolageno vartojimas sutepa sąnarį. Jeigu silpnėja plaukai, išsausėja oda, lūžinėja nagai, vargina raumenų skausmai ar sąnarių traškėjimas – tai rodo, kad trūksta kolageno. Tik svarbu atminti, kad kolagenas neįsisavinamas be vitamino C. Jau moksliškai įrodyta, kad kolageno trūkumas prasideda nuo 25 metų, o jis – it gyvybės eliksyras, nes organizmas turi būti gyvas ir jam turi duoti kažką, kad jis būtų energingas“, – teigs kineziterapeutė.

Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas atitolina daugiau nei 40 ligų, tačiau kartu su fiziniu aktyvumu lygiagrečiai eina ir subalansuotos mitybos svarba. Specialistų teigimu, jeigu žmogus per savaitė suvartoja bent du žuvies patiekalus, jis gali apsirūpinti Omega-3 riebiosioms rūgštimis. Kitu atveju vaistinėje pravartu pasidairyti į žuvų taukų maisto papildus, tokius kaip „Moller`s“.

„Omega-3 riebiosios rūgštys dalyvauja lipidų apykaitoje ir kepenyse jos gali mažinti trigliceridų – blogųjų riebalų – sintezę. Omega-3 riebiosios rūgštys taip pat palankiai veikia insulto riziką bei buvo pastebėtas teigiamas poveikis kraujospūdžiui. Be to, tyrimais įrodyta, kad Omega-3 riebiosios rūgštys mažina riziką sirgti širdies kraujagyslių ligomis“, – pasakos šeimos gydytojas Gintaras Urbonas.

Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.