Išrinkta savivalda: kas toliau?

Baigėsi dar viena demokratiškumo pamoka- vietos savivaldos rinkimai. Rinkimai- yra svarbiausias valstybės valdžios teisėtumo pagrindas, demokratijos išraiška. Vietos savivaldos rinkimuose piliečiai galėjo pasirinkti iš daugelio vardinių sąrašų žmones, atstovaujančius partijoms. Nauja, kad vietoj nepartinių kandidatų atsirado rinkiminiai komitetai. Taigi pažengta šiek tiek į priekį. Kas iš to laimėjo?

Panevėžyje visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ iškovojo 8 vietas miesto Taryboje, o rinkėjai tiesiogiai išrinko naują miesto Merą Rytį Mykolą Račkauską. Kartu su šiuo sąrašu į savivaldą atėjo patirties darbo savivaldoje neturintys miestiečiai. Bendrai Taryboje dirbs 14 naujų narių. Ko gero iš esmės pasikeis savivaldybės administracijos vadovybė. Skelbiama, kad į miestą ateina pavasaris. Bet jis ateis, kai bus atlikti konkretūs darbai. Pirmą kartą mieste gali susiformuoti dešinės pakraipos tvirta koalicija. Pritariu, kad miestui reikalingos permainos.

Kuo galima būtų paaiškinti vietos savivaldos rinkimuose balsavimo rezultatus? Priežastiniais bei kiekybiniais ryšiais ar keliomis priežastimis ir motyvais? Dabar, dar „neataušus“ rinkimų karštinei, rinkėjų elgesį reikėtų traktuoti kaip besivystantį procesą. Ji veikė įvairūs motyvai ir rinkėjų emocijos. Nusivylimas partijomis ir naujų „gelbėtojų“- visuomeninių komitetų paieškos. Bet šiuolaikinės modernios pilietinės visuomenės pagrindas yra partinė sistema. Visuomeniniai judėjimai darė spaudimą partijoms ir savo pasiekė. Povilo Urbšio judėjimas atkovojo iš TS- LKD partijos tris vietas, visuomeninių judėjimų dėka nukraujavo ir socialdemokratai ir ypač „tvarkiečiai“. Nesutarę tarpusavyje praktiškai vietoje stovi liberalai, darbiečiai. Atrodo kitaip į rinkimus pažvelgė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija. Suveikė konkretus darbas su konkrečiais žmonėmis.

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino centrinės valdžios vykdoma politika ekonominės krizės sąlygomis. Psichologiniai ir emociniai veiksniai ( sumažintos ir nesugrąžintos pensijos, padidinti mokesčiai ir pan.) smarkiai veikė rinkėjų nuotaikas. Rinkėjai fiksavo ir vertino savo partijos gebėjimus spręsti jų nuomone svarbias vietos problemas bei jų gebėjimą vadovauti jų sprendimui. Jeigu partija turi ilgalaikę kompetentingo problemų sprendimo patirtį, jos priimtus, kartais net nevykusius sprendimus, rinkėjai gali laikyti atsitiktinėmis klaidomis…

Artėjant 2016 m. seimo rinkimams apie palankumą partijoms reikia rimtai pagalvoti. Rinkėjų nuomonę veikė ir socialiniai ryšiai bei įvairių piliečių grupių santykiai, masinės informavimo priemonės. Senstantis kai kurių partijų elektoratas verčia rimtai atsigręžti į jaunimą. Pirmoji sureagavo TS- LKD partijos vadovybė. Patraukti jaunimą kviečiamas europarlamentaras Gabrielius Landsbergis. Vyresnioji partijos dalis šaukiasi Irenos Degutienės paramos. Bet patraukti į savo pusę jaunimą negalime vadovaujantis vien sava gyvenimiška patirtimi. Šiuolaikinis gyvenimas diktuoja naujus iššūkius ne tik jaunimui. Rinkėjai mažiau dėmesio skiria partijos bei jos programai, o daugiau konkretiems kandidatams. Jų nuomonei formuotis daugiau įtakos turi vietos savivaldai aktualios temos, problemos ir pasiekimai, o ne partijos ryšiai ar ideologiniai motyvai. Rinkėjui visų pirma rūpi- partijos narių kompetencija spręsti konkrečias vietos problemas.

Kaip laimėti rinkimų kovą? Prisiminti pilietį rinkėją, pradėti su juo kalbėti, imtis jį agituoti reikia ne prieš kelias savaites iki rinkimų, o jau pirmomis dienomis po praėjusių, kad ir pralaimėtų (nelaimėtų) rinkimų. Nepakanka kalbėti vien apie tai, kas pasiekta. Reikia paaiškinti ir tai, kodėl kai kurie pažadai negalėjo būti įvykdyti ar nebuvo įvykdyti. Tai veikia įtikinamai. Ar tai bus suvokta?

Rimtos komandos subūrimas programinių reikalavimų vykdymui. Ar teko girdėti, kad po „brūkšniu“ atsidūrę kandidatai į vietos tarybas būtų įtraukti į tarybos veiklą kaip atsarginiai komandos žaidėjai. Bet kurioje komandoje su atsarginiai žaidėjais elgiamasi ir atsakingai ir pagarbiai. Juk jie bet kada turi būti pasirengę „išbėgti į aikštę“ pakeisti senbuvius. Gera ta komanda, kuri turi lygiaverčius pakaitalus. Neįsivaizduoju krepšinio komandos, kurioje būtų vien gynėjai ar puolėjai. Deja, tai vos ne realybė vietose. Svarbiausia, partijos vertinimo kriterijus- jos kompetencija spręsti iškylančias vietos problemas. Svarbūs yra veiksmai, o ne gražios kalbos.

 

Juozas Brazauskas, Kandidatas į Panevėžio miesto tarybą nuo TS- LKD partijos

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: