Lietuvos naujienos - Verslas - 2016-11-21

Įsibėgėjant šildymo sezonui gyventojai raginami pasirūpinti dujų įrangos saugumu

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) lapkričio 21 d. surengė specialias dujų avarinės tarnybos pratybas, kurių metu buvo šalinamas tariamas dujų nuotėkis Vilniaus gyvenamajame rajone. ESO dispečerinėje buvo inscenizuotas gyventojo skambutis trumpuoju dujų avarinės numeriu 1804. Į menamos avarijos vietą atvykusi ESO operatyvinė komanda lokalizavo dujų nuotėkį ir pašalino tariamą gedimą dujų paskirstymo punkte.

ESO daugiausia skambučių avarinės dujų tarnybos numeriu 1804 sulaukia dėl gyventojų pranešimų įtariant dujų nuotėkį, susijusį su pasenusia, neprižiūrima, netvarkinga dujų įranga.

„Per mėnesį vidutiniškai avarinės tarnybos dispečeriai registruoja apie 5000 skambučių, daugiausiai dėl dujų nuotėkio ir sugedusių dujų įrenginių. Užregistravus pranešimą, mūsų avarinės tarnybos brigada į objektą atvyksta vidutiniškai per 20 min., dažniausiai – kur kas greičiau“, – sakė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Dalius Svetulevičius.

Per tris šių metų ketvirčius ESO užfiksavo 7275 avarinius atvejus gamtinių dujų sistemoje, kai per visus praėjusius metus – 7461. Įprastai per paskutinį ketvirtį, kai prasideda šildymo sezonas, iškvietimų skaičius išauga.

Apsinuodijimas smalkėmis – dažniausia problema

Specialistai atkreipia dėmesį, kad buityje dažna, kur kas sunkiau identifikuojama problema – dėl netvarkingos dujų įrangos besikaupiančios bespalvės ir bekvapės smalkės, kurios gali sutrikdyti žmonių sveikatą ar net tapti mirties priežastimi, ypač prasidėjus šildymo sezonui.

ESO specialistai rekomenduoja paprastą ir efektyvų būdą, kaip kontroliuoti situaciją – įsigyti smalkių detektorių, kurį galima įrengti patalpoje. „Autonominis smalkių detektorius efektyviausiai padeda apsisaugoti nuo smalkių, perspėja apie pavojų garsiniu ar šviesos signalu”, – teigė D. Svetulevičius.

Apsinuodijimų smalkėmis padaugėja spalio–lapkričio mėnesiais, kai žmonės gyvenamuosiuose namuose ar garažuose kūrena krosnis, šilumos katilai dirba visu galingumu. Pasitaiko atvejų, kai asmenys apsinuodija smalkėmis remontuodami automobilius ir garažą šildydami uždarę duris. Jei dujinio šildymo įranga neprižiūrima tinkamai arba yra pasenusi – avarijų tikimybė stipriai išauga.

Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) per 2016 m. ištyrė tris nelaimingus atsitikimus buityje. Du asmenys žuvo ir vienas buvo sunkiai sužalotas keičiant dujų balioną ir įvykus dujų ir oro mišinio sprogimui, kiti du apsinuodijo smalkėmis.

„Siekiant išvengti liūdnų pasekmių, būtina laikytis energetikos įrenginių gamintojų nurodytų reikalavimų – kartą per metus atlikti profilaktinę dujinių katilų patikrą. Jei buityje naudojami dujų balionai, reikėtų tinkamai juos įrengti ir naudoti, laikytis eksploatavimo atmintinėje, kuri įteikiama perkant balioną, nurodytų reikalavimų“, – akcentavo VEI Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius Kęstutis Gruzdys.

VEI taip pat primena, kad dujų balionai gali būti įrengti ne aukštesniuose nei dviejų aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose dujų balionų įrenginį gali sudaryti vienas ne didesnės kaip 50 l talpos balionas arba du ne didesnės kaip 30 l talpos balionai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: