Įsimintini scenos nepaliekantys spektakliai

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Kiekvienas teatras savo repertuare turi scenos nepaliekančių spektaklių. Vienuose teatruose jų daugiau, kituose mažiau. Tokių nesenstančių spektaklių turi ir Juozo Miltinio dramos teatras. Juolab kad gerai pastatyti spektakliai – neturi senaties termino.

Pats seniausias, jau rodomas 12 metų, – „Margarita“ (pagal M. Zalytės pjesę). Prie senesnių galima priskirti ir „Beprotišką savaitgalį“ (pagal Žano Puare pjesę). Pastarajam spektakliui – beveik 9 metai. Abu šiuos spektaklius J. Miltinio dramos teatro scenoje pastatė aktorius ir režisierius Albinas Kėleris.

Prie ilgai rodomų spektaklių galima priskirti „Sankirta su pagrindiniu keliu“ (pagal J. Tatte pjesę), „Misis Markhem miegamasis“ (pagal Rėjaus Kunio ir Džono Čepmeno pjesę), „Hanana, kelkis ir eik“ (pagal G. Grekovo pjesę), „Laisvi drugeliai“ (pagal L. Gershe pjesę) ir „Anė iš Žaliastogių“ (pagal Liusės Modės Montgomeri romaną). Pirmieji trys pastatyti 2011 metai, o „Laisvi drugeliai“ bei „Anė iš Žaliastogių“ premjeros – 2012 metais.

Už vaidmenį apdovanojimas

Spektaklį, pagal latvių dramaturgės M. Zalytės pjesę „Margarita“ pastatė panevėžiečiams puikiai žinomas aktorius Albinas Kėleris. Vienos dalies dramos premjera įvyko 2005 metais vasario 18 dieną. Už moters vaidmenį aktorė Asta Preidytė 2005 metais nominuota Auksiniu Scenos Kryžiumi. Nors spektaklis rodomas retai, jis vis dar populiarus žiūrovų tarpe. Kita vertus, scenoje vykstanti drama neturi senaties.

Pjesės autorę Marą Zalytę jaudina tai, kad aukštindamas Faustą, Goethe buvo neteisingas Margaritos atžvilgiu. Pagrindinė pjesės veikėja Margarita, praleidusi 25 metus kalėjime, įkūnija moters kančią, beribę meilę, sugebėjimą aukotis ir galimybę prisikelti. Jos byla patenka į jauno Advokato rankas. Išaiškėja, kad jaunasis Advokatas yra jos sūnus. Tai dviejų aktorių monospektaklis – vieša išpažintis sau ir žiūrovui. M. Zalytė meistriškai kuria intrigą, vesdama žiūrovą Margaritos prisiminimų ir jausmų labirintu į praregėjimą, kai net scena nušvinta purpuro spalva – kraujo, šventumo ir prisikėlimo ženklu. Tuo pačiu dramaturgė kartu su spektaklio dalyviais palieka žiūrovui pačiam spręsti, kas yra kas.

Alsuoja prancūziška dvasia

Dar vienas iš senesnių J. Miltinio dramos teatre rodomų spektaklių pagal Žano Puare pjesę „Beprotiškas savaitgalis“. Dviejų dalių komedijos premjera 2008 metų gruodžio 27 dieną. Spektaklio režisierius A. Kėleris.

Žano Puare „Beprotiškas savaitgalis“ – pjesė, kuri apjungia visus įmanomus prancūziškos komedijos elementus. Užtenka išgirsti pirmą veikėjų pokalbį, pamatyti, kaip jie apsirengę, apsilankyti jų namuose, jų miegamajame ir spektaklis jau alsuoja prancūziška dvasia. Šią komediją vainikuoja situacijų netikėtumas ir dialogų komiškumas. Išgirdę žodžius – vyras, žmona ir meilužė, nusišypsosite ir būtinai pagalvosite apie prancūzišką situaciją. Ir būsite teisūs.

Vyras tvarkingai susidėlioja vakaro situaciją – žmoną įsodina į lėktuvą, pasikviečia meilužę į namus, bet viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Netikėtai grįžta žmona… Šeimos idilija kaip ir pasibaigia, prasideda patys linksmiausi išsisukinėjimai. Visi susipainioja ir tada padėties beviltiškumą išgelbėja humoras. Spektaklio pabaigoje juokiasi visi – ir žiūrovai, ir aktoriai.

Sankirtos problemos

Nuo scenos nenueina ir prieš šešerius metus režisieriaus Alberto Vidžiūno pastatytas spektaklis pagal Jaan‘o Tatte pjesę „Sankirta su pagrindiniu keliu“. Premjera: 2011 metais spalio 17 dieną.

Spektaklis „Sankirta su pagrindiniu keliu“ sukurtas pagal šiuolaikinio populiaraus estų dramaturgo Jaan‘o Tatte pjesę „Sankirta su pagrindiniu keliu arba Pasaka apie auksinę žuvelę“.

Estų dramaturgo, poeto, aktoriaus, režisieriaus, dainininko Jaan‘o Tatte pjesėms būdingas gyvas dialogas, gera dramos technika. Jis pelnė ne vieną apdovanojimą už dramaturgiją bei dainų tekstus. Visų jo dramos kūrinių išskirtinė savybė – aktyvus bendravimas su žiūrovais. Pjesė „Sankirta, arba Pasaka apie auksinę žuvelę“ nagrinėja materialių vertybių poveikį žmogui, kai pinigais matuojami net jausmai.

Pats režisierius A. Vidžiūnas sako, kad kuria spektaklį apie pražūtingą žmonių svajonių sankirtą su pagrindiniu realybės keliu. Jaunos poros paklydimas miške lemtingai sutampa su išprotėjusio dailininko vizija. Netikėtas jo pasiūlymas įvelia jaunus žmones į fantasmagoriška sapną, kuriame išnyksta riba tarp svajonės ir realybės, meilės ir išdavystės. Išvada, deja, nėra labai guodžianti: „Jeigu nemokame atpažinti stebuklo, kurį laikome saujoje, vadinasi dar ne stebuklų metas“.

Komedijos ritmu

Populiari yra ir 2011 metų birželio 11 dieną pastatyta dviejų dalių komedija pagal Rėjaus Kunio ir Džono Čepmeno pjesę „Misis Markhem miegamasis“. Spektaklį režisavo aktorius ir režisierius Vytautas Kupšys.

„Misis Markhem miegamasis“ – komedija, pašėlusio tempo spektaklis. Žinoma, apie meilę ir seksą. Žinoma, juokingai ir šie tiek provokuojamai.

Patraukli, sąmojinga žinomų dramaturgų pjesė ne kartą sėkmingai statyta pačiuose garsiausiuose pasaulio teatruose. Panevėžio scenoje spektaklį režisavo V. Kupšys, scenografiją sukūrė Marijus Jacovskis, kostiumus – Aleksandra Jacovskytė.

Spektaklio režisierius V. Kupšys sako, kad gerai pastatyta komedija žiūrovui – atpalaiduojantis gaivaus oro gurkšnis. „Aktoriui – neįkainojamas profesinis trenažas, nes pats žanras reikalauja didelių emocinių ir fizinių pastangų, itin meistriško persikūnijimo ir sceninio prisitaikymo. Dažniausiai tai, kas žiūrovui komedijoje sukelia juoką, kuriamam personažui yra tragedija. Aktorius privalo vaidinti taip profesionaliai, kad žiūrovui nekiltų jokių abejonių dėl pjesės herojų tikėjimo tuo, ko dažniausiai nėra, arba netikėjimo tuo, kas visiems akivaizdu. Tik tuomet ir iš vadinamos komercinės medžiagos galima sukurti aukšto meninio lygio kūrinį“, – taip pristato spektaklį režisierius V. Kupšys.

Natūralistinė istorija

Itin retai rodomas spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“ (pagal Germano Grekovo pjesę) turi savo žiūrovą. Spektaklį pastatę režisierius Rolandas Atkočiūnas. Premjera – 2011 metų kovo 11 dieną. Spektaklio kūrybinė komanda – tarptautinė, ryški, patyrusi, galinti pasigirti įvairių festivalių ir konkursų prizais bei apdovanojimais. Scenografiją spektakliui sukūrė Rygos Dailės teatro meno vadovas, dailininkas Martinšas Vilkarsis.

Pjesės autorius G. Grekovas šiuo kūriniu tęsia ciklą pasakojimų apie gyvenimo posūkius, kuriuos galima sutikti ir Gorkio, ir Dostojevskio kūryboje. Pasakodami šią natūralistinę istoriją apie žmones, atsidūrusius kone ant susinaikinimo ribos, kūrėjai siekė parodyti veikėjų paveiksluose dar išlikusią emocinę šilumą, mielaširdystę, atjautą ir žmogiškumą. Todėl tragiškos buitinės scenos neretai atrodo tragikomiškai, o spektaklio pabaiga lieka „atvira“ vilčiai ir tikėjimui dvasiniu atgimimu.

Spektaklis 2012 metais buvo pristatytas režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje, kuriame autoritetinga teatralų net 3 nominacijas skyrė šia spektakliui: diplomu „Už teatrinę drąsą“ apdovanotas režisierius R. Atkočiūnas; diplomu „Įtaigiausias vaidmuo“ už sukurtą Liudos Hananos vaidmenį apdovanota aktorė Inesa Paliulytė; diplomu „Geriausias personažas be žodžių“ už sukurtą Juozo Hananos vaidmenį apdovanotas aktorius Algirdas Paulavičius.

Išvežė į Kanadą

Dar du spektakliai „Laisvi drugeliai“ ir „Anė iš Žaliastogių“ pastatyti 2012 metais, mėgstami žiūrovų.

Itin laukiamas, nes vaidina dainų atlikėjas Mantas Jankavičius, – spektaklis „Laisvi drugeliai“. Jį režisavo Dainius Kazlauskas.

Muziką sukūrė: Mantas Jankavičius, Ignas Juzokas, Romanas Klimčiauskas.

Prieš penkerius metus spektaklį „Anė iš Žaliastiogių“ pastatė režisierius Antanas Gluskinas. Romantinė dviejų dalių drama skirta visai šeimai.

Spektaklis, ugdantis jautrumą ir gerumą, pastatytas pagal Kanados rašytojos Liusės Modės Montgomeri to paties pavadinimo romaną.

,,Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių.

Spektaklis neseniai parodytas Kalgaryje (Kanadoje).

(Nuotraukos iš J. Miltinio dramos teatro archyvo). 

Straipsnis parengtas projektui: J. Miltinio dramos teatras – tarptautinės kultūros kontekste.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *